Lituanikos skrydžio 85-metis

Kiras 2018 liepos 15 d., 12:36  




1933 metų liepos 15 diena, 13 valandų 24 minutės.

Lituanika rieda Niujorko Floyd Bennett aerodromo kilimo taku. Iki atplyšimo likę 12 sekundžių. Lygiai prieš 85 metus Steponas Darius ir Stasys Girėnas su Lituanika pakilo tolimam skrydžiui. Priešaky buvo Atlantas ir pusė Europos. Į Lietuvą...




     

Memorialas žemaičių aviatoriams

Nerijus Korbutas 2018 birželio 17 d., 19:46  




Memorialo žemaičių aviatoriams,
minint Lietuvos aviacijos šimtmetį, statyba



2018 m. minime Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetį. 1918 m. vasario 16 d. Lietuvos Tarybos pasirašytas Lietuvos Nepriklausomybės Aktas padėjo pamatus modernios valstybės kūrimuisi. Jau 1919 m. sukurta Lietuvos karo aviacija tapo šiuolaikinės aviacijos pradininke Lietuvoje, leidusi lietuviui veržtis į padangę ir užkariauti dar nematytus tolius. 1927 m. įkurtas Lietuvos aeroklubas tapo pagrindine aviaciją Lietuvoje populiarinančia organizacija, dėka kurios užaugo gausus aviatorių ir aviacijos mylėtojų būrys.
Žemaičių krašto žmonės taip pat užima svarbią vietą Lietuvos aviacijos istorijoje. 1933 m. liepą tragiškai pasibaigęs žemaičių Stepono Dariaus ir Stasio Girėno skrydis per Atlanto vandenyną tapo įkvėpimu lietuviams dar labiau veržtis į dangų ir garsinti tėvynės Lietuvos vardą.
Dar XVII a. žemaitis Kazimieras Simonavičius išleidęs veikalą „Didysis artilerijos menas“ tapo raketų mokslo pradininku pasaulyje. Viekšniuose paskutinius gyvenimo metus praleidęs Aleksandras Griškevičius, sukūręs Žemaičio garlėkį, laikomas aviacijos pradininku Lietuvoje. O kur dar gausus būrys iš Žemaitijos kilusių tarpukario karo aviacijos, civilinių lakūnų, sklandytojų ir jų minties tęsėjų Lietuvos okupacijos metais ir šiais laikais. Ilgai Žemaitijoje sklandžiusi mintis pastatyti memorialą Žemaitijos aviatoriams ir įteikti Lietuvai dovaną minint valstybės atkūrimo šimtmetį tampa realybe.
2017 m. susikūrusi iniciatyvinė grupė „Memorialas žemaičių aviatoriams ir Lietuvos aviacijos šimtmečiui“ organizuoja memorialo statymo darbus. Paminklui pasirinkta istorinė vieta Žemaitijos centre – Telšiuose, Masčio ežero pašonėje, šalia Žemaičių muziejaus „Alka“. Šioje vietoje 1935 m. Telšių amatų mokyklos moksleiviai atidarė sklandymo stotį ir pradėjo savo pirmuosius skraidymus. Memorialo architektu sutiko tapti Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas, profesorius Algirdas Žebrauskas. Planuojama pastatyti 12-15 metrų aukščio monumentą iš granito ir plieno konstrukcijos. Iš trijų granito plokščių sudarytas pagrindas simbolizuos tris Lietuvos aviacijos periodus: aviacijos priešistorę, tarpukario aviacijos laikmetį ir laikotarpį po 1940 m. iki dabar. Memorialo pagrinde bus įamžintos žymių kiekvieno periodo aviatorių pavardės. Plieno konstrukcija, vertikale kylanti aukštyn kiekvienam memorialo lankytojui primins S. Dariaus ir S. Girėno testamente paminėtą raginimą: „Lituanikos“ pralaimėjimas ir nugrimzdimas į Atlanto vandenyno gelmes tegu auklėja jaunų lietuvių atkaklumą ir ryžtumą, kad Sparnuotas Lietuvis būtinai įveiktų klastingąjį Atlantą Tėvynės Lietuvos garbei!“.
Prie memorialo žemaičiams aviatoriams ir Lietuvos aviacijos šimtmečiui idėjos įgyvendinimo prisideda Žemaičių kultūros draugija, į kurios banko sąskaitą galima pervesti auką memorialo statybai. Paaukojusiųjų memorialo statybai didesnę kaip 500 eurų sumą pavardės ar įmonių pavadinimai bus įrašyti memorialo sienelėje.
Kviečiame paremti memorialo statymo darbus pervedant norimą pinigų sumą į Žemaičių kultūros draugijos sąskaitą AB Luminor Bank banke LT074010042800061620, įmonės kodas 191914572. Mokėjimo paskirtyje nurodyti „Memorialui žemaičių aviatoriams ir Lietuvos aviacijos šimtmečiui“.


PRISIJUNKITE PRIE DISKUSIJOS


Svetainės administracija
     

Paroda '"Tarpukario Lietuvos karo lakūnai"

Nerijus Korbutas 2018 balandžio 22 d., 19:47  





SVETAINĖS ADMINISTRACIJA
     

Baliui Karveliui atminti

Nerijus Korbutas 2018 balandžio 05 d., 21:42  




Pagerbiant sklandytuvų konstruktoriaus, sklandytojo, lakūno Balio Karvelio atminimą, jo tėviškėje, Žaliosios gyvenvietėje (Anykščių rajonas, Svėdasų sen.) atidengiamas paminklinis akmuo. Dalyviai laukiami Žaliojoje (gyvenvietė prie tilto per Šventosios upę, kelyje Utena –Kupiškis).

Paminklinio akmens atidengimas įvyks
2018 m. balandžio 14 d. 12.00 val.




SVETAINĖS ADMINISTRACIJA
     

Br. gen. inž. A.Gustaičiui 120

Nerijus Korbutas 2018 kovo 25 d., 22:53  




Prieš 120 metų, 1898 m. Kovo 26 d. Obelinės k., Sasnavos vls., Marijampolės aps. gimė talentingas lietuviškų sparnų kūrėjas, Lietuvos Kariuomenės savanoris, ilgametis Karo aviacijos viršininkas, Karo lakūnas, br. gen. inž. Antanas Gustaitis. Nužudytas 1941 Spalio 16 d. Maskvoje.
ANBO kūrėjas ir jo darbai neužmiršti, puikus to įrodymas - Lietuvą apėmusi ANBO atstatymo karštinė. Tačiau to TIKRAI negana - turime puoselėti atminimą ir priversti kiekvieną lietuvį žinoti ir didžiuotis, kaip kad žinome ir didžiuojamės Dariumi ir Girėnu.



SVETAINĖS ADMINISTRACIJA
     

Karo Aviacijai - 99 !

Nerijus Korbutas 2018 kovo 12 d., 00:43  




Prieš 99 metus, 1919 kovo 12 d. įkurta savarankiška kariuomenės dalis - Aviacija. Tą pačią dieną įkurta ir Karo aviacijos mokykla.
Šiandien esame saugūs - esame NATO šeimos narė. Tačiau, kariuomenės, jos aviacijos, kaip ir visos valstybės, kūrimosi pradžia nebuvo tokia. Ji buvo sunki, pilna nepriteklių, be patirties, puolama išorės ir vidaus priešų. Ir tik dėka, nepaprasto, anų dienų lietuvių atsidavimo - sugebėta susitelkti, sukurti kariuomenę, jos svarbią dalį - Aviaciją, ir visą valstybę.
Šiandien - gyvename ir kuriame modernioje Lietuvoje, tačiau niekada neužmirškime ir didžiuokimės tais, kieno dėka tai turime! Su gimtadieniu Lietuvos Aviacija!


SVETAINĖS ADMINISTRACIJA
     

Kovo 11-oji

Nerijus Korbutas 2018 kovo 11 d., 13:16  



Sveikiname su Kovo 11-ąja,
Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo diena!

SVETAINĖS ADMINISTRACIJA
     

Atkurtai Lietuvai - 100!

Nerijus Korbutas 2018 vasario 16 d., 00:50  





Sveikiname su Vasario 16-ąja,
Atkurtos Lietuvos 100-mečiu!

SVETAINĖS ADMINISTRACIJA
     

Parašiutų sportui Lietuvoje - 90

Nerijus Korbutas 2018 sausio 26 d., 12:03  





„Aplinkui tyla — žavėtina tyla. Jaučiu ant nugaros lyg gyvatė, šiaurendama iš lizdo šliaužia. Gal vėjas? Bet ne, tai parašiutas rangosi iš savo krepšio. Kaip bebūtų trumpas tas laikotarpis, bet aš puikiai jaučiau ir įvertinau tą pirmąją daug žadančio reiškinio kibirkštį. Staiga kana kas už apikaklės pastvėręs stipriai papurtė ir virš galvos pasirodė didžiulis skėtis. Keletą kartų pasitabalavęs į šonus, vis lėčiau ir lėčiau supamas, matau virš galvos gražiai išsipūtusį ir nuo oro spaudimo virpantį parašiutą..“ - taip prisimena savo pirmąjį šuolį av. kapitonas Vladas Morkus atlikęs jį lygiai prieš 90 metų, 1928 m. sausio 26 d. Kauno aerodrome. Tai buvo pirmasis šuolis Lietuvos aviacijoje. Nuo to laiko Lietuvoje parengta tūkstančiai parašiutininkų, atlikta nesuskaičiuojama galybė šuolių, išgelbėta daug gyvybių ir pasiekta sportinių rezultatų.
Tačiau, pradžia buvo kitokia - pilna nežinomybės, pagrįstos baimės ir atradimo džiaugsmo. Neužmirškime to!
Plačiau skaitykite:


     

Petrui Motiekaičiui atminti

Nerijus Korbutas 2018 sausio 21 d., 18:40  




Petras Motiekaitis, gimęs 1920 m. sausio 29 dieną, o miręs 1988 m. sausio 21 d., lig šiol yra ne tik įžymiausias Lietuvos aviamodeliuotojas, bet ir apskritai įžymiausias Lietuvos sportininkas. P.Motiekaitis, kaip joks kitas Lietuvos sportininkas, per savo gyvenimą pasiekė 16 pasaulio ir 22 tuometinės TSRS rekordus aviamodeliavimo srityje.
Šiandien, minime 30-ąsias P.Motiekaičio mirties metines. Prieš trejetą minėdami 95-ąsias gimimo metines parengėme galybę įdomios medžiagos: P.Motiekaičio skiltyje rasite specialiai minėtai sukakčiai G.Ramoškos parašytą straipsnį "Mūsų įžymiausias sportininkas", N.Korbuto parengtą virtualią fotografijų parodą, daug vertingos informacijos apie P.Motiekaičio sklandytuvus, rekordinius modelius ir pasiektus rekordus. Kviečiame prisiminti!


     
Eiti į puslapį       >>  

Asmenybės

Spauskite foto
A.Gustaitis
J.Dobkevičius
S.Darius
S.Girėnas
F.Vaitkus
Z.Žemaitis
R.Marcinkus
L.Peseckas
J.Pyragius
B.Oškinis
P.Motiekaitis