Prisijungta: 2008 Lap 24 d., 19:16 Pranešimų: 1398
Prunce rašė ...
Paveikslo koloritas "traukia" link to, kad veiksmas vyksta naktį.
Šis teiginys privertė atidžiau pasižiūrėti į paveikslą. Ir dar labiau norisi pasiginčyti.
Taigi, tikrai naktį. Matosi net keletas žvaigždžių pro debesis. Ir spalvos, kaip Pruncė pastebėjo, naktinės. Anksčiau tokios versijos net nesvarsčiau, nes „Lituanikos“ skrydžiu domiuosi seniai ir tikrai nuo senų laikų žinau, kad Mėnulio fazė tada buvo delčia. Nors spalvos atrodė kažkaip įtartinai, bet kad tai būtų naktis tiesiog pasąmonėje atmečiau. Bet tokiu atveju, dar labiau nesutinku su paveikslo vaizdu. Čia gi ne siurrealizmas. Mėnulis iš delčios peršokti į pilnatį negali. Nesutinku ir su
Prunce rašė ...
O gal dailininkas tą vaizdelį piešė 1983 metais ir, tikriausiai, dienos metu. <...> dailininkas nutapė apibendrintą vaizdą.
Yra gi kalendoriai, metraščiai - galima pasitikslinti. Be to, jei paveiksle Mėnulis, tai „Lituanikos“ kryptis dar blogesnė: beveik pilnai į pietus. Vadinasi nė į Portugaliją nepataikytų, pro Azorus nuvarytų link Antarktidos.
Taip pat nenoriu sutikti, kad dailininkas gali tokius paveikslus piešti pagal savo įsivaizdavimą. Įsivaizduokim tokią situaciją. Koks nors dalininkas nutarė nutapyti kokio nors kunigaikščio paveikslą. Aišku to kunigaikščio nėra matęs. Ir tapo jį ne didingą, kaip priklausytų valdovui, o pvz. tik atsikėlusį iš lovos, nesipraususį, nesiskutusį, susivėlusį. Sakykim, tokia dailininko vizija. Juk ir valdovai eina ten „kur karaliai pėsti vaikšto“. Kas būtų? Manau, toks paveikslas tikrai nepatenkintų to kunigaikščio gerbėjų lūkesčių.
„Lituanikos“ paveikslas mano lūkesčių nepatenkina.
Nors kita vertus, gal ir galima tokia situacija. E.Miškinio paveikslas, kiek suprantu, yra VDKM nuosavybė. Atrodo, kad ekspozicijoje nėra – dūlo kažkur fondų rūsiuose. Tai gal reikėtų iškelti į ekspoziciją kartu išreklamuojant, kad čia Mėnulis transformavosi iš delčios į pilnatį (!!), ir kad „Lituanika“ skrenda išilgai Atlanto (!). Gal žmonės susidomėtų – plūsteltų miniomis į muziejų. Gal atsirastų koks užjūrio „pinigų maišas“ - a la „Juodojo kvadrato“ mėgėjas - ir nupirktų už apvalią sumą. Nauda VDKM būtų.
Yra gi kalendoriai, metraščiai - galima pasitikslinti.
Manote, kad dailininkui tai rūpi? Kažkokia mėnulio fazė ir tiek... Pažiūrėkim į lėktuvo siluetą. Tik gerai įkaušus šitą dėmę "Lituanika" galima palaikyti. Tai kad apie istorinę, vaizdinę ir informacinę šio kūrinio vertę kalbėt iš viso kažin ar verta. Meniniu požiūriu viskas "stojasi" savo vietos: gražu ir tuom viskas pasakyta. Kadangi žinome, apie ką kalba eina, tai visa kita sukuria mūsų vaizduotė. Ji, dažniausiai, ir užblokuoja tai, kas paveiksle yra netikslu arba sąmoningai supaprastinta, praleista... Bet čia tik mano nuomonė. tai ir neieškau tame kūrinyje to, ko nėra. Gražu ir tiek. o dėl to, kad kunigaikščių portretai buvo tapomi vos ne idealizuoti - viskas suprantama. Mažiausiais blogis, kuris gali dailininkui atsitikti, jei jo kūrinys kunigaikščiui neįtiks - išdrėbimas iš rūmų kartu su kūriniu, nesumokėjus nė skatiko, blogiausias gi vedė dar toliau: galima buvo ir su galva atsisveikinti. O šiuo atveju Darius ir Girėnas jau nieko nepadarys - 50 metų nuo to įvykio praėjo...
Prisijungta: 2009 Sau 27 d., 14:48 Pranešimų: 1313
Na, nereikalaukite iš meninio paveikslo dokumentinės rekonstrukcijos tikslumo. Perteikta nuotaika, romantizavimas – dailininkas perduoda mums savo vaizduotės sukurtą įvaizdį. Juk atpažintume šį siužetą ir be paaiškinimo, ir ar jis neperteikia rūsčios aplinkos ir virš vandenyno naktį skrendančio lėktuvo vienišumo? Ar tam būtina aiškintis tuo momentu buvusias Mėnulio fazes ir azimutus, žvaigždynų padėtį ar atspindžių kritimą ant lėktuvo liemens dėl tokio apšvietimo. Juk Darius ir Girėnas skrido be pošalmių ir akinių, bet dar neteko girdėti dėl to kabinėjantis prie Pundziaus ir jo populiariosios kompozicijos.
Manau, kad meną reikia vertinti jausmais, o ne protu. O jeigu jau protas (arba erudicija) užgožia tuos jausmus, tai nieko nepadarysi. Manau visiems taip būna, kai žinojimas, kad "kažkas ne taip" neleidžia į vieną ar kitą dalyką pažiūrėti plačiau. Ir nieko čia blogo. Man tai iškart čia buvo Mėnulis ir net Kiro įrodymas neprivertė manyti kitaip. Užtat dabar tikrai žinosiu, kad lakūnai skrido esant delčiai, tad diskusija irgi išėjo į naudą
Prisijungta: 2008 Lap 24 d., 19:16 Pranešimų: 1398
Tai ką aš ir porinu. E.Miškinio "Dariaus ir Girėno skridimas per Atlanto vandenyną" - arba siurrealizmas, arba nesamonė. Jei obelis pavasarį - siurrealizmas, o Mėnulis šiaurėje ir dar per delčią pilnas (!) - viskas gerai, tai tokiam vertinimui stinga nuoseklumo.
"Kiras", matyt, mažai menininkų ir dailininkų pažįsti. Visi jie su savais "pričiūdais"... Kaip, beje, ir męs - technikai. Tai kad vieni kitų stovyklose racionalumo grūdo ieškoti neverta. Menininkams, pavyzdžiui, sudėtinga suprasti,kaip ant kokios "Arizonos" modeliuotojas gali tiksliai vienodai atkartoti 20 - 30 zenitinių patrankėlių. Mums sunku suprasti pilnatį delčios metu ir kad kažkokia dėmė reiškia "Lituaniką". Aš iš karto lenkiau link to, kad šiame paveiksle racionalumo ieškoti neverta. Dirbu kartu su meno žmonėmis ir vieni kitą puikiai suprantame, kadangi laisvu nuo darbo laiku jie mane 'apšviečia" meno srityje, aš juos - technikos. Tai kad dar kartą patarimas: grožėkis vaizdu ir nesuk sau galvos dėl to, kas paveiksle neatitinka tikrovės. Dažnai dailininko tikrovė atrodo visai kitaip, negu eilinio žmogaus, o nuo techniko ar istoriko realybės ji dar labiau skiriasi. Mačiau šimtus paveikslų su istorinių laivų vaizdais. Net tokių, kurių brėžiniai iki mūsų dienų išlikę. Kaip manai, kiek tie paveikslai atitiko realų laivą, pastatytą pagal išlikusius brėžinius? 10 proc. ne daugiau. Tai kad grožėkimės paveikslu, o dėl to, kad mėnulio fazė ne ta, nesukime sau galvos, kaip kad dailininkas nesuko: pilnatis 100 kartų gražesnė, negu delčia. Kažkada, ekskursijos metu, nakvojant netoli Puntuko, pats tuo įsitikinau. Tai buvo toks grožis, kad pakerėjo net mane - "sausą" technikos grožio išpažintoją.