Jurgio Dobkevičiaus žūčiai 95 Rytoj, birželio 10 d. 18 val. Lietuvos aviacijos muziejuje vyks renginys: Jurgio Dobkevičiaus biografijos „dekonstrukcija“: dviejų aviacijos entuziastų pokalbis J. Dobkevičiaus biografijos faktus analizuos ir naujausiais atradimais dalinsis du pašnekovai: LAM muziejininkas, ats. mjr. EUGENIJUS RAUBICKAS ir plienosparnai.lt administratorius PIJUS POŠKUS. Atvykstančius gyvai - prašome registruotis el. paštu komunikacija@lam.ltNa, o negalintiems atvykti - renginio transliacija internetu: https://www.facebook.com/events/199722465343880 |
Pirmajai Karo Aviacijos šventei - 100 Lygiai prieš 100 metų - 1921 m. gegužės 29 d. sekmadienio rytas Kauno aerodrome buvo ankstyvas. Tuometinio Oro laivyno vado gen. ltn. J.Kraucevičiaus įsakymu visas personalas privalėjo susirinkti ne vėliau 6-os valandos ryto. Prieš akis - ypatinga diena - pirmoji Aviacijos šventė. Gėlėmis, lapų vainikais ir vėliavomis išpuošti įėjimai į aerodromą, angarai, pastatytos tribūnos ir išrikiuoti lėktuvai laukė kauniečių ir miesto svečių. Programa prasidėjo pamaldomis dirižablio angare. Renginį pagerbė Respublikos Prezidentas A.Stulginskis su ponia, KAM ministras J.Šimkus, Gen. štabo viršininkas M.Katchė, užsienio valstybių pasiuntiniai ir kiti aukšti svečiai. Po mišių visi buvo pakviesti į Aviacijos karininkų ramovę, kurioje vyko aviacijai skirta paroda. Vėliau prasidėjo lėktuvų apžiūra ir skraidymai. Viso šventėje dalyvavo 36 lėktuvai, iš kurių ore skraidymus atliko 22. Na, o įspūdingiausia programos dalis - milžiniško dvimotorio bombonešio Friedrichshafen G.IIIa pristatymas visuomenei ir parodomieji skrydžiai. Oras tą dieną buvo žvarbokas, lynojo, gan vėjuota. Tačiau, nepaisant to - į aerodromą sugūžėjo minios žiūrovų, troškusių pirmą sykį iš arti pažiūrėti - kaip gi atrodo ta mūsų aviacija, ir kas tie žmonės gebantys valdyti tuos padangių paukščius. Taip praėjo pirmoji Lietuvos Karo aviacijos šventė. Vėliau, tokios šventės buvo organizuojamos kasmet, iki pat 1940 m. Atkūrus nepriklausomą Lietuvą - tradicijos tęsiamos. Tiesa, ne kasmet kaip anuomet, bet bent kas keletą metų ir šiandieninį dangų sudrebina įspūdingos aviacijos šventės, paliekančios nepakartojamus įspūdžius ir, kaip ir prieš 100 metų - keliančios susižavėjimą technika ir pagarbą Karo lakūno profesijai. |
Projektas „Tada ir dabar“ Gerbiamiems plienosparnai.lt draugams norime pristatyti naują projektą „Tada ir dabar“, kuris leis nusikelti beveik šimtmečiu atgal, į tuometinės Lietuvos Karo Aviacijos laikus. Tikimės, kad tai bent trupučiu leis prisiliesti prie to laikotarpio dvasios. Tolimesnė praeitis žmogui dažnai atrodo mistiška, esame linkę ją romantizuoti, bet gana retai susimąstome apie vietas kuriose vyko mus dominančio laikotarpio įvykiai. Projekto „Tada ir dabar“ tikslas - atrasti vietas, kuriose buvo darytos istorinės Karo aviacijos fotografijos ir pavaikščioti ten, kur vaikščiojo - A. Gustaitis, S. Darius, J. Dobkevičius, J. Kraucevičius, V. Čemarka, E. Mačkus ir kiti karo lakūnai. Kaune dar galime atrasti ne vieną vietą, kuri mena tarpukario aviatorius. Tiesa, daugelis vietų bėgant metams smarkiai pasikeitė, todėl kartais, net ir tiksliai žinant vietą, kurioje daryta nuotrauka - yra sunku suvokti, kaip per beveik šimtmetį pasikeitė aplinka ar pastatai. Pirmoji Jums pristatoma „Tada ir dabar“ nuotrauka – iš aviacijos kapitono S. Dariaus išleistuvių, įvykusių šaltą 1927 m. gegužės 1 d. Šalia S. Dariaus atsistojęs J. Pyragius ir 4-os eskadrilės vadas L. Peseckas. Už jo nugaros kiti išleistuvių vakarienės dalyviai: B. Sidaravičius, K. Mikolajūnas, V. Gricevičius, A. Plaušinaitis, P. Heizeris. Kaip galite pastebėti - dešiniojoje nuotraukoje, Aviacijos karininkų ramovės pastatas yra smarkiai pakitęs: neliko nei durų, nei stogelio, nei laiptelių, todėl nežinant būtų tikrai sunku sutapdinti dabartinį vaizdą su praeities vaizdu iš S. Dariaus išleistuvių. Karo Aviacijos karininkų ramovės pastatas šiandien - Europos pr. 25, Kaune. Pirmąjam projekto etapui esame parengę 12 epizodų, kuriuos kas savaitę skelbsime mūsų Facebook paskyroje, o pasibaigus projektui patalpinsime svetainėje. Jei kas dar nesate pamėgę mūsų Facebook puslapio - labai kviečiame tai padaryti! Nuotraukos: iš LAM fondų (LIMIS), P. Poškaus archyvo. |
Karo lakūnui, sportininkui Vincui Bartuškai - 120 Gimė Suvalkijoje, užaugo Škotijoje, grįžęs į Lietuvą baigė Karo mokyklą, profesionaliai žaidė futbolą, buvo Lietuvos rinktinės narys, olimpietis. 1927 m. tapo karo lakūnu, išėjęs į atsargą dirbo konsulate Londone, baigė VDU Ekonomikos fakultetą, dirbo Finansų ministerijoje, prasidėjus okupacijoms pasitraukė į Vakarus, mokytojavo DP stovyklose, vėliau pasiekė JAV ir ten nugyveno likusį gyvenimą. Toks, labai apibendrinus, buvo Vinco Bartuškos gimusio 1901 m. balandžio 14 d. Turlojiškės k., Raudenio vls., Marijampolės aps. gyvenimas. Šiandien, minint V.Bartuškos 120-ąsias gimimo kviečiame paskaityti Pijaus Poškaus parengtą biografiją: KARO LAKŪNAS, SPORTININKAS, VYR.LTN. VINCAS BARTUŠKA |
Gintautas Kačergius 1951-2021 Eidamas 70-uosius, 2021 m. balandžio 12 d. amžinybės Skrydžiui pakilo buvęs sklandytojas, aviacijos istorijos tyrinėtojas, ilgametis mūsų svetainės administratorius Gintautas Kačergius. Liekame dėkingi už visus drauge atliktus darbus ir nepaprastai didelį indėlį į Lietuvos aviacijos istorijos tyrinėjimus. Skriek brangus Bičiuli! Nuoširdi užuojauta žmonai, dukroms, anūkams ir visai aviacinei bendruomenei. Svetainės komanda |
Projektas KARYS (1950-1991) 1950 m. Niujorke, lietuvių išeivių iniciatyva ir pastangomis atgaivintas tarpukario Lietuvoje leistas kariuomenės žurnalas KARYS. Leidyba tęsėsi net 41 metus, iki pat 1991 m., kuomet šį darbą perėmė atsikūrusi Lietuvos kariuomenė. Per visus tuos metus žurnale atgulė galybė prisiminimų, įvairių straipsnių, biografijų, nekrologų, iliustracijų ir t.t. Neabejotinai - tai neįkainojamas informacijos šaltinis besidominčiam Lietuvos karybos istorija, bei Lietuvos ir lietuvių išeivijos istorija apskritai. Žurnalas, kurio originalai saugomi Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje, sistemoje epaveldas.lt paveikslėlių formatu patalpintas ir viešai prieinamas jau eilę metų, tačiau tik retas ieškodamas informacijos ir nesant jokios paieškos galimybės ryžtasi peržiūrėti šimtus numerių ir tūkstančius puslapių. Šio projekto esmė - padaryti išeivijos Karį labiau prieinamą, o jame esančią informaciją - lengviau randama. Parengėme visų numerių turinius, o leidinį peržiūrėti bei atsisiųsti galite PDF formatu. Leidinio puslapiai iš paveikslėlių paversti į raiškųjį tekstą, todėl ieškodami informacijos galėsite naudotis savo PDF žiūryklės paieška. Įdomių atradimų! KARYS (1950-1991) |
Vyčio Kryžiams - 100 1921 m. kovo 24 d. Įsakymu Kariuomenei Nr. 60, įvedami naujieji ir pastovieji Lietuvos karo aviacijos lėktuvų ženklai - Vyčio kryžiai. Tai ženklai puošę Lietuvos karo aviacijos sparnus beveik du dešimtmečius tarpukario Lietuvoje, puošiantys mūsų Karinių oro pajėgų orlaivius ir šiandien! Minint šią svarbią datą kviečiame paskaityti Nerijaus Korbuto straipsnelį, kuriame labai glaustai, įsakymų ir iliustracijų pagalba pasakojama apie pirmuosius mūsų orlaivių ženklus, Vyčio kryžių atsiradimą, jų evoliuciją ir tradicijų tąsą atgimusioje Lietuvoje. LIETUVOS KARO AVIACIJOS LĖKTUVŲ ŽENKLAI |
Grafinė novelė „Karo aviatoriai“. Apie Lietuvos Karo aviacijos istoriją išleista nemažai knygų, prirašyta straipsnių, surengta fotografijų ar dailės darbų parodų ir t.t. Na, bet šįkart šis tas naujo! Studio Mitkus parengė ir el. formatu išleido 124 psl. grafinę novelę, ar paprasčiau tariant komiksų knygelę "Karo Aviatoriai". Kviečiame įsigyti ir paremti jaunus kūrėjus! |
Karo lakūnui, av. ltn. Juozui Kumpiui - 120 Minime, vieno pirmųjų Lietuvos karo lakūnų, Nepriklausomybės kovų dalyvio av. ltn. Juozo Kumpio 120-ąsias gimimo metines. Neilga, bet prasminga buvo šio drąsaus jaunuolio tarnystė Lietuvai. 1920 m. spalio 4 d. gavęs užduotį subombarduoti lenkų užgrobtą Varėnos geležinkelio stotį, šios kovinės operacijos metu buvo sunkiai sužeistas, mirė nelaisvėje po savaitės - spalio 10 d. Palaidotas gimtinėje - senosiose Šiaulių kapinėse. Ltn. Juozas Kumpis - pirmasis ir vienintelis karo lakūnas paaukojęs gyvybę kovinio skrydžio metu, ginant Lietuvos nepriklausomybę. Kviečiame paskaityti svetainės administracijos parengtą straipsnį apie ltn. Juozo Kumpio tarnybą Lietuvos karo aviacijoje ir tragišką jo žūtį: AV. LTN. JUOZAS KUMPIS |
Karo lakūnui, av. kpt. Klemensui Martinkui - 120 Sveikiname su Vasario 16-ąja, Lietuvos Nepriklausomybės diena! Šiandien, keldami trispalves dažnai prisimename ne tik patį faktą, bet ir tuos žmones, carinės priespaudos nualintą kraštą per du dešimtmečius pavertusius modernia, vakarietiška ir laisva valstybe. Vienas tokių kūrėjų - Vytogalos krašto ąžuolas, karo lakūnas, av. kapitonas Klemensas Martinkus, kurio 120-ąsias gimimo metines šią Vasario 16-ą ir minime. K. Martinkus ne tik karo lakūnas, bet ir vienas iš Lietuvos parašiutų sporto pradininkų, užkietėjęs automobilistas, Monte Carlo ralio dalyvis, o išėjus į atsargą - sėkmingas verslininkas, prekiavęs motociklais ir prancūziškais automobiliais, per jo atstovybę Lietuvos kariuomenė įgijo priešlėktuvines-prieštankines patrankėles Oerlikon, bei ruošėsi pirkti Morane Saulnier naikintuvus Prancūzijoje. Prasidėjus okupacijoms pasitraukė į Vakarus, nepavykus patekti į Jungtines Valstijas apsigyveno Brazilijoje. Ten vertėsi įvairia veikla, mirė 1974 m. Rio de Žaneire, palaidotas Katumbi kapinėse. Kviečiame paskaityti K. Martinkaus biografiją, o kovo mėnesį svetainėje pasirodys ir išsamus straipsnis pasakojantis apie visą šio nepaprasto žmogaus gyvenimo kelią. AV. KPT. KLEMENSAS MARTINKUS |
Eiti į puslapį >>
