Karo lakūnui, av. kpt. Klemensui Martinkui - 120

Nerijus Korbutas 2021 vasario 16 d., 06:44  




Sveikiname su Vasario 16-ąja, Lietuvos Nepriklausomybės diena!
Šiandien, keldami trispalves dažnai prisimename ne tik patį faktą, bet ir tuos žmones, carinės priespaudos nualintą kraštą per du dešimtmečius pavertusius modernia, vakarietiška ir laisva valstybe. Vienas tokių kūrėjų - Vytogalos krašto ąžuolas, karo lakūnas, av. kapitonas Klemensas Martinkus, kurio 120-ąsias gimimo metines šią Vasario 16-ą ir minime.
K. Martinkus ne tik karo lakūnas, bet ir vienas iš Lietuvos parašiutų sporto pradininkų, užkietėjęs automobilistas, Monte Carlo ralio dalyvis, o išėjus į atsargą - sėkmingas verslininkas, prekiavęs motociklais ir prancūziškais automobiliais, per jo atstovybę Lietuvos kariuomenė įgijo priešlėktuvines-prieštankines patrankėles Oerlikon, bei ruošėsi pirkti Morane Saulnier naikintuvus Prancūzijoje.
Prasidėjus okupacijoms pasitraukė į Vakarus, nepavykus patekti į Jungtines Valstijas apsigyveno Brazilijoje. Ten vertėsi įvairia veikla, mirė 1974 m. Rio de Žaneire, palaidotas Katumbi kapinėse. Kviečiame paskaityti K. Martinkaus biografiją, o kovo mėnesį svetainėje pasirodys ir išsamus straipsnis pasakojantis apie visą šio nepaprasto žmogaus gyvenimo kelią.


AV. KPT. KLEMENSAS MARTINKUS
     

Sunaikinta Juozo ir Eugenijaus Kraucevičių vila

Pijus 2021 vasario 08 d., 18:47  





L. Tuleikio nuotrauka


Atrodo, kad tik prieš savaitę dar teko žiūrėti į šį liūdintį ir apleistą pastatą, tikintis, kad jau greit ateis ir jo šlovės valanda - restauracija. Deja, praėjusia savaitę buvo sugriautas ir šis pastatas, menantis čia gyvenusius gen. ltn. Juozą Kraucevičių ir mjr. Eugenijų Kraucevičių. Net Sovietų valdžia industrializuodama ir daugiabučiais apstatydama Lakūnų pl. kvartalą nenugriovė prieš bolševikus kovojusio generolo leitenanto Kraucevičiaus pastatyto namo, o laisvoje Lietuvos Respublikoje 2021 m. tai tapo įmanoma. Tai didžiulis praradimas tiek Lietuvos aviacijos istorijos mylėtojų bendruomenei, tiek pačiam Kaunui. Plačiau skaitykite architekto Lino Tuleikio paskyroje.


     

Gyčiui Ramoškai - 75

Nerijus Korbutas 2021 sausio 30 d., 08:31  





Garbingo 75-ečio proga sveikiname muziejininką, aviacijos istoriką gerb. Gytį Ramošką.
Gytis Ramoška - žmogus, kurio pavardė neatsiejama nuo Lietuvos aviacijos istorijos. Nuo 1972 m. aktyviai prisidėjo kuriant visuomeninį Sportinės aviacijos muziejų, 1986-1990 dirbo Kauno valstybinio istorijos muziejaus Technikos skyriuje, nuo tada iki dabar - Lietuvos aviacijos muziejuje (iki 1995 m. vadintame Lietuvos technikos muziejumi).
Be tiesioginių pareigų aviacijos muziejuje, per visus šiuos metus nuveikti sunkiai išmatuojami kiekiai leidybinio, kūrybinio ir tiriamojo darbo. Neįmanoma pervertinti Gyčio Ramoškos indėlio atliekant Lietuvos aviacijos istorijos tyrimus, neįmanoma nesižavėti dešimtimis vertingų straipsnių, atkurtų brėžinių, atskleistų istorijų, išleistomis knygomis, leidiniais ir visa kita veikla.
Be gerb. Gyčio palaiminimo ir leidimo naudotis jo atliktais darbais, veikiausiai nebūtų gimusi ir ši - www.PlienoSparnai.lt svetainė.
Esame dėkingi už visa tai. Linkime geros sveikatos ir stiprybės tęsti šiuos svarbius darbus. Ilgiausių metų!

VšĮ Plieno Sparnai komanda


     

Baliui Karveliui - 110

Nerijus Korbutas 2021 sausio 23 d., 02:40  





110-osios sklandytojo, lakūno, talentingo aviakonstruktoriaus Balio Karvelio gimimo metinės.
B.Karvelis sukūrė visą seriją BK sklandytuvų ir padėjo kertinį akmenį stikloplastinių sklandytuvų statybai Lietuvoje. Jo sklandytuvas BK-7 "Lietuva" tapo prototipu Lietuvoje statytiems rekordiniams sklandytuvams, bei nubrėžė kryptį, kurios dėka net ir šiandien lietuviški sklandytuvai yra vieni geriausių pasaulyje.
Minint šią sukaktį kviečiame prisiminti ir paskaityti Gintauto Kačergiaus straipsnį, pasakojantį apie šią nepaprastą Lietuvos aviacijos asmenybę:


     

Medalių kolekcija „Lietuvos aviacijos istorija“.

Nerijus Korbutas 2021 sausio 21 d., 12:53  




UAB „Monetų namai“ kartu su Lietuvos aviacijos muziejumi pristato ypatingą kūrinį – grynu auksu padengtų medalių kolekciją „Lietuvos aviacijos istorija“. Medaliuose įamžinti iškilūs Lietuvos aviatoriai, konstruktoriai, jų kūriniai, svarbiausi žygdarbiai ir kiti lietuviškos aviacijos simboliai!

Daugiau informacijos: www.kolekcionuok.lt
     

Steponui Dariui - 125

Nerijus Korbutas 2021 sausio 08 d., 12:47  




Prieš 125-erius metus, Rubiškėje, Judrėnų parapijoje Jono ir Augustinos Vaišvilaitės Jucevičių šeimoje gimė sūnus Steponas Jucevičius, vėliau tapęs garsiuoju Steponu Dariumi. Apie Darių, jo tarnybą, sportą ir legendinį skrydį Lituanica prirašyta išties daug, tad minint šią sukaktį kviečiame paskaityti ne tiesiogiai apie S.Darių, bet apie jo žmonos Jaunutės Škėmaitės šeimą. Straipsnyje, remiantis archyviniais dokumentais, bažnytiniais įrašais, knygomis ir ankstesnėmis publikacijomis pabandyta trumpai papasakoti apie Jaunutę Škėmaitę (Darienę Čižinauskienę), jos tėvus, kitus šeimos narius, dukrą Nijolę Dariūtę Maštarienę ir jos šeimą. Įdomaus skaitymo!


S.DARIAUS GIMINĖS II d. ŽMONA

     

Av. inž. Adolfas Abraomas Bliumentalis

Nerijus Korbutas 2020 gruodžio 27 d., 15:57  





2020-ieji Lietuvos Respublikos Seimo paskelbti Vilniaus Gaono ir Lietuvos žydų istorijos metais. Per šiuos metus Lietuvoje suorganizuota įvairių renginių, parašyta daugybė publikacijų, parodyta filmų ir t.t. Prie visų šių, mūsų bendrapiliečius žydus, pagerbiančių iniciatyvų prisidedame ir mes, prisimindami vieną iškilų Kauno žydą, aviacijos inžinierių Adolfą Abraomą Bliumentalį, kurio 130-ąsias gimimo metines minime š.m. gruodžio 28 d.
Straipsnyje, iš informacijos nuotrupų įvairiuose šaltiniuose, pabandyta papasakoti apie Adolfo Bliumentalio ir jo šeimos gyvenimus. Trumpai apžvelgiama A.Bliumentalio tarnyba Lietuvos Karo aviacijos dirbtuvėse, jo žmonos, garsios Kauno fotografės Zinaidos Bliumentalienės, taip pat tėvų, brolių ir sesers istorijos ir jų tragiški likimai. Bendrais bruožais prisiminta Kauno geto istorija ir Lietuvos žydų tragedija. Turinčius pastabų, pataisymų ar papildomos informacijos - kviečiame atsiliepti straipsnio pabaigoje nurodytu el. paštu. Įdomaus skaitymo!


AV. INŽ. ADOLFAS ABRAOMAS BLIUMENTALIS
     

Su Šventėmis!

Nerijus Korbutas 2020 gruodžio 23 d., 11:27  



     

Metraščiui „Plieno Sparnai“ - 50

Nerijus Korbutas 2020 gruodžio 22 d., 14:22  





Šiemet minime 50 metų nuo pirmojo aviacijos istorijos metraščio „Plieno Sparnai“ numerio išleidimo Čikagoje 1970 m.
Metraštį išleido Amerikos lietuvių Aero Klubas, o pagrindiniai idėjos iniciatoriai - žymūs išeiviai Edmundas Jasiūnas, Vytautas Peseckas, Bronislava Gustaitienė ir kiti.
Metraščio tikslas - skelbti Lietuvos aviacijos archyvinę medžiagą, lietuvių aviatorių pasiektus laimėjimus, pažymėti svarbesnius įvykius, spausdinti lakūnų prisiminimus, pagerbti Lietuvos aviacijos praeitį.
1970 - 1974 m. išleisti 4 numeriai. Nuo 1992 m. šį prasmingą darbą tęsia Lietuvos aviacijos muziejus, o nuo 2008 m. ir ši svetainė.
Minėdami šią sukaktį parengėme ir kviečiame paskaityti aviacijos istorijos metraščio „Plieno Sparnai“ Nr.1 elektroninę versiją PDF formatu.


Svetainės administracija
     

6-osios esk. vadui, av. mjr. Feliksui Tyškui - 120

Pijus 2020 gruodžio 19 d., 09:30  




Prieš 120 metų, 1900 m. gruodžio 19 d. Liepojoje, Felikso Tyškaus ir Skolastikos Karpaitės šeimoje gimė Feliksas Nemezijus Tyškus. Kurį laiką F. Tyškus mokėsi garsiojoje Liepojaus Nikolajaus gimnazijoje, tačiau mokslą dėl lėšų trūkumo jam teko nutraukti. Vėliau, grįžęs į Lietuvą, F. Tyškus mokytojavo, o 1919 m. sausio 16 d. stojo savanoriu į Lietuvos kariuomenę. Tarnybą Aviacijoje F. Tyškus pradėjo kaip karo valdininkas Aviacijos parke, kol vėliau baigė Aviacijos karininkų kursus ir tapo oro žvalgu. Ilgą laiką, nuo pat įkūrimo, jam teko tarnauti 4-oje eskadrilėje. Po 1926 m. perversmo F. Tyškui teko laikinai eiti Krašto apsaugos ministro adjutanto pareigas, tarnybos reikalais vykti į Italiją. Vėliau, 1934 m., tuomet kapitonas, išėjo į atsargą ir ėmė studijuoti teisę Vytauto Didžiojo universitete, kurią sėkmingai baigė 1938 m. 1937 m. F. Tyškus grįžo į tarnybą Aviacijoje, ėjo oro žvalgo, Karo aviacijos komendantūros būrio vado, Karo aviacijos štabo adjutanto pareigas, kol 1939 m. buvo paskirtas Pajuostyje dislokuotos 6-os eskadrilės vadu. Kaip ir didžiajai daliai Lietuvos kariuomenės karininkų, jam teko išgyventi aštuonių metų tremtį Sibire, po kurios grįžo į Klaipėdą ir dirbo teisininku. Aviacijos majoras Feliksas Tyškus mirė 1976 m. rugsėjo 2 d. Tarnybos Karo aviacijoje metu jis buvo du kartus sužeistas lėktuvų Halb. C. V ir ANBO-41 avarijose, o 1928 m. tapo vienu iš pirmųjų Lietuvoje iššokusiu su parašiutu. Kviečiame paskaityti mjr. Felikso Tyškaus biografiją, praturtintą naujais faktais, dokumentais ir fotografijomis:


AV. MAJORAS FELIKSAS TYŠKUS
     
Eiti į puslapį   <<        >>  

Asmenybės

Spauskite foto
A.Gustaitis
J.Dobkevičius
S.Darius
S.Girėnas
F.Vaitkus
Z.Žemaitis
R.Marcinkus
L.Peseckas
J.Pyragius
B.Oškinis
P.Motiekaitis