Karo lakūnui, sportininkui Vincui Bartuškai - 120 Gimė Suvalkijoje, užaugo Škotijoje, grįžęs į Lietuvą baigė Karo mokyklą, profesionaliai žaidė futbolą, buvo Lietuvos rinktinės narys, olimpietis. 1927 m. tapo karo lakūnu, išėjęs į atsargą dirbo konsulate Londone, baigė VDU Ekonomikos fakultetą, dirbo Finansų ministerijoje, prasidėjus okupacijoms pasitraukė į Vakarus, mokytojavo DP stovyklose, vėliau pasiekė JAV ir ten nugyveno likusį gyvenimą. Toks, labai apibendrinus, buvo Vinco Bartuškos gimusio 1901 m. balandžio 14 d. Turlojiškės k., Raudenio vls., Marijampolės aps. gyvenimas. Šiandien, minint V.Bartuškos 120-ąsias gimimo kviečiame paskaityti Pijaus Poškaus parengtą biografiją: KARO LAKŪNAS, SPORTININKAS, VYR.LTN. VINCAS BARTUŠKA |
Gintautas Kačergius 1951-2021 Eidamas 70-uosius, 2021 m. balandžio 12 d. amžinybės Skrydžiui pakilo buvęs sklandytojas, aviacijos istorijos tyrinėtojas, ilgametis mūsų svetainės administratorius Gintautas Kačergius. Liekame dėkingi už visus drauge atliktus darbus ir nepaprastai didelį indėlį į Lietuvos aviacijos istorijos tyrinėjimus. Skriek brangus Bičiuli! Nuoširdi užuojauta žmonai, dukroms, anūkams ir visai aviacinei bendruomenei. Svetainės komanda |
Projektas KARYS (1950-1991) 1950 m. Niujorke, lietuvių išeivių iniciatyva ir pastangomis atgaivintas tarpukario Lietuvoje leistas kariuomenės žurnalas KARYS. Leidyba tęsėsi net 41 metus, iki pat 1991 m., kuomet šį darbą perėmė atsikūrusi Lietuvos kariuomenė. Per visus tuos metus žurnale atgulė galybė prisiminimų, įvairių straipsnių, biografijų, nekrologų, iliustracijų ir t.t. Neabejotinai - tai neįkainojamas informacijos šaltinis besidominčiam Lietuvos karybos istorija, bei Lietuvos ir lietuvių išeivijos istorija apskritai. Žurnalas, kurio originalai saugomi Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje, sistemoje epaveldas.lt paveikslėlių formatu patalpintas ir viešai prieinamas jau eilę metų, tačiau tik retas ieškodamas informacijos ir nesant jokios paieškos galimybės ryžtasi peržiūrėti šimtus numerių ir tūkstančius puslapių. Šio projekto esmė - padaryti išeivijos Karį labiau prieinamą, o jame esančią informaciją - lengviau randama. Parengėme visų numerių turinius, o leidinį peržiūrėti bei atsisiųsti galite PDF formatu. Leidinio puslapiai iš paveikslėlių paversti į raiškųjį tekstą, todėl ieškodami informacijos galėsite naudotis savo PDF žiūryklės paieška. Įdomių atradimų! KARYS (1950-1991) |
Vyčio Kryžiams - 100 1921 m. kovo 24 d. Įsakymu Kariuomenei Nr. 60, įvedami naujieji ir pastovieji Lietuvos karo aviacijos lėktuvų ženklai - Vyčio kryžiai. Tai ženklai puošę Lietuvos karo aviacijos sparnus beveik du dešimtmečius tarpukario Lietuvoje, puošiantys mūsų Karinių oro pajėgų orlaivius ir šiandien! Minint šią svarbią datą kviečiame paskaityti Nerijaus Korbuto straipsnelį, kuriame labai glaustai, įsakymų ir iliustracijų pagalba pasakojama apie pirmuosius mūsų orlaivių ženklus, Vyčio kryžių atsiradimą, jų evoliuciją ir tradicijų tąsą atgimusioje Lietuvoje. LIETUVOS KARO AVIACIJOS LĖKTUVŲ ŽENKLAI |
Grafinė novelė „Karo aviatoriai“. Apie Lietuvos Karo aviacijos istoriją išleista nemažai knygų, prirašyta straipsnių, surengta fotografijų ar dailės darbų parodų ir t.t. Na, bet šįkart šis tas naujo! Studio Mitkus parengė ir el. formatu išleido 124 psl. grafinę novelę, ar paprasčiau tariant komiksų knygelę "Karo Aviatoriai". Kviečiame įsigyti ir paremti jaunus kūrėjus! |
Karo lakūnui, av. ltn. Juozui Kumpiui - 120 Minime, vieno pirmųjų Lietuvos karo lakūnų, Nepriklausomybės kovų dalyvio av. ltn. Juozo Kumpio 120-ąsias gimimo metines. Neilga, bet prasminga buvo šio drąsaus jaunuolio tarnystė Lietuvai. 1920 m. spalio 4 d. gavęs užduotį subombarduoti lenkų užgrobtą Varėnos geležinkelio stotį, šios kovinės operacijos metu buvo sunkiai sužeistas, mirė nelaisvėje po savaitės - spalio 10 d. Palaidotas gimtinėje - senosiose Šiaulių kapinėse. Ltn. Juozas Kumpis - pirmasis ir vienintelis karo lakūnas paaukojęs gyvybę kovinio skrydžio metu, ginant Lietuvos nepriklausomybę. Kviečiame paskaityti svetainės administracijos parengtą straipsnį apie ltn. Juozo Kumpio tarnybą Lietuvos karo aviacijoje ir tragišką jo žūtį: AV. LTN. JUOZAS KUMPIS |
Karo lakūnui, av. kpt. Klemensui Martinkui - 120 Sveikiname su Vasario 16-ąja, Lietuvos Nepriklausomybės diena! Šiandien, keldami trispalves dažnai prisimename ne tik patį faktą, bet ir tuos žmones, carinės priespaudos nualintą kraštą per du dešimtmečius pavertusius modernia, vakarietiška ir laisva valstybe. Vienas tokių kūrėjų - Vytogalos krašto ąžuolas, karo lakūnas, av. kapitonas Klemensas Martinkus, kurio 120-ąsias gimimo metines šią Vasario 16-ą ir minime. K. Martinkus ne tik karo lakūnas, bet ir vienas iš Lietuvos parašiutų sporto pradininkų, užkietėjęs automobilistas, Monte Carlo ralio dalyvis, o išėjus į atsargą - sėkmingas verslininkas, prekiavęs motociklais ir prancūziškais automobiliais, per jo atstovybę Lietuvos kariuomenė įgijo priešlėktuvines-prieštankines patrankėles Oerlikon, bei ruošėsi pirkti Morane Saulnier naikintuvus Prancūzijoje. Prasidėjus okupacijoms pasitraukė į Vakarus, nepavykus patekti į Jungtines Valstijas apsigyveno Brazilijoje. Ten vertėsi įvairia veikla, mirė 1974 m. Rio de Žaneire, palaidotas Katumbi kapinėse. Kviečiame paskaityti K. Martinkaus biografiją, o kovo mėnesį svetainėje pasirodys ir išsamus straipsnis pasakojantis apie visą šio nepaprasto žmogaus gyvenimo kelią. AV. KPT. KLEMENSAS MARTINKUS |
Sunaikinta Juozo ir Eugenijaus Kraucevičių vila L. Tuleikio nuotrauka Atrodo, kad tik prieš savaitę dar teko žiūrėti į šį liūdintį ir apleistą pastatą, tikintis, kad jau greit ateis ir jo šlovės valanda - restauracija. Deja, praėjusia savaitę buvo sugriautas ir šis pastatas, menantis čia gyvenusius gen. ltn. Juozą Kraucevičių ir mjr. Eugenijų Kraucevičių. Net Sovietų valdžia industrializuodama ir daugiabučiais apstatydama Lakūnų pl. kvartalą nenugriovė prieš bolševikus kovojusio generolo leitenanto Kraucevičiaus pastatyto namo, o laisvoje Lietuvos Respublikoje 2021 m. tai tapo įmanoma. Tai didžiulis praradimas tiek Lietuvos aviacijos istorijos mylėtojų bendruomenei, tiek pačiam Kaunui. Plačiau skaitykite architekto Lino Tuleikio paskyroje. |
Gyčiui Ramoškai - 75 Garbingo 75-ečio proga sveikiname muziejininką, aviacijos istoriką gerb. Gytį Ramošką. Gytis Ramoška - žmogus, kurio pavardė neatsiejama nuo Lietuvos aviacijos istorijos. Nuo 1972 m. aktyviai prisidėjo kuriant visuomeninį Sportinės aviacijos muziejų, 1986-1990 dirbo Kauno valstybinio istorijos muziejaus Technikos skyriuje, nuo tada iki dabar - Lietuvos aviacijos muziejuje (iki 1995 m. vadintame Lietuvos technikos muziejumi). Be tiesioginių pareigų aviacijos muziejuje, per visus šiuos metus nuveikti sunkiai išmatuojami kiekiai leidybinio, kūrybinio ir tiriamojo darbo. Neįmanoma pervertinti Gyčio Ramoškos indėlio atliekant Lietuvos aviacijos istorijos tyrimus, neįmanoma nesižavėti dešimtimis vertingų straipsnių, atkurtų brėžinių, atskleistų istorijų, išleistomis knygomis, leidiniais ir visa kita veikla. Be gerb. Gyčio palaiminimo ir leidimo naudotis jo atliktais darbais, veikiausiai nebūtų gimusi ir ši - www.PlienoSparnai.lt svetainė. Esame dėkingi už visa tai. Linkime geros sveikatos ir stiprybės tęsti šiuos svarbius darbus. Ilgiausių metų! VšĮ Plieno Sparnai komanda |
Baliui Karveliui - 110 110-osios sklandytojo, lakūno, talentingo aviakonstruktoriaus Balio Karvelio gimimo metinės. B.Karvelis sukūrė visą seriją BK sklandytuvų ir padėjo kertinį akmenį stikloplastinių sklandytuvų statybai Lietuvoje. Jo sklandytuvas BK-7 "Lietuva" tapo prototipu Lietuvoje statytiems rekordiniams sklandytuvams, bei nubrėžė kryptį, kurios dėka net ir šiandien lietuviški sklandytuvai yra vieni geriausių pasaulyje. Minint šią sukaktį kviečiame prisiminti ir paskaityti Gintauto Kačergiaus straipsnį, pasakojantį apie šią nepaprastą Lietuvos aviacijos asmenybę: |
Eiti į puslapį >>
