Nežinau, kur reikėtų tai dėti, bet įdėsiu čia. http://lituanica.us/ Kažkas nori atstatyti ''Lituanica'' Ir pabaigti Dariaus ir Girėno skrydį.
Kažkaip beprasmiškai man tai atrodo... Nežinau, kaip kitiems, bet man - tai kažkaip beprasmiška... Ir dar šitas sakinys Sponsors and donors are welcome įtartinas man. Įtarus pasidariau, Lietuvoje gyvendamas . Nors, gal aš ir klystu.
Prisijungta: 2009 Sau 27 d., 14:48 Pranešimų: 1318
JG52 rašė ...
Kažkaip beprasmiškai man tai atrodo... Nežinau, kaip kitiems, bet man - tai kažkaip beprasmiška... Ir dar šitas sakinys Sponsors and donors are welcome įtartinas man. Įtarus pasidariau, Lietuvoje gyvendamas . Nors, gal aš ir klystu.
Straipsnio ir idėjos autorius mums žinomas – Amerikos lietuvis, į pensiją išėjęs oro linijų pilotas. Panašu, kad buvo nusiteikęs tikrai nuoširdžiai, ir tikrai turi įsigijęs „Bellancos“ dalis tik, matyt, finansavimo ir galimybių trūkumas entuziazmą prigesino.
Man kažkodėl neatrodo beprasmiška. Plaukiojama senoviniais laivais, važinėjama senoviniais automobiliais ir motociklais, skraidoma senoviniais (gerokai senesniais už "Belancą"). Ne vienas lėktuvas buvo atstatytas, arba pagaminta kopija, praskristas tas pats maršrutas, kuriuo praskrido oroginalus lėktuvas. Iš praktinės pusės gal ir beprasmiška (kaip ir važinėti su 1935 metų "Frdu" ar "Opeliu"), bet žmogus tuo ir išsiskiria, kad elgiasi ir nepraktiškai. Neveltui sakoma, kad nėra praktiškesnio padaro už karvę, kuri turi tik du požiūrius į daiktus: suėsti , arba nesuėsti... Reikia tik džiaugtis, kad atsiranda tokių entuziastų.
Gal netiksliai išsireiškiau. Norėjau paskyti, kad tokio žygdarbio, kuris buvo atliktas Stepono ir Stasio, neįmanoma atkartoti. Neįmanoma jam suteikti tokios prasmės, kuri buvo anuomet. Tos dvasios, pasiaukojimo, ryžto, valios... neįmanoma atkartoti. O kad kažkas skraido, važinėja, plaukioja, "žaidžia" karą, ... naudojant senovinę techniką, įrankius - tai valio, labai smagu ir šaunu. Ir labai įdomu pasižiūrėti.
Matai, tie kas "skraido, važinėja, plaukioja, "žaidžia" karą, ... naudojant senovinę techniką, įrankius" tai daro netik del ivaizdzio, bet tiesiog jiems malonu "tai" pajusti, prigretint save prie praeities, istorijos, pasistengti izgyventi viena ar kita jausma, ivyki ir t. ne viskas daroma tik del vaidybos ar show...Tiesiog , nezinau is kur, jauciama didziule nostalgija ivykiams buvusiems labai seniai ir is to atsiranda noras ta pakartoti...Cia panasiai kaip kad vaikysteje norejai kazkokio zaislo ir dabar pamates sendaikciu turguj toki pati-nuperki ji savo vaikui...
Ačiū, Loky. Tai šitą aš suprantu ir palaikau. Aš daugiau akcentavau emocinę būklę. Jei ir įvyktų kažkas panašaus (Atlantas būtų įveiktas Lituanica III, IV ar V) - tai tebūtų tolimas tolimas aidas anų dienų euforijos. Ir ne tik euforijos.