Vasarą Facebook'o platybėse aptikau įdomų klausimą. Jis mane suintrigavo. sužadino smalsumą ir pasirodė labai įdomus (dėl to ir pasirinkau sukurti šią temą ,,įdomybės internete'' skiltyje).
Žmogui, kuris jaunas būdamas labai domėjosi Lietuvos karo aviacija, pirmas klausimas buvo juokų darbas. O štai antras... Pradėjau ieškoti informacijos internete, knygose... Ieškojau ir šiame tinklapyje, kuriame seniau praleisdavau daug laiko. Neradau jokios informacijos. Dauguma žmonių į antrą klausimą atsakinėjo jog tai Antanas Gustaitis ir jie buvo teisūs tame jog jis tikrai atliko kovinių skydžių prieš Želigovskio karius. Bet jis niekada nėjo kariuomenės vado pareigų. O apie Kraucevičiaus skrydžius prieš lenkus radau, bet prieš Želigovskio kariauną ne.... Vis dėlto niekur nerasdamas tą patvirtinančios informacijos ir turėdamas nuojautą, kad gali būt jog tokia klausimo fomuluotė yra klaidinga (visi juk klystame) ir norėdamas sužinoti kur čia šuo pakastas keipiausi į gerb. Nerijų ar jis galėtų nukreipti mane tinkama linkme. Nerijus patarė susisiekti su pačiu Gyčiu Ramoška Jo atsakymą pateikiu čia.
Kai pagaliau paskelbė atsakymą. Aš užklausiau kokiu pagrindu jie taip teigia. Labai nustebau, kai šovė atsakymą maždaug ,,apie jo skrydžius rašoma ne viename leidinyje''. Bet paprašius šaltinių staiga pozicija pasikeičia ir teigia, kad atsakymą gausiu vėliau.
Žinoma, vadovavausi Gyčio Ramoškos autoritetu ir pasitikėjau, pats nesusipažinęs su archyvuose esančia informacija. Bet labai greitai gavau asmeninę žinutę iš Alvydo Tamošiaus
O štai čia mane ir prigavo, juk pačiam neteko būt archyve, nors ir planavau apsilankyti Kaune ir žvilgtelti į 1920 metų karo dienyną. Taip pat sulaukiau atsakymo į man taip rūpimą klausimą. Bet nustebino, kad paskui prasidėjo G. Ramoškos puolimas
bei
Po 2-3 savaičių A. Tamošiaus užklausiau ar jau turi atsakymą. Sulaukiau tik ,,seen''. Tada tam pačiam komentare užklausiau KOP puslapyje ar turi atsakymą, atsakė kariškai: Atostogos. Rudenį susisieksim su LKA istorikais. Vasara baigėsi, mintys nukrypo kitur, tema buvo pamiršta. Niekas nesusisiekė ir neatsakė... Pats, kad ir kaip būtų gėda į Kauną nenulėkiau ir nesusipažinau su archyvine medžiaga... Bet štai praėjus tokiam laiko tarpui, kažkaip visgi norisi sužinoti.... Ką manote jūs? Gal kas kokios naudingos informacijos turite?
Dėl gimtinių nesvaikit, ir neiškraipykit istorijos, vadovaukitės išlikusiais dokumentais, o ne nukvakusio senolio paistalais, kuris net nesidomėjo kaimo nei istorija nei gimusiais jame žmonėmis. Naudinga informacija yra bet ji nedalinama bet kam.
Dėl gimtinių nesvaikit, ir neiškraipykit istorijos, vadovaukitės išlikusiais dokumentais, o ne nukvakusio senolio paistalais, kuris net nesidomėjo kaimo nei istorija nei gimusiais jame žmonėmis.
Na pirmiausia reiktų pasakyti, kad ne man turėtumėte tai sakyti, o Alvydui Tamošiui... Specialiai palikau vietą kur jis sako, kad studijuoja istorijos magistrą Klaipėdoje. Nes tiesiog nustebino, kai buvo teigiama ,,yra daug leidinių kur rašoma apie tai'' O paprašius bent vieno leidinio ar šaltinio iškart: susisieksime su jumis vėliau kai su savais istorikais pasikonsoltuosime.... Tada gaunu asmeniškai žinutes nuo jo, kurių įdomesnes ištraukas pateikiau čia... Matai Gytis Ramoška daug nežino, daug klaidų pridaręs ir t.t. Visų antrą tenoriu tik sužinoti ,,tiesą''. Kai kam gal čia menkniekis, bet man tiesiog niežti šiuo klausimu
rimass rašė ...
Naudinga informacija yra bet ji nedalinama bet kam.
Na suprantu, kad senas svečias čia buvau, bet taip kažkaip šauti iš oro: info turiu, bet negausi.. Tai hmmm... Jūsų valia, bet kodėl taip piktai?
Suprantat,kaip paskaitai ,Alvydo pasamprotavimus tai norom nenorom kyla daug neaiškumų.Atsiprašau gal aš per stipriai suregavau,bet kai turi senelio metrikus,kur Jis gimė,tai man nekyla abejonių.
Peržiūrėjau turimas foto kopijas iš Lietuvos centrinio valstybės archyvo ir taip pat du kartus perskaičiau Gyčio Ramoškos minimą Aviacijos dalies 1920-1921 m. dienyną. Kovos veiksmuose su Lenkijos kariuomene (įskaitant ir gen. L. Želigovskio ofenzyvą) dalyvavo 25 lakūnai ir žvalgai. Gen. ltn. J. Kraucevičius šiuose veiksmuose dalyvavo nuo 1920 m. liepos 9 d. iki lapkričio 21 d. imtinai (Įsakymas Aviacijai 1922 m. rugsėjo 18 d. Nr. 45, LCVA, f. 1323, ap. 1, b. 44, l. 48). Lyginant su kitais lakūnais gen. ltn. J. Kraucevičius nebuvo aktyvus kovinių skrydžių dalyvis - 1920 m. rugpjūčio 29 d. skrido žvalgybos tikslais į frontą, o dar vėliau atliko du skrydžius tarnybos reikalais (nedetalizuojama, bet, tikėtina, perskridimai nesusijęs su kovinėmis užduotimis). Remiantis minėtu dienynu sunku tiksliai įvardinti konkretų gen. ltn. J. Kraucevičiaus skrydžių kiekį, nes kai kur prie pavardės nėra nurodyta vardo pirmoji raidė, todėl nėra absoliučiai aišku ar skirdo jis, ar jo sūnėnas Eugenijus Kraucevičius. Visgi gen. ltn. J. Kraucevičius paskutinį skrydį su kovine užduotimi atliko jau minėtą 1920 m. rugpjūčio 29 dieną (LAM, Aviacijos dalies 1920-1921 m. dienynas, l. 9, 10, 12, 14-16). Kitaip tariant kaip karo lakūnas jis kovose su gen. L. Želigovskio kariais jis nedalyvavo.
Dar kelios pastabos:
Manyčiau, kad bet kokia kritika privalo būti pamatuota ir ypač tiksli. Jeigu teigiama, kad kažkas padarė klaidą būtina tai pagrįsti. Teiginiai, kad pridarė daug klaidų, kad kažko nežino ir pan. yra nesolidūs. Šiai dienai Gyčio Ramoškos darbai yra išsamiausiai ir patikimiausi. Nėra ką lyginti G. Ramoškos darbų, pavyzdžiui, su A. Liekio knyga (pastarosios knygos klaidoms įvardinti yra parašęs straipsnį Saulius Štulas). Štai čia yra puikus pavyzdys kaip objektyviai ir argumentuotai įvardinti autoriaus klaidas.
Greta to, reikia pastebėti, kad šaltinių kritika yra neišvengiama kasdienybė istoriko darbe. Gimimo metrikos pasitaiko klaidų (sąmoningai ir nesąmoningai padarytų), bet tai yra pirmasis šaltinis, nuo kurio patikrinimo turėtų prasidėti biografinis tyrimas. Egodokumentų ir gyvų liudininkų (tame tarpe ir giminaičių) atsiminimai retai būna patikimi. Pokalbis su įvykių liudininku yra tarsi apklausa, kurioje neretai atsakymas priklauso nuo to kaip buvo užduotas klausimas.
Ką ten kažkoks Stašaičio anūkas palyginus su pirmu sutiktu seneliu iš to kaimo!
Galiu tik sureaguoti taip pat kaip Nerijus
Mindaugas rašė ...
Peržiūrėjau turimas foto kopijas iš Lietuvos centrinio valstybės archyvo ir taip pat du kartus perskaičiau Gyčio Ramoškos minimą Aviacijos dalies 1920-1921 m. dienyną. Kovos veiksmuose su Lenkijos kariuomene (įskaitant ir gen. L. Želigovskio ofenzyvą) dalyvavo 25 lakūnai ir žvalgai. Gen. ltn. J. Kraucevičius šiuose veiksmuose dalyvavo nuo 1920 m. liepos 9 d. iki lapkričio 21 d. imtinai (Įsakymas Aviacijai 1922 m. rugsėjo 18 d. Nr. 45, LCVA, f. 1323, ap. 1, b. 44, l. 48). Lyginant su kitais lakūnais gen. ltn. J. Kraucevičius nebuvo aktyvus kovinių skrydžių dalyvis - 1920 m. rugpjūčio 29 d. skrido žvalgybos tikslais į frontą, o dar vėliau atliko du skrydžius tarnybos reikalais (nedetalizuojama, bet, tikėtina, perskridimai nesusijęs su kovinėmis užduotimis). Remiantis minėtu dienynu sunku tiksliai įvardinti konkretų gen. ltn. J. Kraucevičiaus skrydžių kiekį, nes kai kur prie pavardės nėra nurodyta vardo pirmoji raidė, todėl nėra absoliučiai aišku ar skirdo jis, ar jo sūnėnas Eugenijus Kraucevičius. Visgi gen. ltn. J. Kraucevičius paskutinį skrydį su kovine užduotimi atliko jau minėtą 1920 m. rugpjūčio 29 dieną (LAM, Aviacijos dalies 1920-1921 m. dienynas, l. 9, 10, 12, 14-16). Kitaip tariant kaip karo lakūnas jis kovose su gen. L. Želigovskio kariais jis nedalyvavo.
Woah. Tai yra nepamatuojamai daug daugiau negu aš tikėjausi. Esu tikrai be galo dėkingas Pagarba
Kalbant toliau. Tai teko žmogui užsiminti, kad vis dėl to esu ragavęs istoriko duonos ir tiesiog taip ir anaip nėra priimtina. Žmogus atsako, kad jis studijuoja istorijos magistrą, o be kritikos lavinos nieko konkretaus nepateikia Mindaugo postas yra geriausias pavyzdys kaip istorikas turėtų dirbti Dar kartą ačiū
Mindaugo postas yra geriausias pavyzdys kaip istorikas turėtų dirbti