L-13 „Blanik“ |
||||||||||||||||||||||||||||||||||||
 Tai labiausiai paplitęs čekoslovakų gamybos metalinės konstrukcijos sportinis mokomasis dvivietis sklandytuvas. „Blaniką“ 1953 m. sukonstravo inž. Karelas Dlougė. 1955 metais buvo pagaminti ir išbandyti du pirmieji pavyzdžiai, o jau po metų su jais čekai dalyvavo tarptautinėse varžybose Prancūzijoje. Lietuvoje pirmieji „Blanikai“ pasirodė Vilniuje ir Kaune 1960 m. ir paplito aviacijos sporto klubuose, jais pasiekta daug pasaulinių pergalių. 1966 m. buvo atliktas grupinis perskridimas iš Tulos iki Azovo jūros pakrančių. Šio perskridimo metu maskvietis sporto meistras J.Kuznecovas pasiekė pasaulio rekordą, nuskrisdamas į iš anksto numatytą vietą 921 km. Lietuvos sklandytojai Z.Brazauskas, R.Garmutė, V.Žukas ir kt. taip pat yra pasiekę eilę rekordų.  Sklandytojas Vidas Žukas su „Blaniku“ ore „Blanikas“ buvo eksportuojamas daugiau kaip į 30 šalių: buvusią Tarybų Sąjungą, Angliją, JAV, Šveicariją, Kanadą, Čilę ir kt. Eksportinė kaina — 4597 doleriai.  Čekų pagamintas 1000-tasis „Blanikas“ buvo paskirtas Kauno ASK „Blaniku“ galima atlikti aklą skridimą, aukštojo pilotažo figūras. Jis turi visus būtinus navigacinius prietaisus skridimui kontroliuoti, o aukštuminiams skridimams galima įrengti deguonies aparatūrą. Kad būtų sumažintas oro pasipriešinimas, skridimo metu galima įtraukti ratuką ir išleisti jį tik prieš tupiant.  „Blanikai“ Kauno Aviacijos sporto klubo aerodrome Esant reikalui, sklandytuvas greitai išardomas (pervežant,patalpinant į sandėlį) ir vėl surenkamas. „Blanikas“ į orą gali būti pakeliamas lėktuvu arba mechaniniu išvilktuvu. Sklandytuvas labai pastovus, gerai klauso vairų, lengvai valdomas, juo malonu skraidyti. Sklandytuvas L-13 „Blanik“ – dvivietis, metalinis, laisvai nešančios konstrukcijos, klasikinės formos su aukštai įtvirtintu sparnu. Sparnas turi keliamosios jėgos mažinimo įrengimą – oro stabdžius (interceptorius), o minimaliam skridimo greičiui sumažinti – užsparnius. Pilotų sėdynės įrengtos viena už kitos priekinėje liemens dalyje, kiekviena jų turi atskirus navigacinių prietaisų skydus. Pilotų kabina uždaroma permatomu organinio stiklo gaubtu. Skrendant vienam pilotui, antroji sėdynė lieka tuščia.  „Blaniko“ kabina Vairų plokštumos aptrauktos drobe. Valdymo judesiai eleronams, oro stabdžiams ir užsparniams perduodami metalinių svirčių sistemos pagalba, o svirčių sistema ir trosais — posūkio bei aukštumos vairams. Pastarieji dar turi valdomus iš piloto kabinos trimerius. Tūpimo įrenginys susideda iš įtraukiamo ratuko su pneumohidrauliniu amortizatoriumi (demferiu) ir uodegos ramsčio su guminiu amortizatoriumi. Be to, ratukas turi mechaninį stabdį, valdomą atskira rankenėle iš piloto kabinos.  Paspaudus paveikslėlį - pasididins 1 – Ratas, 2 – prisirišimo diržas, 3 – parašiuto atrama, 4 – rato stabdžio rankenėlė, 5 – trimerio rankenėlė, 6 – oro stabdžių ir užsparnių valdymo rankenėlės, 7 – liemens rėmas, 8 – vairolazdė, 9 – posūkio vairo pedalai, 10 – sėdynė, 11 – pedalų reguliavimo rankenėlė, 12 – liemens lonžeronas, 13 – Pito vamzdelis, 14 – prietaisų skydas, 15 – kabinos ventiliacijos įjungėjas, 16 – atidaromas kabinos gaubtas iš organinio stiklo, 17 – atsklendžiami langeliai, 18 – prietaisų skydo gaubtas, 19 – kabinos gaubto uždarymo rankenėlė, 20 – sparnas, 21 – eleronas, 22 – oro stabdžiai (interceptoriai), 23 – užsparnis, 24 – stabilizatoriaus nerviūra, 25 – stabilizatoriaus lonžeronas, 26 – aukštumos vairo lonžeronas, 27 – aukštumos vairo nerviūra, 28 – kilio priekinė briauna, 29 – kilio nerviūra, 30 – kilio lonžeronas, 31 – posūkio vairas, 32 – trimeris, 33 – aukštumos vairas, 34 – stabilizatorius, 35 – uodegos ramstis, 36 – kilis, 37 – liemuo, 38 – sparno užpakalinė briauna, 39 – užsparnio nerviūra, 40 – elerono . lonžeronas, 41 – sparno lonžeronas, 42 – sparno priekinė briauna, 43 – sparno nerviūra.  L-13 „Blaniko“ projekcijos Paspaudus paveikslėlį - pasididins Techniniai sklandytuvo L-13 duomenys
Inž. A.Kilna Šaltinis: SPARNAI, 1969/2 El.publ. paruošė N.Korbutas |
| | Asmenybės
| 
Svetainės nuorodos           Sveiki, |
