Sklandytuvai „Lietuva“: nuo BK-7 iki LAK-12 |
1972 m. gruodžio 8 d. pakilo pirmasis plastmasinis sklandytuvas BK-7 „Lietuva“ – konstrukcija, vainikuojanti ilgą ir turiningą konstruktoriaus Balio Karvelio kūrybinę veiklą. Pirmasis plastmasinis sklandytuvas BK-7 „Lietuva“ Taip Lietuvoje prasidėjo nauja, plastmasinių sklandytuvų konstravimo ir gamybos era. Plastmasinių konstrukcijų panaudojimas buvo naujo kokybinio šuolio pradžia sklandytuvų gamyboje. Tikslios geometrinės sparno formos, bei išaugęs sparnų ilgis, įgalino pasiekti aerodinaminę kokybę iki 48 – 50. Tai reiškia, kad sklandytuvas iš 1000 m aukščio gali nusklęsti 50 km. Sklandytuvą BK-7 „Lietuva“ projektavo konstruktorius Balys Karvelis. Tačiau plastmasinės technologijos – ne vienam žmogui pakeliamas darbas. Sklandytuvas buvo statomas Prienų Eksperimentinėje sportinės aviacijos gamykloje (ESAG), kuriai vadovavo didelis sklandymo entuziastas Vytautas Pakarskas. BK-7 konstruktorius Balys Karvelis ir ESAG direktorius Vytautas Pakarskas su lakūnais bandytojais Aleksandru Jonušu (kairėje) bei Vytautu Šliumba (dešinėje) BK-7 tapo vėlesnių sklandytuvo „Lietuva“ konstrukcijų LAK-9, LAK-10 ir LAK-12 prototipu. Bet iki tol buvo ilgas viso ESAG (dabar AB „Sportinė aviacija“) kolektyvo intensyvaus darbo ir ieškojimų kelias. Tik 1975 metais, įgijus patyrimo, buvo sukurtas naujas sklandytuvo variantas BK-7A, daug tobulesnis už savo pirmtaką. 2,20 m ilgesni sparnai padidino aerodinaminę kokybę nuo 43 iki 46. Pagerėjo ir kitos skridimo charakteristikos. Sparnuose įmontuoti S-H tipo interceptoriai (oro stabdžiai) palengvino tūpimą. Kuriant BK-7A buvo atlikta didelė skaičiavimų, antžeminių ir skraidymo bandymų programa. Buvo pastatyti iškart trys egzemplioriai: vienas statiniams bandymams, t.y. sulaužymui, o kiti du – skraidymų bandymams . Sklandytuvo BK-7 bandymai 1976 metų vasarį ir balandį pakilo sklandytuvai BK-7B ir BK-7C. Juose toliau buvo diegiami konstrukciniai patobulinimai: pašalintas uodegos parašiutėlis, pailgintas kabinos gaubtas, uodegos ratukas pakeistas ramsčiu, klasikinis aukščio vairas – valdomu stabilizatoriumi, panaudota eleronų ir užsparnių sinchronizacija, pakeista sparnų lonžeronų konstrukcija. Ir štai 1976 05 12 buvo apskraidytas sklandytuvas LAK-9 „Lietuva“. Taip prasidėjo serijinė sklandytuvų gamyba (LAK-9 buvo taip vadinamoji trečioji serija). Su šiuo sklandytuvu sporto meistras O.Pasečnikas dalyvavo XV pasaulio sklandymo čempionate Suomijoje. Po metų oran pakilo šiek tiek patobulintas variantas LAK-9M „Lietuva“. Tai IV serija. III serijos sklandytuvų iš viso buvo pagaminta 8 sklandytuvai, o IV serijos – 10. LAK-9M „Lietuva“ 1978 06 09 išbandytas LAK-10 „Lietuva“ (V serija). Tai dar vienas žingsnis tobulinant sklandytuvą „Lietuva“. Naujojo modelio pagrindinis skirtumas – visiškai kitos konstrukcijos sparnai, kurių lonžeronas pagamintas iš angles pluošto. Sparnas įgavo standumą – nebe taip linguodavo skridimo metu, tiksliai išlaikydamas geometrines formas. Šios serijos sklandytuvų buvo pagaminta 10. Ir pagaliau 1979 12 21 pakilo į orą LAK-12 „Lietuva“ – galutinis visų modifikacijų variantas (VI serija). Čia buvo sujungti ankstesnės konstrukcijos sparnai su visiškai nauju liemeniu. LAK-12 „Lietuva“ buvo pagrindinis Prienų ESAG produktas ir buvo gaminamas iki 1990 metų. Iš viso buvo pagaminta 235 sklandytuvai. Sklandytuvais LAK-12 „Lietuva“ skraidė daugelio šalių sklandytojai: Lietuvos, Latvijos, Estijos, buvusios Sovietų Sąjungos, Anglijos, JAV, Vokietijos, Austrijos, Čekijos, Slovakijos, Lenkijos, Bulgarijos Vengrijos, Portugalijos, Ispanijos, Švedijos, Argentinos, Pietų Afrikos, Australijos, Naujosios Zelandijos ir kt. LAK-12 Sklandytuvų LAK-9, LAK-9M, LAK-10 ir LAK-12 vadovaujantysis konstruktorius – Kęstutis Gečas. Gali kilti klausimas kodėl pirmieji sklandytuvai vadinosi BK-7, o vėliau – LAK-ai. Tradicinis lietuviškų sklandytuvų žymėjimas dažniausiai yra paremtas konstruktoriaus inicialais, kaip antai: BK (Balys Karvelis), BRO (Bronius Oškinis), PAGY (Paknys ir Gysas). Toks skraidančių aparatų žymėjimas yra populiarus visame pasaulyje. Bet neretai konstruktoriai šios „taisyklės“ nesilaikydavo. Pvz., A.Kuzmicko sklandytuvai buvo žymimi raidėmis M ir KPI. Didžiulė dauguma sklandytuvų ir lėktuvų vis dėlto yra sukurta ne namų sąlygomis, bet konstravimo biuruose ir gaminami pramoniniu būdu. Jų projektavime dalyvauja šimtai ir tūkstančiai žmonių. Tokių firmų produkcija, kaip didelio kolektyvo darbo vaisius, retai žymima vadovaujančiojo konstruktoriaus inicialais. Apskritai, žymėjimas – tai daugiau skonio reikalas, kiekviena firma sprendžia savaip. ESAG pastatytiems sklandytuvams buvo nutarta nenaudoti „vardinio“ žymėjimo. Pasirinktas neutralus variantas – žymėjimas, susidedantis iš trijų raidžių LAK, reiškiančių „lietuviška aviacinė konstrukcija“. (Nereikėtų painioti su kita santrumpa LAK – Lietuvos Aeroklubas). Dažnai sklandytuvai „Lietuva“ apibūdinami, kaip rekordiniai atviros klasės sklandytuvai. Iš tikro šiais sklandytuvais yra pasiekta daugybė Lietuvos ir buvusios Tarybų Sąjungos rekordų. O Čekijos sklandytoja Hana Zejdova buvo pasiekusi 4 pasaulio moterų sklandymo nuotolio rekordus, su LAK-12 „Lietuva“ nuskrisdama 809, 878, 928, 971 kilometrų maršrutus. Parengta pagal 1973 – 1983 m. žurnalo „Sparnai“ publikacijas. Parengė G.Kačergius |