80-osios br. gen. inž. A.Gustaičio nužudymo metinės Uždarame teismo posėdyje Maskvoje 1941 metų liepos 7 d. išnagrinėjus NKVD sukurptą Antano Gustaičio kaltinamąją bylą, nustatyta, kad: Gustaitis aktyviai veikė prieš sovietų valdžios įvedimą Lietuvoje. 1940 m. pabaigoje per buvusį Lietuvos aviacijos majorą Šenbergą, perdavė vokiečių žvalgybai duomenis apie sovietų karines oro pajėgas ir apie naujų aerodromų dislokaciją Lietuvos SSR. 1941 m. vasarį aktyviai dalyvavo steigiant antisovietinį centrą Lietuvoje, pavadinimu „Lietuvos laisvės komitetas“, turėjusiu programą ir tikslą Lietuvai išeiti iš Sovietų Sąjungos sudėties, padedant užsienio valstybei. 1941 m. vasarį Gustaitis nutarė bėgti per sieną į užsienį, kad įvykdytų pabėgimą, susisiekė su vokiečių nacionalistinės organizacijos „Kulturferband“ pirmininku Kosmanu, bet 1941-03-04 bandant pereiti valstybinę sieną iš SSSR į Vokietiją buvo sulaikytas. Išvardintos nusikalstamos Gustaičio veikos numatytos RSFSR BK 58 straipsnio punkte 1„a“. Išdėstytu pagrindu ir vadovaujantis RSFSR BTK3 319 ir 320 straipsniais SSSR Aukščiausiojo Teismo Karinė Kolegija nuteisė Gustaitį Antaną Kazimirovičių aukščiausia bausme – sušaudyti, konfiskuojant turtą. Nuosprendis galutinis ir neskundžiamas. Nuo nuosprendžio paskelbimo iki bausmės įvykdymo dar buvo likę 100 dienų. Galima tik spėlioti ką likusius gyvenimo mėnesius galvojo, apie ką mąstė, dėl ko gailėjosi ir ko ilgėjosi pasmerktasis Antanas Gustaitis. Tikriausiai, galybę kartų mintimis grįžo į vaikystę, mokslo metus, tarnybą Lietuvai, pirmuosius skrydžius, ANBO kūrybos džiaugsmus ir rūpesčius. Neabejotinai, beviltiškai ieškojo atsakymų ir krimtosi dėl jį ir Lietuvą ištikusios tragedijos, bet veikiausiai užvis labiausiai jis ilgėjosi savo šeimos - mylimosios Bronės, dukrų - dvylikametės Jūratės, septynerių Rasos ir mažosios, dar tik metukų Elenos... Šiandien jau praėjo 80 metų nuo tos 1941 m. spalio 16 nakties, kuomet Maskvos kalėjimo požemiuose, nuo budelio rankos nutrūko Antano Gustaičio gyvenimo styga. Jam buvo tik 43-eji. Neilgas, bet labai prasmingas, šio Lietuvos sūnaus gyvenimas. Paskyręs visą save Tėvynei, suteikęs Jai Sparnus, kaip ir daugelis anuometės Lietuvos kūrėjų - tapo sovietinio teroro auka. Neužmirškime! |
| | Asmenybės
| 
Svetainės nuorodos           Sveiki, |
