Medalių kolekcija „Lietuvos aviacijos istorija“.

Nerijus Korbutas 2021 sausio 21 d., 12:53  




UAB „Monetų namai“ kartu su Lietuvos aviacijos muziejumi pristato ypatingą kūrinį – grynu auksu padengtų medalių kolekciją „Lietuvos aviacijos istorija“. Medaliuose įamžinti iškilūs Lietuvos aviatoriai, konstruktoriai, jų kūriniai, svarbiausi žygdarbiai ir kiti lietuviškos aviacijos simboliai!

Daugiau informacijos: www.kolekcionuok.lt
     

Steponui Dariui - 125

Nerijus Korbutas 2021 sausio 08 d., 12:47  




Prieš 125-erius metus, Rubiškėje, Judrėnų parapijoje Jono ir Augustinos Vaišvilaitės Jucevičių šeimoje gimė sūnus Steponas Jucevičius, vėliau tapęs garsiuoju Steponu Dariumi. Apie Darių, jo tarnybą, sportą ir legendinį skrydį Lituanica prirašyta išties daug, tad minint šią sukaktį kviečiame paskaityti ne tiesiogiai apie S.Darių, bet apie jo žmonos Jaunutės Škėmaitės šeimą. Straipsnyje, remiantis archyviniais dokumentais, bažnytiniais įrašais, knygomis ir ankstesnėmis publikacijomis pabandyta trumpai papasakoti apie Jaunutę Škėmaitę (Darienę Čižinauskienę), jos tėvus, kitus šeimos narius, dukrą Nijolę Dariūtę Maštarienę ir jos šeimą. Įdomaus skaitymo!


S.DARIAUS GIMINĖS II d. ŽMONA

     

Av. inž. Adolfas Abraomas Bliumentalis

Nerijus Korbutas 2020 gruodžio 27 d., 15:57  





2020-ieji Lietuvos Respublikos Seimo paskelbti Vilniaus Gaono ir Lietuvos žydų istorijos metais. Per šiuos metus Lietuvoje suorganizuota įvairių renginių, parašyta daugybė publikacijų, parodyta filmų ir t.t. Prie visų šių, mūsų bendrapiliečius žydus, pagerbiančių iniciatyvų prisidedame ir mes, prisimindami vieną iškilų Kauno žydą, aviacijos inžinierių Adolfą Abraomą Bliumentalį, kurio 130-ąsias gimimo metines minime š.m. gruodžio 28 d.
Straipsnyje, iš informacijos nuotrupų įvairiuose šaltiniuose, pabandyta papasakoti apie Adolfo Bliumentalio ir jo šeimos gyvenimus. Trumpai apžvelgiama A.Bliumentalio tarnyba Lietuvos Karo aviacijos dirbtuvėse, jo žmonos, garsios Kauno fotografės Zinaidos Bliumentalienės, taip pat tėvų, brolių ir sesers istorijos ir jų tragiški likimai. Bendrais bruožais prisiminta Kauno geto istorija ir Lietuvos žydų tragedija. Turinčius pastabų, pataisymų ar papildomos informacijos - kviečiame atsiliepti straipsnio pabaigoje nurodytu el. paštu. Įdomaus skaitymo!


AV. INŽ. ADOLFAS ABRAOMAS BLIUMENTALIS
     

Su Šventėmis!

Nerijus Korbutas 2020 gruodžio 23 d., 11:27  



     

Metraščiui „Plieno Sparnai“ - 50

Nerijus Korbutas 2020 gruodžio 22 d., 14:22  





Šiemet minime 50 metų nuo pirmojo aviacijos istorijos metraščio „Plieno Sparnai“ numerio išleidimo Čikagoje 1970 m.
Metraštį išleido Amerikos lietuvių Aero Klubas, o pagrindiniai idėjos iniciatoriai - žymūs išeiviai Edmundas Jasiūnas, Vytautas Peseckas, Bronislava Gustaitienė ir kiti.
Metraščio tikslas - skelbti Lietuvos aviacijos archyvinę medžiagą, lietuvių aviatorių pasiektus laimėjimus, pažymėti svarbesnius įvykius, spausdinti lakūnų prisiminimus, pagerbti Lietuvos aviacijos praeitį.
1970 - 1974 m. išleisti 4 numeriai. Nuo 1992 m. šį prasmingą darbą tęsia Lietuvos aviacijos muziejus, o nuo 2008 m. ir ši svetainė.
Minėdami šią sukaktį parengėme ir kviečiame paskaityti aviacijos istorijos metraščio „Plieno Sparnai“ Nr.1 elektroninę versiją PDF formatu.


Svetainės administracija
     

6-osios esk. vadui, av. mjr. Feliksui Tyškui - 120

Pijus 2020 gruodžio 19 d., 09:30  




Prieš 120 metų, 1900 m. gruodžio 19 d. Liepojoje, Felikso Tyškaus ir Skolastikos Karpaitės šeimoje gimė Feliksas Nemezijus Tyškus. Kurį laiką F. Tyškus mokėsi garsiojoje Liepojaus Nikolajaus gimnazijoje, tačiau mokslą dėl lėšų trūkumo jam teko nutraukti. Vėliau, grįžęs į Lietuvą, F. Tyškus mokytojavo, o 1919 m. sausio 16 d. stojo savanoriu į Lietuvos kariuomenę. Tarnybą Aviacijoje F. Tyškus pradėjo kaip karo valdininkas Aviacijos parke, kol vėliau baigė Aviacijos karininkų kursus ir tapo oro žvalgu. Ilgą laiką, nuo pat įkūrimo, jam teko tarnauti 4-oje eskadrilėje. Po 1926 m. perversmo F. Tyškui teko laikinai eiti Krašto apsaugos ministro adjutanto pareigas, tarnybos reikalais vykti į Italiją. Vėliau, 1934 m., tuomet kapitonas, išėjo į atsargą ir ėmė studijuoti teisę Vytauto Didžiojo universitete, kurią sėkmingai baigė 1938 m. 1937 m. F. Tyškus grįžo į tarnybą Aviacijoje, ėjo oro žvalgo, Karo aviacijos komendantūros būrio vado, Karo aviacijos štabo adjutanto pareigas, kol 1939 m. buvo paskirtas Pajuostyje dislokuotos 6-os eskadrilės vadu. Kaip ir didžiajai daliai Lietuvos kariuomenės karininkų, jam teko išgyventi aštuonių metų tremtį Sibire, po kurios grįžo į Klaipėdą ir dirbo teisininku. Aviacijos majoras Feliksas Tyškus mirė 1976 m. rugsėjo 2 d. Tarnybos Karo aviacijoje metu jis buvo du kartus sužeistas lėktuvų Halb. C. V ir ANBO-41 avarijose, o 1928 m. tapo vienu iš pirmųjų Lietuvoje iššokusiu su parašiutu. Kviečiame paskaityti mjr. Felikso Tyškaus biografiją, praturtintą naujais faktais, dokumentais ir fotografijomis:


AV. MAJORAS FELIKSAS TYŠKUS
     

Naikintuvų grupės vadui, av. majorui Vytautui Čemarkai - 120

Pijus 2020 gruodžio 01 d., 08:00  





Šiandien, gruodžio 1 d., minime 120-ąsias Naikintuvų grupės vado, aviacijos majoro Vytauto Čemarkos gimimo metines. V. Čemarka gimė Kybartuose, baigė realinės mokyklos septynias klases, o 1921 m. gruodį baigė Karo mokyklą ir tapo karininku. Visą karinę tarnybą V. Čemarka praleido Karo aviacijoje, kur 1922 m. rugpjūčio 26 d. lėktuvu Albatros B. II pirmą kartą išskrido savarankiškai. Tarnyba Aviacijoje V. Čemarkai klojosi puikiai: patarnavęs 3-oje ir 4-oje eskadrilėje, sulaukęs tik 25-erių, jis ėmė vadovauti Mokomąjai eskadrilei. Reikia pažymėti, kad V. Čemarka tapo pirmuoju eskadrilės vadu, baigusiu ne 1919 m. Aviacijos mokyklą. 1927 m., palikęs Karo aviaciją, jis išvyko į Braziliją, kur kartu su broliu bandė steigti lietuvių koloniją. Nenusisekus gyvenimui Brazilijoje, po ketverių metų, V. Čemarka grįžo į Karo aviaciją ir buvo paskirtas eiti karo lakūno pareigas 1-oje eskadrilėje. Galiausiai, 1936 m. V. Čemarka paskirtas Naikintuvų grupės vadu, jam suteiktas majoro laipsnis. Tiesa, kariškai tarnybai vis kliudė Brazilijoje pašlijusi sveikata, todėl 1939 m. rugsėjį Naikintuvų grupės vadas išėjo į atsargą. Kurį laiką, po išėjimo į atsargą, V. Čemarka gyveno Kaune, vėliau Virbalyje pas seserį, kol galiausiai, 1949 m. antrą kartą atsidūrė Brazilijoje ir apsigyveno San Paule. Apie lakūno gyvenimą San Paule beveik nieko nežinoma, nors tikėtina, kad V. Čemarka vertėsi sunkiai. Kartą bendramokslio brazilo iš San Paulo paklausiau, ką jis žino apie Guaianases rajoną, kuriame gyveno aviacijos majoras. Jo atsakymas buvo toks: „Tai blogesnis rajonas už bloguosius San Paulo rajonus“. Savo šeimos aviacijos majoras sukūręs nebuvo, todėl paskutiniuos gyvenimo metus praleido su dukterėčia. V. Čemarka mirė 1993 m. sausio 17 d., jau sulaukęs Lietuvos atkūrimo. Aukštas pareigas Karo aviacijoje užėmusio lakūno laidotuvės buvo labai liūdnos. Veliono kūną Vilja Formazos kapinių bevardžiame kape palaidojo kun. J. Šeškevičius, kuris, panašu, buvo vienintelis šių laidotuvių dalyvis, o V. Čemarkos dukterėčia į amžinybę iškeliavo praėjus kelioms savaitėms po dėdės mirties. Prisiminkime šį aviacijos majorą. V. Čemarkos gimimo metinių proga svetainėje atnaujinta šio karo lakūno biografija. Kviečiame paskaityti.


AVIACIJOS MAJORAS VYTAUTAS ČEMARKA
     

Karo lakūnui, av. majorui Liudui Zibavičiui - 125

Pijus 2020 lapkričio 29 d., 00:09  





Lygiai prieš 125 metus Mažeikių rajone, Ukrinų parapijoje gimė aviacijos majoras Liudas Zibavičius. L. Zibavičiaus gyvenimo istoriją pelnytai galime vadinti viena įdomiausių tarp visų Karo aviacijos karininkų gyvenimo istorijų. Didžiąją jaunystės dalį aviacijos majoras praleido gimtąjame Mažeikių krašte, kur mokėsi komercijos mokykloje, o vėliau mokytojavo. 1919 m. jis pradėjo karinę tarnybą Lietuvos kariuomenėje, kurią baigė Lietuvai praradus Nepriklausomybę 1940 m. Baigus karo mokyklą L. Zibavičiui teko dalyvauti Nepriklausomybės kovose, o aviacinę karjerą jis pradėjo gana brandaus, palyginus su to meto aviatoriais, amžiaus – 28 metų. Lakūniška tarnyba L. Zibavičiui sekėsi puikiai – tapo pilotu, jam suteiktas karo lakūno vardas. Visgi, S. Pundzevičiui ėmus vadovauti Karo aviacijai, L. Zibavičius buvo perkeltas į administracines Aviacijos štabo adjutanto pareigas, kurias ėjo daugiau nei penkis metus. Vėliau, jis pasitraukė iš Karo aviacijos rikiuotės tarnybos, tapo Krašto apsaugos ministro adjutantu, buvo „Kardo“ redaktoriumi, nors kasmet, kaip žvalgas, atlikdavo Karo aviacijos karininkams privalomus skraidymo pratimus. Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą, L. Zibavičiui pavyko iš pasaulio tautų teisuolio Čijunės Sugiharos gauti vizą ir per Japoniją išvykti pas šeimą į JAV. Amerikoje aviacijos majoras mokėsi inžinerijos, verslavo, kol sulaukęs beveik 55 metų tapo gydytoju odontologu. Karininkas mokėjo latvių, anglų, rusų ir vokiečių kalbas, buvo apdovanotas Lietuvos ir Latvijos apdovanojimais. L. Zibavičius mirė prieš 34 metus, Čikagoje. Aviacijos majoras per visą gyvenimą keitė profesijas, todėl paragavo mokytojo, husaro, karo lakūno, KAM tarnautojo, redaktoriaus, inžinieriaus, restorano savininko, gydytojo odontologo darbo. Tokias asmenybes verta prisiminti! Paskaitykite atnaujintą L. Zibavičiaus biografiją, papildyta ir keliomis fotografijomis.


AVIACIJOS MAJORAS LIUDAS ZIBAVIČIUS
     

Pirmajam Lietuvos aukščio rekordui - 100!

Nerijus Korbutas 2020 lapkričio 26 d., 17:11  





Prieš 100 metų, šią dieną, tuomet dar tik dvidešimtmetis, bet jau I-os Oro eskadrilės vadas ltn. Jurgis Dobkevičius skrisdamas be deguonies įrangos lėktuvu LVG.C.VI pakilo į 5600 m. aukštybę virš Kauno.
Taip buvo pasiektas pirmasis Lietuvos aukščio rekordas. Dar po keleto dienų pirmasis Lietuvoje atliko mirties kilpą, ir netrukus jam pirmajam suteiktas karo lakūno vardas. Puiki proga prisiminti šį talentingą lakūną ir aviakonstruktorių:


     

Karo lakūnui, av. majorui Jeronimui Garoliui - 120

Nerijus Korbutas 2020 lapkričio 17 d., 09:34  




Prieš 120 metų, 1900 m. lapkričio 17 d. gimė Jeronimas Grigalius Garolis.
Jeronimas Garolis - viena ryškesnių tarpukario Lietuvos karo aviacijos ir aeroklubo žvaigždžių. Į kariuomenę įstojo savanoriu 1919 m. Dalyvavo nepriklausomybės kovose prieš bolševikus ir bermontininkus. 1920 m. baigęs Karo mokyklą pasiprašė į aviaciją. 1922 m. išskrido savarankiškai. Tarnavo 3-ioje eskadrilėje. 1929 m. tapo pirmuoju Lietuvos lakūnu išsigelbėjusiu parašiutu. 1930 m. dalyvavo trijų Ansaldų skrydyje į Maskvą. 1934 m. po nepavykusio voldemarininkų perversmo 1934 m. iš kariuomenės atleistas. 1934-40 m. dirbo instruktoriumi Lietuvos aeroklube. 1935 m. iš Anglijos parskraidino pirmąjį Baltijos šalyse malūnsparnį AVRO Cierva C.30A. 1939 paskirtas Kauno civilinio aerodromo viršininku. Atstovavo LUFTHANSA kompanijai. 1941 m. aktyviai dalyvavo Birželio sukilime. 1942-44 alaus daryklos „Sudavija“ Prienuose direktorius. 1944 m. neilgą laiką buvo Prienų burmistru. Priartėjus sovietams pasitraukė į Vakarus, 1949 m. emigravo į Australiją, gyveno Sidnėjuje. Buvo Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių ir „Ramovės“ Sidnėjaus skyrių narys. Mirė 1972 m. gruodžio 22 d. Sidnėjuje.
Kviečiame paskaityti atnaujintą mjr. Jeronimo Garolio biografiją, praturtintą šūsniu įdomių dokumentų ir istorinių fotografijų:


AV. MAJORAS JERONIMAS GAROLIS
     
Eiti į puslapį   <<        >>  

Asmenybės

Spauskite foto
A.Gustaitis
J.Dobkevičius
S.Darius
S.Girėnas
F.Vaitkus
Z.Žemaitis
R.Marcinkus
L.Peseckas
J.Pyragius
B.Oškinis
P.Motiekaitis