BrO-12 - seniausias sklandytuvas Lietuvos aviacijos muziejaus kolekcijoje ir vienas seniausių išlikusių Lietuvoje. Jis „gimė“ Simferopolio aviacijos dirbtuvėse 1960-aisiais. Jose 1959-1961 metais buvo pagaminta apie 120 sklandytuvų BrO-12. Atsitiko taip, jog šiose dirbtuvėse nuo 1953 iki 1963 metų buvo gaminami serijomis tik Lietuvos konstruktorių sklandytuvai: Broniaus Oškinio - BrO-9, BrO-11 ir BrO-12 bei Balio Karvelio BK-6.

Sovietų Sąjungos aviakonstravimo biurai visą dėmesį tuomet buvo sutelkę į karinių lėktuvų konstravimą, o Lietuvos konstruktoriai kūrė sklandytuvus, nes sovietinės okupacijos sąlygomis neturėjo galimybės konstruoti lėktuvų.

BrO-12 - įžymaus sklandytuvų konstruktoriaus ir vieno svarbiausių Lietuvos sklandymo sąjūdžio veikėjų - B.Oškinio (1913 04 15 - 1985 04 07) kūrinys.

Apie 1956 metus SSSR pamažu atgijo sklandymo veikla. Sklandytojai ėmė mokytis gaudyti termikus - aukštyn kylančio šiltesnio oro sroves, kad galėtų kilti iki debesų ir skraidyti maršrutais. Bet tokiems skrydžiams reikėjo tinkamo treniruočių sklandytuvo. Be to, dauguma sklandymo klubų neturėjo lėktuvų, kurie galėtų išvilkti sklandytuvą tiesiog į termiką. Kylančios srovės paprastai atsiranda 400-600 metrų aukštyje, o sklandymo klubai, geriausiu atveju, turėjo mechaninius išvilktuvus - agregatus su vidaus degimo varikliu, sukančiu būgną, ant kurio vyniojamas 1 km ilgio plonas lynas, keliantis sklandytuvą kaip aitvarą aukštyn. Tokiu būdu turimus sklandytuvus buvo galima pakelti į maždaug 300 m aukštį, jeigu vėjas nestiprus (kylama prieš vėją ir nuo jo stiprumo priklauso pakilimo aukštis).

B.Oškinis nusprendė sukurti treniruočių sklandytuvą, kuris paleistas išvilktuvu galėtų pasiekti termikus. Sklandytuvas turėjo būti nebrangus, tinkamas masinei gamybai. Svajota, kad jį įsigyti galėtų kiekvienas sklandymo klubas. B.Oškinis pritaikė niekur sklandytuvams nenaudotą naujovę - pakabinamus užsparnius ir eleronus. Jie labai padidina sparnų keliamąją galią.

1957 metais Kauno Sklandymo stoties dirbtuvėse sklandytuvo BrO-12 prototipas buvo pastatytas paties konstruktoriaus bei sklandytojų lėšomis ir pastangomis. Mechaninio išvilktuvo traukiamas, jis pakildavo į 400-500 m aukštį, o pučiant smarkesniam vėjui - dar aukščiau! Joks kitas sklandytuvas tiek pakilti tada nesugebėdavo. Sumanymą realizuoti pavyko, ir netrukus Maskvoje buvo nuspręsta gaminti BrO-12 serijomis.

Kad pradedantieji pilotai akivaizdžiai pajustų skridimo krypties svyravimus, BrO-12 kabinos stiklas sklandytoją dengė tik iš priekio - nukrypimą nuo tiesaus skridimo pilotas tuojau pat pajusdavo pūstelėjus vėjui pro kiaurus šonus.

Lietuvoje 1959-61 metais iš viso skraidė apie 20 šio tipo sklandytuvų. Sovietų Sąjungoje nusprendus gaminti metalinės konstrukcijos sklandytuvus, BrO-12 netrukus nukonkuravo įžymieji čekų dviviečiai „Blanikai“.