Stanislovo Girskio (Stasio Girėno) giminės

Nerijus Korbutas 2019 lapkričio 12 d., 16:21  





Kviečiame paskaityti svetainės administratoriaus Nerijaus Korbuto parengtą straipsnį, kuriame pabandyti surinkti ir aprašyti artimiausi transatlantinio lakūno Stasio Girėno giminės, t.y. tėvai, seneliai, broliai, seserys, pusbroliai ir pnš. Įdomių atradimų!


     

ANBO-III 90 metų!

Nerijus Korbutas 2019 spalio 05 d., 09:53  





Prieš 90 metų, 1929 m. spalio 5 d. rytą Karo aviacijos parko viršininkas, inžinierius, mjr. Antanas Gustaitis išbandė trečiąją savos konstrukcijos paukštę - lavinimosi tipo lėktuvą ANBO-III. Neilgai trukus pradėta šio - pirmojo Lietuvos istorijoje serijinio orlaivio gamyba. O tada prasidėjo tikrasis Lietuvos Karo aviacijos progresas ir permainos - dešimtimis gaminti mokomieji, treniruočių, žvalgybiniai ir bombonešiai ANBO... Išties buvo ir yra kuo didžiuotis!
Tos mokyklos, ir tos dvasios nesugebėjo ištrinti net pusamžis okupacijos - šiandien krūvon buriasi šaunūs žmonės ir atkūrinėja mūsų aviacijos genijaus Antano Gustaičio lėktuvus. Skraido ANBO-II, artėja link pabaigos ANBO-I gamyba, gaminamos ANBO 41 detalės, kompiuterinio atkūrimo eigoje ir šiandienos žvaigždė - ANBO-III !
O kad neprailgtų laikas laukiant naujųjų anbukų propelerių skleidžiamų dainų - kviečiame plačiau susipažinti su ANBO-III :

ANBO-III
     

K.Liuberskio - Žvainio 50-osios žūties metinės

Nerijus Korbutas 2019 spalio 02 d., 06:36  





„Ateis diena, kada laisvosios šviesos žibintas, iškeltas Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio žuvusiųjų didvyrių rankų, nugalėjęs vergijos tamsą, auksiniais laisvės spinduliais sužibės aukštai, mūsų prisikėlusios Tėvynės padangėje, apšvies raudonųjų žmogžudžių išžudytųjų lietuvių kaulus, sudegintas, nugriautas sodybas, paniekintą nuteriotą Tėvynę.
Tada vėl, mielas mėlynųjų erdvių bičiuli, aš, išklausęs daugel šūvių ir kulkų zvimbimą, išėjęs didžiosios už laisvę kovos sunkųjį kelią, sugrįšiu pas tave, sidabrini gražuoli, ir mudu vėl drauge susijungę, nersime aukštyn pro debesis, nugalėsime visus pavojus ir mirtį, šėlsime su žaibais ir vėtromis, staugsime smagiu propelerio juoku!..“
, – 1955 m. savo prisiminimuose rašė K. Liuberskis.
Minime 50-ąsias Konstantino Liuberskio-Žvainio - karo lakūno, partizanų spaudos leidėjo, vieno paskutiniųjų Lietuvos partizanų nužudymo metines.
Neužmirškime šio - nesulaužusio priesaikos ginti Tėvynę Lietuvos kario!


     

100-osios karo lakūno Frico Šulco žūties metinės

Nerijus Korbutas 2019 rugsėjo 28 d., 02:04  






Ant aviacijos progreso aukuro sudėta daug aukų. Šimtai ir tūkstančiai jaunų vyrų suglaudė sparnus kovų mūšiuose, besimokydami patys ar mokydami skrydžio meno kitus, dėl netobulų skraidymo mašinų, dėl blogų oro sąlygų, dėl padarytos klaidos ar nepatyrimo...
1919 metais įkurta Lietuvos karinė aviacija netruko pradėti rašyti ir savo skaudžią istoriją. Vienas po kito Lietuvos kapinėse kilo propelerių kryžiai, o skrydžio draugai atsisveikinę su žuvusiuoju - vėl grįždavo į aerodromus ir vėl kildavo. Iki sovietinės okupacijos tokių propelerių kryžių iškilo bemaž keturios dešimtys, o pirmasis jų buvo - karo lakūnui Fricui Šulcui (Friedrich Schulz).
Žuvo šis lakūnas 1919 m. rugsėjo 28 d. rytą patekęs į suktuką, bandydamas kulkosvaidžius Kauno aerodrome. Iškilmingai palaidotas Kauno karmelitų kapinių evangelikų sklype. Naikinant kapines (1959 m.) palaikai liko neperkelti, tad jei kada vaikščiosite Ramybės parke - prisiminkite šį, kažkur ten likusį amžiams, nors ir samdytą vokiečių karo lakūną, tačiau dirbusį Lietuvai, besikovusį už Lietuvos nepriklausomybę, mokiusį skrydžio paslapčių jaunus aviacijos mokyklos mokinius lietuvius.
Šiandien minime 100-ąsias karo lakūno vyr. ltn. F.Šulco žūties metines. Prisiminkime.
Plačiau apie karo lakūno F.Šulco tarnybą Lietuvos karo aviacijoje, jo žūtį rasite nuorodoje:

FRICAS ŠULCAS
     

Karo lakūnui, ats. leitenantui Leonui Sliužinskui - 120

Nerijus Korbutas 2019 rugsėjo 19 d., 08:25  






Prieš 120 metų, 1899 m. rugsėjo 19 d. Virbalyje, Eduardo ir Marijos Sliužinskų šeimoje gimė sūnus Leonas.
Leonas Sliužinskas - Lietuvos Kariuomenės savanoris, vienas pirmųjų Lietuvos karo lakūnų. Nepriklausomybės kovų metu 1920 m. 8 kartus skrido į frontą. 1924 m. dėl medicininių priežasčių nebegalėjo tęsti lakūno karjeros, todėl pasiprašė į atsargą. Vėliau gyveno Kaune, buvo lenkų A. Mickevičiaus gimnazijos kūno kultūros mokytojas.
Nežinome tolimesnio Leono Sliužinsko likimo, nežinome nei kur ir kada mirė, ar kur palaidotas. Viliamės, vis labiau prieinami įvairūs archyvai, duomenų bazės, bibliotekos ir skaitmenizuotos kapinės kada nors leis parašyti ir šio sparnuoto Lietuvos savanorio istoriją. Prisiminkime.



KARO LAKŪNAS, ATS. LEIT. LEONAS SLIUŽINSKAS


     

Karo lakūnui, av. majorui Jonui Mikėnui - 120

Nerijus Korbutas 2019 rugsėjo 17 d., 08:27  





Prieš 120 metų, 1899 m. rugsėjo 17 d. Skardupio vnk., Aknystos vls., Rokiškio aps. gimė būsimasis karo lakūnas, aviacijos majoras, skulptorius keramikas, profesorius Jonas Mikėnas.
Av. majoras Jonas Mikėnas - vienas garsiausių tarpukario Lietuvos karo lakūnų, turėjęs didžiulį autoritetą tarp aviatorių bei milžinišką vadovybės pasitikėjimą. Dalyvavo legendiniame 3-jų ANBO skrydyje aplink Europą, vykdavo į komandiruotes užsienyje pirkti ir bandyti naują aviacinę techniką, dalyvaudavo ANBO lėktuvų bandymų programose. 1934 m. išleido labai vertingą mokomąją knygą „Aviacijos varikliai“. Nuo 1936 m. - 1-os eskadrilės vadas. Antroje gyvenimo pusėje - Dailės instituto Vilniuje dėstytojas, profesorius, menininkas, knygų apie keramiką autorius. Gyvenimo saulėlydyje parašė atsiminimų knygą „Gyvenimo skrydis“, kuri išleista jau po mirties - 1994 m. Mirė 1988 m., amžino poilsio atgulė Petrašiūnų kapinėse.
Jonas Mikėnas - nepaprastai įdomios biografijos žmogus, nugyvenęs lyg ir du gyvenimus - karo lakūno ir menininko. Ir abu jie labai prasmingi. Prisiminkime.
Pasitikdami šią gimimo sukaktį atnaujinome av. mjr. Jono Mikėno puslapį, kuriame be biografijos ir kitos gausios informacijos rasite ir nemažai lig šiol niekur nepublikuotų fotografijų, kuriomis su mumis ir jumis pasidalino Jono Mikėno dukra Jovita ir anūkė Kristina. Ačiū Joms!
Kviečiame peržiūrėti:


KARO LAKŪNAS, AV. MJR. JONAS MIKĖNAS


     

Karo lakūnui, av. pulk. ltn. Leonardui Peseckui - 120

Nerijus Korbutas 2019 rugsėjo 15 d., 08:45  




Prieš 120 metų, 1899 m. rugsėjo 15 d. Remeikių kaime, Vabalninko valsčiuje, Biržų apskrityje gimė Leonardas Peseckas.
Į istoriją Leonardas įėjo kaip vienas pirmųjų ir vienas iš pagrindinių Lietuvos karinės aviacijos kūrėjų, sykiu su kitais legendiniais 1919 m. laidos lakūnais padėjusių tvirtus pamatus Lietuvos Aviacijai. Likimas dovanojo legendiniam lakūnui Sparnus, tačiau nepašykštėjo ir sunkių išbandymų- per tarnybos metus patyrė sunkių avarijų, tragiškai žuvo žmona, o 1944 m. teko trauktis į Vakarus. Nugyvenęs nelengvą, bet labai prasmingą gyvenimą mirė 1976 m. gegužės 29 d. Čikagoje.
Pasitinkant šią karo lakūno, av. pulk. ltn. Leonardo Pesecko gimimo sukaktį, svetainės administratorius Nerijus Korbutas parengė straipsnį "Leonardo Pesecko genealogija" kurį rasite atnaujintame L.Pesecko puslapyje, kuriame be minėto straipsnio rasite lakūno biografiją, prisiminimus ir kitą informaciją.
Leonardas Peseckas - tai žmogus legenda, be kurio vardo neįsivaizduojama Lietuvos aviacijos istorija. Prisiminkime.


KARO LAKŪNAS, AV. PULK. LTN. LEONARDAS PESECKAS


     

Karo lakūnui, av. pulk. Tadui Šakmanui - 120

Nerijus Korbutas 2019 rugsėjo 10 d., 06:40  




Prieš 120 metų. 1899 rugsėjo 10 d. Spirakių km. Joniškio vlsč., Šiaulių aps. gimė Tadas Šakmanas. Tai vienas pirmųjų Lietuvos aviatorių, baigęs legendinę 1919 m. Karo aviacijos mokyklos I laidą, tarnavo aviacijoje karo lakūnu, vėliau Aviacijos štabe. Žurnalo "KARYS" redaktorius. 1929-1935 m. - Respublikos Prezidento adjutantas. Išėjęs į atsargą dirbo privačiame versle, okupacijos metais kalintas Sibire. Į Lietuvą grįžo 1956 m. Mirė 1988 m. Šiauliuose.
Plačiau apie Tadą Šakmaną skaitykite nuorodoje:


KARO LAKŪNAS. AV. PULK. TADAS ŠAKMANAS
     

Karo lakūnui, av. ltn. Vytautui Raubai - 120

Nerijus Korbutas 2019 rugsėjo 09 d., 06:41  





Prieš 120 metų. 1899 rugsėjo 9 d. Pusdešrių kaime, Šakių raj. gimė Vytautas Rauba. I pasaulinio karo metu mokėsi M. Yčo gimnazijoje, evakuotoje į Voronežą. 1918 grįžo į Lietuvą. 1919 01 28 savanoriu stojo į Lietuvos kariuomenę, netrukus atsidūrė aviacijoje. Baigė Karo aviacijos mokyklą, vienas pirmųjų išskrido savarankiškai. Turėjo ir meninių gabumų - sukūrė Karo aviacijos mokyklos baigimo I laidos ženklą.
Vytautas Rauba pasižymėjo kaip ypatingai gabus lakūnas, nepraleidęs nei vienos galimybės skristi. Tačiau, ilgai skristi nebuvo lemta - 1920 m. gegužės 12d. treniruočių skrydžio metu žuvo patekęs į suktuką. Palaidotas Kauno miesto kapinėse, 1958 m. naikinant senąsias Kauno m. kapines palaikai perkelti į Eigulių kapines. Jo vardu pavadinta gatvė Aleksote Kaune. 2000 m. lapkričio 17 d. Aleksoto aerodrome atidarytame Lietuvos karo aviacijos memoriale atidengta atminimo lenta. V.Rauba - vienas pirmųjų Lietuvos lakūnų ir pirmasis lietuvis žuvęs aviakatastrofoje. Neužmirkime. Plačiau apie Vytautą Raubą skaitykite nuorodoje:


KARO LAKŪNAS. AV. LTN. VYTAUTAS RAUBA
     

ANBO-VIII 80 metų!

Nerijus Korbutas 2019 rugsėjo 05 d., 08:52  





Prieš 80 metų, 1939 m. rugsėjo 5 d. pirmąjam skrydžiui pakilo br. generolo, inž. Antano Gustaičio konstrukcijos lengvasis bombonešis ANBO-VIII.
Bandomuosius skrydžius atliko pats konstruktorius ir neabejotinai puoselėjo dideles viltis apginkluoti bombonešių eskadriles savos konstrukcijos kovinėmis mašinomis.... Tačiau, politinė padangė jau buvo nerami ir neilgai trukus ANBO-VIII gulėjo numestas Fredos karo aviacijos dirbtuvių patvoryje, Lietuvos karo aviacija sunaikinta, o pats ANBO kūrėjas - brutaliai nužudytas Maskvos Butyrkų kalėjime... Tačiau, net ir labai ilgi tamsybių dešimtmečiai neištrynė iš atminties anuometės jaunos Lietuvos pasiekimų, nesunaikino atminimo, o ANBO vardas visiems laikams liko veržlumo, modernumo, pasididžiavimo Tėvyne simboliu!


PLAČIAU APIE ANBO-VIII


     
Eiti į puslapį       >>  

Asmenybės

Spauskite foto
A.Gustaitis
J.Dobkevičius
S.Darius
S.Girėnas
F.Vaitkus
Z.Žemaitis
R.Marcinkus
L.Peseckas
J.Pyragius
B.Oškinis
P.Motiekaitis