Karo lakūnui, av. majorui Jeronimui Garoliui - 120

Nerijus Korbutas 2020 lapkričio 17 d., 09:34  




Prieš 120 metų, 1900 m. lapkričio 17 d. gimė Jeronimas Grigalius Garolis.
Jeronimas Garolis - viena ryškesnių tarpukario Lietuvos karo aviacijos ir aeroklubo žvaigždžių. Į kariuomenę įstojo savanoriu 1919 m. Dalyvavo nepriklausomybės kovose prieš bolševikus ir bermontininkus. 1920 m. baigęs Karo mokyklą pasiprašė į aviaciją. 1922 m. išskrido savarankiškai. Tarnavo 3-ioje eskadrilėje. 1929 m. tapo pirmuoju Lietuvos lakūnu išsigelbėjusiu parašiutu. 1930 m. dalyvavo trijų Ansaldų skrydyje į Maskvą. 1934 m. po nepavykusio voldemarininkų perversmo 1934 m. iš kariuomenės atleistas. 1934-40 m. dirbo instruktoriumi Lietuvos aeroklube. 1935 m. iš Anglijos parskraidino pirmąjį Baltijos šalyse malūnsparnį AVRO Cierva C.30A. 1939 paskirtas Kauno civilinio aerodromo viršininku. Atstovavo LUFTHANSA kompanijai. 1941 m. aktyviai dalyvavo Birželio sukilime. 1942-44 alaus daryklos „Sudavija“ Prienuose direktorius. 1944 m. neilgą laiką buvo Prienų burmistru. Priartėjus sovietams pasitraukė į Vakarus, 1949 m. emigravo į Australiją, gyveno Sidnėjuje. Buvo Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių ir „Ramovės“ Sidnėjaus skyrių narys. Mirė 1972 m. gruodžio 22 d. Sidnėjuje.
Kviečiame paskaityti atnaujintą mjr. Jeronimo Garolio biografiją, praturtintą šūsniu įdomių dokumentų ir istorinių fotografijų:


AV. MAJORAS JERONIMAS GAROLIS
     

Leonui Tauniui - Kovui 120

Nerijus Korbutas 2020 lapkričio 12 d., 08:08  



1900 m. lapkričio 12 d. gimė žymus Lietuvos Aeroklubo ir Lietuvos karo aviacijos lakūnas, partizanas kpt. Leonas Taunys – Kovas, kuris 1945 m. buvo išrinktas partizanų „Tauro" apygardos štabo viršininku.
L.Taunys, būdamas „Tauro" apygardos vadovu, išleido nemažai įsakymų, cirkuliarų, pavedimų, aktyviai dalyvavo priimant ir ruošiant „Tauro" apygardos statutą. Išdavus 1945 m. spalio 23 d. enkavedistų suimtas, o 1946 m. lapkričio 28 d. sušaudytas Vilniuje. Minint 120-ąsias gimimo metinės kviečiame paskaityti apie šį žymų Lietuvos lakūną ir partizaną.
     

Eugenijui Raubickui - 65

Nerijus Korbutas 2020 lapkričio 07 d., 09:23  




Su gražiu 65-uoju gimtadieniu sveikiname karo lakūną, majorą, akrobatinio skraidymo sporto meistrą, mūsų svetainės bendradarbį ir bičiulį Eugenijų Raubicką!


Svetainės komanda
     

Av. ltn. dr. Viktorui Firantui - 120

Nerijus Korbutas 2020 spalio 15 d., 11:05  




Šiandien, minėdami 120-ąsias gimimo metines, prisimename dar vieną 1919 metų Aviacijos mokyklos absolventą, Lietuvos karo aviacijos pirmeivį Viktorą Firantą.
Viktoras gimė Liepojoje 1900 metų spalio 15 d. Aleksandro Firanto ir Eugenijos Sutkevičiūtės šeimoje. Baigęs Šiaulių gimnaziją, 1919 m. pasiųstas į Karo aviacijos mokyklą, paskirtas į mokinių žvalgų grupę. Mokyklą baigė tų pačių metų gruodžio 16 d.
1920 m. gegužės 12 d. pateko į tragišką lėktuvo katastrofą, kurios metu žuvo ltn. Vytautas Rauba, o Viktoras sunkiai sužeistas. Pasveikęs, aviacijos tarnyboje, įvairiose pareigose išbuvo iki 1922 m. spalio mėn., kuomet paleistas iš kariuomenės eiti aukštojo mokslo. Baigė mokslus Vokietijoje, tapo dipl. inžinieriumi, apsigynė daktaro laipsnį. Grįžęs į Lietuvą 1929-1940 metais dirbo aukštose pareigose laikinojoje sostinėje. 1929 - 1936 m. Telefono-telegrafo stoties viršininku, nuo 1936 m. – Susisiekimo ministerijos Pašto valdybos techninės tarnybos viršininku. Dėstė Vytauto Didžiojo Universitete Technologijos fakultete teletinklų kursą. 1935 m. vedė Eugeniją Česnavičiūtę. 1936 m. susilaukė dukters Reginos ( vėliau tapusios teisės daktare, McHenry apygardos Ilinojaus valstijos prokurore, bei žymia advokate.)
Prasidėjus okupacijoms su šeima pasitraukė į Vakarus. 1949 m. pasiekė JAV. Ten dirbo inžinieriumi, vienas ryškesnių karjeros projektų - Čikagos O'Hare International Airport apšvietimas.
Mirė 1987 m. lapkričio 22 d. Palaidotas Crystal Lake Memorial Park kapinėse, Ilinojaus valst. JAV.
Nėra labai ryškus Viktoro Firanto pėdsakas Lietuvos aviacijos istorijoje, tačiau, būdamas rimtu savo srities specialistu ir dirbdamas mėgstamą darbą - pasiekė įspūdingų karjeros aukštumų, tiek Lietuvoje 4-ame pr. amžiaus dešimtmetyje, tiek priverstinėje emigracijoje Amerikoje. Trumpiau tariant - nugyveno ilgą ir labai prasmingą gyvenimą. Kviečiu paskaityti atnaujintą av. ltn. dr. Viktoro Firanto biografiją, papildytą nuostabiomis fotografijomis bei įdomiais dokumentais. Neužmirškime!


AV. LTN. DR. VIKTORAS FIRANTAS
     

Av. ltn. Juozo Kumpio žūčiai - 100

Nerijus Korbutas 2020 spalio 04 d., 02:07  




Šiomis dienomis minime tragiško, bet labai svarbaus Lietuvos istorijoje įvykio šimtmetį. 1920 m. spalio 4 d. gavęs užduotį subombarduoti lenkų užgrobtą Varėnos geležinkelio stotį - savo paskutiniąjam Skrydžiui pakilo Lietuvos karo aviacijos pirmeivis, karo lakūnas leitenantas Juozas Kumpis. Kovinės operacijos metu buvo sunkiai sužeistas, mirė nelaisvėje po savaitės - spalio 10 d. Palaidotas gimtinėje - senosiose Šiaulių kapinėse.
Ltn. Juozas Kumpis - pirmasis ir vienintelis karo lakūnas paaukojęs gyvybę kovinio skrydžio metu, ginant Lietuvos nepriklausomybę. Kviečiame paskaityti svetainės administracijos parengtą straipsnį apie ltn. Juozo Kumpio tarnybą Lietuvos karo aviacijoje ir tragišką jo žūtį:


AV. LTN. JUOZAS KUMPIS
     

Lituanica II Skrydžiui per Atlantą 85 !

Nerijus Korbutas 2020 rugsėjo 21 d., 06:44  




1935 m. rugsėjo 21-22 d. įvykęs Felikso Vaitkaus skrydis per Atlantą su Lituanica II – neabejotinai vienas svarbiausių įvykių Lietuvos aviacijos istorijoje.
Kviečiame prisiminti šį nepaprastą skrydį, nutikusį prieš 85 metus ir paskaityti mūsų parengtus straipsnius bei peržiūrėti fotografijų albumus.

     

Av. kpt. Albinui Tindžiuliui - 110

Nerijus Korbutas 2020 rugsėjo 11 d., 08:19  




Šiandien minime Karo lakūno, aviacijos kapitono, partizanų būrio vado Albino Tindžiulio - Dėdės 110-ąsias gimimo metines.
A.Tindžiulis gimė Gineišių k., Skapiškio vlsč., Panevėžio aps. Petro Tindžiulio ir Petronėlės Šmagorytės šeimoje. Mokėsi Skapiškio pradžios mokykloje. 1933 m. baigė Karo mokyklą. 1934 - 1940 m. tarnavo karo aviacijoje. 1941 m. kovo mėn. emigravo į Vokietiją, bet po metų grįžo į Lietuvą, mokėsi Kaune žurnalistikos. Prasidėjus antrajai sovietų okupacijai įsijungė į partizanų gretas, ėmėsi vadovauti partizanų būriui. 1949 m. vasario 2 d. žuvo Ožkinių kaime.
Kviečiame paskaityti Albino Tindžiulio biografiją, E.Raubicko straipsnį "Karo aviacijos viršininko adjutantas - Partizanų būrio vadas", peržiūrėti fotografijas.


ALBINAS TINDŽIULIS - DĖDĖ
     

LAM 30

Nerijus Korbutas 2020 rugsėjo 09 d., 21:17  





Lietuvos Aviacijos Muziejus kviečia į muziejaus veiklos 30-mečio šventę, kuri vyks rugsėjo 11 d. nuo 18 val.
Daugiau informacijos:
https://www.facebook.com/events/311164799947545/
     

Antanui Pakniui - 110

Nerijus Korbutas 2020 rugsėjo 09 d., 08:30  



Prieš 110 metų, 1910 m. rugsėjo 9 d. Rokiškio apskr. Jūžintų vlsč. Juodupės k. Pakniškių vienkiemyje gimė Antanas Paknys.
1929 m. įstojo į Kauno aukštesniąją technikos mokyklą (ATM), aktyviai dalyvavo jos Aviacijos būrelio, o vėliau - LAK sklandymo veikloje.
Sklandytojas, sklandymo instruktorius ir civilinis lakūnas 1936 m. pradėjo savarankiškai konstruoti ir iki 1940 m. pastatė 4 sklandytuvus: šlaito sklandytuvą „Uodas", pirmąjį lietuvišką dvivietį PAGY, lavinimosi sklandytuvą „Nerija" ir lavinimosi sklandytuvą PAGY-2 „Termikas", kurį vėliau motorizavo.
Po II pas. karo dirbo Petrašiūnų elektrinėje, o nuo 1970 metų - Eksperimentinėje sportinės aviacijos gamykloje Prienuose.
Mirė 1982 m. sausio 21 d., palaidotas Kaune.
Kviečiame paskaityti apie aviakonstruktoriaus ir sklandytojo A.Paknio gyvenimą plačiau:


     

Av. kapitonui Jurgiui Tumavičiui - 120

Nerijus Korbutas 2020 rugsėjo 07 d., 08:05  




Šiandien, minėdami 120-ąsias gimimo metines prisimename karo lakūną, aviacijos kapitoną Jurgį Tumavičių.
J.Tumavičius gimė ūkininkų Jono Tumavičiaus ir Daratos Varnaitės šeimoje, Kreivių kaime, tuom. Deltuvos valščiuje. Mokėsi Ukmergės gimnazijoje, prasidėjus Nepriklausomybės kovoms stojo į Lietuvos kariuomenę ir dalyvavo mūšiuose su lenkais. Baigė Karo mokyklos IV laidą. 1924-1934 m. tarnavo Lietuvos Karo aviacijoje. Prasidėjus okupacijoms pasitraukė į Vakarus. 1949 m. su žmona atplaukė į JAV. Gyveno Pasadenoje, Kalifornijos valst. Mirė 1993 m. gruodžio 26 d. Vykdant testamente išreikštą norą - jo ir jo žmonos Kazimieros pelenai išbarstyti Ramiajame vandenyne.

Kviečiame paskaityti apie J.Tumavičių plačiau, peržiūrėti pateiktus dokumentus, fotografijas ir iškarpas iš spaudos:


     
Eiti į puslapį       >>  

Asmenybės

Spauskite foto
A.Gustaitis
J.Dobkevičius
S.Darius
S.Girėnas
F.Vaitkus
Z.Žemaitis
R.Marcinkus
L.Peseckas
J.Pyragius
B.Oškinis
P.Motiekaitis