Karo lakūnui, av. majorui Liudui Zibavičiui - 125

Pijus 2020 lapkričio 29 d., 00:09  





Lygiai prieš 125 metus Mažeikių rajone, Ukrinų parapijoje gimė aviacijos majoras Liudas Zibavičius. L. Zibavičiaus gyvenimo istoriją pelnytai galime vadinti viena įdomiausių tarp visų Karo aviacijos karininkų gyvenimo istorijų. Didžiąją jaunystės dalį aviacijos majoras praleido gimtąjame Mažeikių krašte, kur mokėsi komercijos mokykloje, o vėliau mokytojavo. 1919 m. jis pradėjo karinę tarnybą Lietuvos kariuomenėje, kurią baigė Lietuvai praradus Nepriklausomybę 1940 m. Baigus karo mokyklą L. Zibavičiui teko dalyvauti Nepriklausomybės kovose, o aviacinę karjerą jis pradėjo gana brandaus, palyginus su to meto aviatoriais, amžiaus – 28 metų. Lakūniška tarnyba L. Zibavičiui sekėsi puikiai – tapo pilotu, jam suteiktas karo lakūno vardas. Visgi, S. Pundzevičiui ėmus vadovauti Karo aviacijai, L. Zibavičius buvo perkeltas į administracines Aviacijos štabo adjutanto pareigas, kurias ėjo daugiau nei penkis metus. Vėliau, jis pasitraukė iš Karo aviacijos rikiuotės tarnybos, tapo Krašto apsaugos ministro adjutantu, buvo „Kardo“ redaktoriumi, nors kasmet, kaip žvalgas, atlikdavo Karo aviacijos karininkams privalomus skraidymo pratimus. Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą, L. Zibavičiui pavyko iš pasaulio tautų teisuolio Čijunės Sugiharos gauti vizą ir per Japoniją išvykti pas šeimą į JAV. Amerikoje aviacijos majoras mokėsi inžinerijos, verslavo, kol sulaukęs beveik 55 metų tapo gydytoju odontologu. Karininkas mokėjo latvių, anglų, rusų ir vokiečių kalbas, buvo apdovanotas Lietuvos ir Latvijos apdovanojimais. L. Zibavičius mirė prieš 34 metus, Čikagoje. Aviacijos majoras per visą gyvenimą keitė profesijas, todėl paragavo mokytojo, husaro, karo lakūno, KAM tarnautojo, redaktoriaus, inžinieriaus, restorano savininko, gydytojo odontologo darbo. Tokias asmenybes verta prisiminti! Paskaitykite atnaujintą L. Zibavičiaus biografiją, papildyta ir keliomis fotografijomis.


AVIACIJOS MAJORAS LIUDAS ZIBAVIČIUS
     

Pirmajam Lietuvos aukščio rekordui - 100!

Nerijus Korbutas 2020 lapkričio 26 d., 17:11  





Prieš 100 metų, šią dieną, tuomet dar tik dvidešimtmetis, bet jau I-os Oro eskadrilės vadas ltn. Jurgis Dobkevičius skrisdamas be deguonies įrangos lėktuvu LVG.C.VI pakilo į 5600 m. aukštybę virš Kauno.
Taip buvo pasiektas pirmasis Lietuvos aukščio rekordas. Dar po keleto dienų pirmasis Lietuvoje atliko mirties kilpą, ir netrukus jam pirmajam suteiktas karo lakūno vardas. Puiki proga prisiminti šį talentingą lakūną ir aviakonstruktorių:


     

Karo lakūnui, av. majorui Jeronimui Garoliui - 120

Nerijus Korbutas 2020 lapkričio 17 d., 09:34  




Prieš 120 metų, 1900 m. lapkričio 17 d. gimė Jeronimas Grigalius Garolis.
Jeronimas Garolis - viena ryškesnių tarpukario Lietuvos karo aviacijos ir aeroklubo žvaigždžių. Į kariuomenę įstojo savanoriu 1919 m. Dalyvavo nepriklausomybės kovose prieš bolševikus ir bermontininkus. 1920 m. baigęs Karo mokyklą pasiprašė į aviaciją. 1922 m. išskrido savarankiškai. Tarnavo 3-ioje eskadrilėje. 1929 m. tapo pirmuoju Lietuvos lakūnu išsigelbėjusiu parašiutu. 1930 m. dalyvavo trijų Ansaldų skrydyje į Maskvą. 1934 m. po nepavykusio voldemarininkų perversmo 1934 m. iš kariuomenės atleistas. 1934-40 m. dirbo instruktoriumi Lietuvos aeroklube. 1935 m. iš Anglijos parskraidino pirmąjį Baltijos šalyse malūnsparnį AVRO Cierva C.30A. 1939 paskirtas Kauno civilinio aerodromo viršininku. Atstovavo LUFTHANSA kompanijai. 1941 m. aktyviai dalyvavo Birželio sukilime. 1942-44 alaus daryklos „Sudavija“ Prienuose direktorius. 1944 m. neilgą laiką buvo Prienų burmistru. Priartėjus sovietams pasitraukė į Vakarus, 1949 m. emigravo į Australiją, gyveno Sidnėjuje. Buvo Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių ir „Ramovės“ Sidnėjaus skyrių narys. Mirė 1972 m. gruodžio 22 d. Sidnėjuje.
Kviečiame paskaityti atnaujintą mjr. Jeronimo Garolio biografiją, praturtintą šūsniu įdomių dokumentų ir istorinių fotografijų:


AV. MAJORAS JERONIMAS GAROLIS
     

Leonui Tauniui - Kovui 120

Nerijus Korbutas 2020 lapkričio 12 d., 08:08  



1900 m. lapkričio 12 d. gimė žymus Lietuvos Aeroklubo ir Lietuvos karo aviacijos lakūnas, partizanas kpt. Leonas Taunys – Kovas, kuris 1945 m. buvo išrinktas partizanų „Tauro" apygardos štabo viršininku.
L.Taunys, būdamas „Tauro" apygardos vadovu, išleido nemažai įsakymų, cirkuliarų, pavedimų, aktyviai dalyvavo priimant ir ruošiant „Tauro" apygardos statutą. Išdavus 1945 m. spalio 23 d. enkavedistų suimtas, o 1946 m. lapkričio 28 d. sušaudytas Vilniuje. Minint 120-ąsias gimimo metinės kviečiame paskaityti apie šį žymų Lietuvos lakūną ir partizaną.
     

Eugenijui Raubickui - 65

Nerijus Korbutas 2020 lapkričio 07 d., 09:23  




Su gražiu 65-uoju gimtadieniu sveikiname karo lakūną, majorą, akrobatinio skraidymo sporto meistrą, mūsų svetainės bendradarbį ir bičiulį Eugenijų Raubicką!


Svetainės komanda
     

Av. ltn. dr. Viktorui Firantui - 120

Nerijus Korbutas 2020 spalio 15 d., 11:05  




Šiandien, minėdami 120-ąsias gimimo metines, prisimename dar vieną 1919 metų Aviacijos mokyklos absolventą, Lietuvos karo aviacijos pirmeivį Viktorą Firantą.
Viktoras gimė Liepojoje 1900 metų spalio 15 d. Aleksandro Firanto ir Eugenijos Sutkevičiūtės šeimoje. Baigęs Šiaulių gimnaziją, 1919 m. pasiųstas į Karo aviacijos mokyklą, paskirtas į mokinių žvalgų grupę. Mokyklą baigė tų pačių metų gruodžio 16 d.
1920 m. gegužės 12 d. pateko į tragišką lėktuvo katastrofą, kurios metu žuvo ltn. Vytautas Rauba, o Viktoras sunkiai sužeistas. Pasveikęs, aviacijos tarnyboje, įvairiose pareigose išbuvo iki 1922 m. spalio mėn., kuomet paleistas iš kariuomenės eiti aukštojo mokslo. Baigė mokslus Vokietijoje, tapo dipl. inžinieriumi, apsigynė daktaro laipsnį. Grįžęs į Lietuvą 1929-1940 metais dirbo aukštose pareigose laikinojoje sostinėje. 1929 - 1936 m. Telefono-telegrafo stoties viršininku, nuo 1936 m. – Susisiekimo ministerijos Pašto valdybos techninės tarnybos viršininku. Dėstė Vytauto Didžiojo Universitete Technologijos fakultete teletinklų kursą. 1935 m. vedė Eugeniją Česnavičiūtę. 1936 m. susilaukė dukters Reginos ( vėliau tapusios teisės daktare, McHenry apygardos Ilinojaus valstijos prokurore, bei žymia advokate.)
Prasidėjus okupacijoms su šeima pasitraukė į Vakarus. 1949 m. pasiekė JAV. Ten dirbo inžinieriumi, vienas ryškesnių karjeros projektų - Čikagos O'Hare International Airport apšvietimas.
Mirė 1987 m. lapkričio 22 d. Palaidotas Crystal Lake Memorial Park kapinėse, Ilinojaus valst. JAV.
Nėra labai ryškus Viktoro Firanto pėdsakas Lietuvos aviacijos istorijoje, tačiau, būdamas rimtu savo srities specialistu ir dirbdamas mėgstamą darbą - pasiekė įspūdingų karjeros aukštumų, tiek Lietuvoje 4-ame pr. amžiaus dešimtmetyje, tiek priverstinėje emigracijoje Amerikoje. Trumpiau tariant - nugyveno ilgą ir labai prasmingą gyvenimą. Kviečiu paskaityti atnaujintą av. ltn. dr. Viktoro Firanto biografiją, papildytą nuostabiomis fotografijomis bei įdomiais dokumentais. Neužmirškime!


AV. LTN. DR. VIKTORAS FIRANTAS
     

Av. ltn. Juozo Kumpio žūčiai - 100

Nerijus Korbutas 2020 spalio 04 d., 02:07  




Šiomis dienomis minime tragiško, bet labai svarbaus Lietuvos istorijoje įvykio šimtmetį. 1920 m. spalio 4 d. gavęs užduotį subombarduoti lenkų užgrobtą Varėnos geležinkelio stotį - savo paskutiniąjam Skrydžiui pakilo Lietuvos karo aviacijos pirmeivis, karo lakūnas leitenantas Juozas Kumpis. Kovinės operacijos metu buvo sunkiai sužeistas, mirė nelaisvėje po savaitės - spalio 10 d. Palaidotas gimtinėje - senosiose Šiaulių kapinėse.
Ltn. Juozas Kumpis - pirmasis ir vienintelis karo lakūnas paaukojęs gyvybę kovinio skrydžio metu, ginant Lietuvos nepriklausomybę. Kviečiame paskaityti svetainės administracijos parengtą straipsnį apie ltn. Juozo Kumpio tarnybą Lietuvos karo aviacijoje ir tragišką jo žūtį:


AV. LTN. JUOZAS KUMPIS
     

Lituanica II Skrydžiui per Atlantą 85 !

Nerijus Korbutas 2020 rugsėjo 21 d., 06:44  




1935 m. rugsėjo 21-22 d. įvykęs Felikso Vaitkaus skrydis per Atlantą su Lituanica II – neabejotinai vienas svarbiausių įvykių Lietuvos aviacijos istorijoje.
Kviečiame prisiminti šį nepaprastą skrydį, nutikusį prieš 85 metus ir paskaityti mūsų parengtus straipsnius bei peržiūrėti fotografijų albumus.

     

Av. kpt. Albinui Tindžiuliui - 110

Nerijus Korbutas 2020 rugsėjo 11 d., 08:19  




Šiandien minime Karo lakūno, aviacijos kapitono, partizanų būrio vado Albino Tindžiulio - Dėdės 110-ąsias gimimo metines.
A.Tindžiulis gimė Gineišių k., Skapiškio vlsč., Panevėžio aps. Petro Tindžiulio ir Petronėlės Šmagorytės šeimoje. Mokėsi Skapiškio pradžios mokykloje. 1933 m. baigė Karo mokyklą. 1934 - 1940 m. tarnavo karo aviacijoje. 1941 m. kovo mėn. emigravo į Vokietiją, bet po metų grįžo į Lietuvą, mokėsi Kaune žurnalistikos. Prasidėjus antrajai sovietų okupacijai įsijungė į partizanų gretas, ėmėsi vadovauti partizanų būriui. 1949 m. vasario 2 d. žuvo Ožkinių kaime.
Kviečiame paskaityti Albino Tindžiulio biografiją, E.Raubicko straipsnį "Karo aviacijos viršininko adjutantas - Partizanų būrio vadas", peržiūrėti fotografijas.


ALBINAS TINDŽIULIS - DĖDĖ
     

LAM 30

Nerijus Korbutas 2020 rugsėjo 09 d., 21:17  





Lietuvos Aviacijos Muziejus kviečia į muziejaus veiklos 30-mečio šventę, kuri vyks rugsėjo 11 d. nuo 18 val.
Daugiau informacijos:
https://www.facebook.com/events/311164799947545/
     
Eiti į puslapį       >>  

Asmenybės

Spauskite foto
A.Gustaitis
J.Dobkevičius
S.Darius
S.Girėnas
F.Vaitkus
Z.Žemaitis
R.Marcinkus
L.Peseckas
J.Pyragius
B.Oškinis
P.Motiekaitis