Diskusijos

Lietuvos Aviacijos Istorija 1919 - 1940 m. :: Diskusijos :: Transatlantiniai skrydžiai :: S.Darius ir S.Girėnas
 
<< Prieš tai buvusi tema | Sekanti tema >>
"Lituanicos" pašovimo versija
Eiti į puslapį   <<        >>  
Moderatoriai: Arius, Nerijus Korbutas, Pijus, Mindaugas, Kiras
Autorius Pranešimas
Robitt
2011 Lie 29 d., 20:28
Robitt
Užsiregistravęs dalyvis #213
Prisijungta: 2011 Vas 12 d., 16:42
Pranešimų: 100
sky76v rašė ...

Šiaip tai Jurgėla yra užsiminęs, bet... Praverstų „tai faktas“ paversti faktais. Nes čia, panašu, toks pat „faktas“, kaip ir koncentracijos stovykla, „mirties spindulių“ sistemos bandymai ar skrydyje Niujorkas-Stambulas numesta Boardmano ir Polando „Bellancos“ važiuoklė.
1933 birželio 20 Vokietijoje avariniu būdu leidosi į Gambiją skridęs N.Pulinšo ir R.Celmso lėktuvas. Tikslios vietos prieinamuose šaltiniuose rasti nepavyko, minima, kad tarp Danzigo ir Berlyno. Rugpjūčio 28-ą tuo pačiu maršrutu skrido H.Cukursas, praskrido ir virš avarijos vietos ir po dviejų valandų nusileido Tempelhofe. Kažin, ar Cukursas būtų ten skridęs, jei Pulinšas su Celmsu būtų pasakoję, jog šaudo, ar dar kas nors neaiškaus vyksta.


Nu tu cia teisingai pasakei. Tai matai, kaip sieja neaiskias aplinkybes, kad lektuvai gavo leistis, su pasovimu... Nu cia (kur ankstesniame poste minejo, kad esa faktas), tai faktas, tas, kad Vokieciai nepasove nei vieno is triju lektuvu. Antra vertus, ka "bobutes" ir "diedukai" kalba, dar manau nereiketu vertinti kaip faktu. Va, Sky, tai fakta ir pateikei
Į viršų
Robitt
2011 Lie 30 d., 18:15
Robitt
Užsiregistravęs dalyvis #213
Prisijungta: 2011 Vas 12 d., 16:42
Pranešimų: 100
Benarsydamas internete ta tema, aptikau Lietuvos Ziniu, Nr158. 2008 liepos 17 dienos straipsnį "Soldino mįslės minimas". Na tiesiog man kažkaip juokingas tas straipsnis. Kadangi straipsnis nemazas, idedu nuoroda.

Cia irgi kalba jau kitas "kadras" Gyd. J. Zilinskas. Na ir jis porina, esa lakunai pasauti buvo... jei kam idomu, paskaitykit. (Siaip turiu omeny, paskutinę pastraipa "Tyrė karo gydytojai").

[ Redaguota 2011 Lie 30 d., 18:38 ]
Į viršų
Kiras
2011 Lie 31 d., 11:31
Kiras

Užsiregistravęs dalyvis #19
Prisijungta: 2008 Lap 24 d., 19:16
Pranešimų: 1398
Robitt rašė ...

Cia irgi kalba jau kitas "kadras" Gyd. J. Zilinskas. Na ir jis porina, esa lakunai pasauti buvo...

Robitt, galvoju, kad neskaitei mūsų forumo šios dikusijos paskutinės žinutės ir nurodytų joje straipsnių:

Juozas Narakas - AR LITUANICA TIKRAI BUVO PAŠAUTA ?

Kostas R. Jurgėla - AR LITUANIKA TIKRAI BUVO PAŠAUTA?

Kitaip žinotum, kad tavo minimas "kadras" yra profesorius J.Žilinskas, balzamavęs Dariaus ir Girėno kūnus.

J.Žilinskas mirė 1957 metais, po jo mirties prasidėjo spekuliacijos, kad jis lakūnų kūnuose buvo radęs šautinių žaidų ir kad jis lavonų tyrimo aktų nepasirašęs.
Tačiau pažiūrėkime į šiuos dokumentus:
http://www.archyvai.lt/exhibitions/dariusirgirenas/s25.htm
http://www.archyvai.lt/exhibitions/dariusirgirenas/s26.htm

Tuose dviejuose Teismo medicinos apžiūros aktuose yra vienoda frazė:
"... mes žemiau pasirašę Teismo Medicinos Instituto vedėjas doc. med. dr. K.Oželis ir Anatomijos Instituto vedėjas prof. J.Žilinskas, dalyvaujant Kauno m. policijos II nuovados v-ko padėjėjui Česlovui Paukai ir kviestiniams Teismo Med. Inst. vyr. asist. dr V.Kauzai ir Anat. Inst. vyr. asist. dr. Aleknavičiui atlikome ..."
O apačioje, po K.Oželio parašu, žaliu rašalu pasirašęs prof. J.Žilinskas.

Taigi, teiginys, kad J.Žilinskas nepasirašė aktų, neatitinka tikrovės. Na, nebent pasirašė per prievartą. Tačiau, kokia galėjo būti prievarta, dalyvaujant tokiai kompanijai - policijos pareigūnui ir dviem kviestiniams?

Ir dar stebina toks teiginys - citata iš Robitt nurodyto straipsnio "Lietuvos žiniose":
Su didele nuoskauda J.Žilinskas rašė: "Oželis atėjo, neapžiūrėjo žaizdų, mojo ranka ir išėjo." Netrukus J.Žilinskas gavo protokolą, kurį privalėjo pasirašyti. Jame buvo teigiama, kad lakūnai žuvo avarijos metu. Tą protokolą buvo pasirašęs profesorius K.Oželis. "Kas bus, tas bus, aš nepasirašysiu, - rašo J.Žilinskas, - ir nepasirašiau..."

Kaip galėjo K.Oželis neapžiūrėti žaizdų, jei buvo Teismo medicinos instituto vedėjas? Taigi jis pagrindinis ekspertas, o J.Žilinskas - antrasis ekspertas.

Na žinoma, sąmokslo teorijų kūrėjai, gali sakyti, kad tas parašas žaliu rašalu gal yra padirbtas. Tai čia jau istorikams būtų darbelis - nustatyti J.Žilinsko parašo autentiškumą.
Į viršų
Nerijus Korbutas
2011 Lie 31 d., 14:46
Administratorius

Užsiregistravęs dalyvis #2
Prisijungta: 1970 Sau 01 d., 03:00
Pranešimų: 4086
Puslapyje "Lituanica katastrofos tyrimas " svetainės kolegos Robitt rašinys: "Lituanicos" katastrofa dėl pašovimo .
Į viršų
Kiras
2011 Rgp 01 d., 19:27
Kiras

Užsiregistravęs dalyvis #19
Prisijungta: 2008 Lap 24 d., 19:16
Pranešimų: 1398
Robitt straipsnyje V.Milevičiui priskiriama tokia frazė:
"Kai mums Vokiečiai atidavė lėktuvo liekanas, ir jas tyrėme, radau kulką, kuri iškrito iš nuolaužų. Aš tą kulką parodžiau karininkui, ir jis ja pasiėmė ir nusinešė kažkur, prisakęs tylėti ir niekam nesipasakoti, kad radęs..."

Norėčiau paklausti Robitt, iš kokio šaltinio tai paimta?
Ir dar. Kodėl straipsnyje dėl pašovimo kritikuojami tik V.Milevičius ir J.Žilinskas.
Pašovimo versijos šalininkų buvo ir daugiau. Tai ir prieškario Lietuvos lakūnas ir tarybinis rašytojas Jonas Dovydaitis, ir karo aviacijos fotografas J.Miežlaiškis, ir pirmosios LAKo laidos lakūnas T.Zauka, ir kino režisieriai R.Vabalas bei R.Verba. Taip pat apie kulkų radimą rašė savo knygoje ir N.Dariūtė-Maštarienė.
Į viršų
Robitt
2011 Rgp 01 d., 22:29
Robitt
Užsiregistravęs dalyvis #213
Prisijungta: 2011 Vas 12 d., 16:42
Pranešimų: 100
Kiras rašė ...

Robitt straipsnyje V.Milevičiui priskiriama tokia frazė:
"Kai mums Vokiečiai atidavė lėktuvo liekanas, ir jas tyrėme, radau kulką, kuri iškrito iš nuolaužų. Aš tą kulką parodžiau karininkui, ir jis ja pasiėmė ir nusinešė kažkur, prisakęs tylėti ir niekam nesipasakoti, kad radęs..."

Norėčiau paklausti Robitt, iš kokio šaltinio tai paimta?
Ir dar. Kodėl straipsnyje dėl pašovimo kritikuojami tik V.Milevičius ir J.Žilinskas.
Pašovimo versijos šalininkų buvo ir daugiau. Tai ir prieškario Lietuvos lakūnas ir tarybinis rašytojas Jonas Dovydaitis, ir karo aviacijos fotografas J.Miežlaiškis, ir pirmosios LAKo laidos lakūnas T.Zauka, ir kino režisieriai R.Vabalas bei R.Verba. Taip pat apie kulkų radimą rašė savo knygoje ir N.Dariūtė-Maštarienė.


Versiju salininku buvo daug, galima sakyt, daug kas tuomet kalbejo, kad juos pasove. O kritikuoju todel, kad: J. Dovydaitis, kaip tarybinis rasytojas, tame laike del cenzuros kitaip ir rasyti negalejo, arba knyga nepamatytu dienos sviesos; R, Vabalui irgi tas pat. Skaiciau sena zurnala, "Lietuvos kinas" ir ten buvo aprasyta, kaip buvo kuriamas filmas. Tad jiems kliude kaip tik galejo tarybiniai pakalikai ir cenzoriai. (Gaila, zurnalas liko Lietuvoje tas, o as esu ISpanijoje), o kitu saltiniu ir kitu lakunu ar dar kieno kalbu tarybiniais metais buvo visokiu. Antra, kodel kritikuoju V. Mileviciu ir prof. J. Zilinskas. V. Mileviciaus kalbos tame straipsnyje neatitiko faktu, ir nesutampa, o J. Zilinska todel, kad jis buvo profesorius, ir tikrai kalbejo kad esa lakunai pasauti. Tada buvo ne tarybu laikas, kad tokiam zmogui, kaip profesoriui lieptu kalbeti KGB, ar dar kas. Tad kam skelbia tai, ko nebuvo? Kam skelbia, kad jis ant akto nesirase, nors parasas yra? uz tai ir ji sukritikavau, nes jis juk buvo profesorius, isilavines zmogus...
Į viršų
Kiras
2011 Rgp 02 d., 13:42
Kiras

Užsiregistravęs dalyvis #19
Prisijungta: 2008 Lap 24 d., 19:16
Pranešimų: 1398
Žinoma, kritikuoti galima ką nori, čia asmeninis reikalas.
Bet aš labiau dėl V.Milevičiaus.
Robitt rašė ...

V. Mileviciaus kalbos tame straipsnyje neatitiko faktu, ir nesutampa,

Kokiame straipsnyje konkrečiai? Kur V.Milevičius yra pasakęs tokius žodžius (straipsnis, žurnalas, knyga, internetinė nuoroda?):
"Kai mums Vokiečiai atidavė lėktuvo liekanas, ir jas tyrėme, radau kulką, kuri iškrito iš nuolaužų. Aš tą kulką parodžiau karininkui, ir jis ja pasiėmė ir nusinešė kažkur, prisakęs tylėti ir niekam nesipasakoti, kad radęs..."

Norėčiau išsiaiškinti, kokiame šaltinyje rašyta, kad V.Milevičius pats rado kulką.

Į viršų
Lima
2011 Rgp 02 d., 22:25
Užsiregistravęs dalyvis #153
Prisijungta: 2010 Bir 29 d., 17:02
Pranešimų: 18
eppanzer rašė ...

Nustatyti aukščiui reikalingi tikslūs prietaisai - šiuo atveju, naktį, "klausytuvas" ("garso gaudytuvas" ar pan.), nes vizuliai pamatuoti aukštį apšvietus prožektoriumi sudėtinga. Prožektoriaus efektyvumas irgi labai priklauso nuo lėktuvo greičio ir skridimo aukščio - lėktuvas prožektoriaus spindulio pasiekiamu atstumu būna labai trumai, kuo toliau trasa praeina nuo prožektoriaus pozicijos, tuo trumpesnis galimo apšvietimo laikas. O dar reikia tamsiame danguje tą lėktuvą susirasti, kas irgi nėra lengvas darbelis.

Papainiojai truputį. Etaloninis procesas toks:
Prožektorius su klausytuvu (vėliau radiolokatoriumi) naktį suranda lėktuvą pagal garsą ir užfiksuoja spindulį ant jo. Tada jį perima paprasti prožektoriai, o ieškojimo prožektorius gali imtis kito taikinio, jei yra poreikis.
O su apšviestu lėktuvu darbas vyksta kaip dieną, atstumas ir aukštis gaunamas stereotolimačiu, klausytuvas nieko nematuoja.
Lituanikos atveju sprendimo atidengti ugnį priėmimo grandinė buvo kosminio ilgio. Nekariaujančioje valstybėje niekas nepleškina į pirmą pasitaikiusi lėktuvą.
Į viršų
eppanzer
2011 Rgp 03 d., 09:55
Užsiregistravęs dalyvis #46
Prisijungta: 2009 Sau 05 d., 08:36
Pranešimų: 490
Kad gal ir nepapainiojau? Klausytuvu nustatoma ne tik kryptis, bet kažkiek ir atstumas, ir aukštis. Kažkiek, nes klausytuvas ne radiolokatorius.
O kuo skiriasi "klausytuvo" prožektorius nuo "paprasto" prožektoriaus?

"Lituanikos" atveju grandinė negalėjo būti kosminė, todėl ir nereali man atrodo galimybė, kad vokiečiai galėjo apšaudyti ir numušti. Netgi aptikti mažai šansų. Gali būti, kad vokiečiai tuo metu ir priešlėktuvinių prožektorių dalinių visai neturėjo, jau nekalbant apie klausytuvų dalinius.

[ Redaguota 2011 Rgp 03 d., 09:57 ]
Į viršų
Prunce
2011 Rgp 03 d., 11:13
Užsiregistravęs dalyvis #66
Prisijungta: 2009 Kov 23 d., 21:46
Pranešimų: 838
Taip pat ir priešlėktuvinės gynybos dalinius vargu ar turėjo. O ir Berlinchene stovykla pagal vienus šaltinius, pradėta statyti tik 1933 liepos 2 ar 5, pagal kitus - 1939 pabaigoje ar net 1942 metais (atidaryta). Tai ką jau ten tokio turėjo saugoti tie dar neegzistuojantys apsauginiai ar priešlėktuvinės gynybos prožektoriai, klaudytuvai ir visa kita armija, kurios taip pat dar beveik nebuvo. Faktus, manau, rasite patys, atsakę į du klausimus:
1. Kada tiksliai A. Hitleris tapo reihskancleriu?
2. Kada Reichstage daugumą gavo nacionalsocialistai?
Sulyginę šias datas su "Lituanica" skrydžio datomis, galėsite patys nuspręsti, ar daug galima padaryti per tiek laiko? Vienas atsakymas tikrai turėtų sukelti nemažą šoką "pašovimo' versijos šalininkams.
Į viršų
Eiti į puslapį   <<        >>   

Persikelti:     Į viršų

Sindikuoti šią temą: rss 0.92 Sindikuoti šią temą: rss 2.0 Sindikuoti šią temą: RDF
Powered by e107 Forum System

Svetainės nuorodos













Sveiki,

Prisijungimo vardas:

Slaptažodis:




Prisiminti mane

[ ]

Facebook