Prisijungta: 1970 Sau 01 d., 03:00 Pranešimų: 4087
Lėktuvas Pijau ir neturi skristi max. greičiu, kam jam ta kaip tu rašai pilna galia, skrendant pažemiui??? Normaliai lėktuvas ir skrenda kreiseriniu greičiu, o ieškant vietos tūpimui ar žvalgant teritoriją greitis galėjo ir būti mažesnis nei kreiserinis, artimas minimaliam.
Prisijungta: 2008 Lap 24 d., 19:16 Pranešimų: 1398
Kantrybės! Turiu aš dar daug ką parašyti, ir parašysiu, bet dabar labai ribotas mano laikas prie kompiuterio. Ir apie Milevičių parašysiu, bet nesitikėkit ypatingų naujienų. Paskojimą nelabai ir prisimenu, vis tik per 30 metų praėjo... Vyručiai, kantrybės.
Lėktuvas Pijau ir neturi skristi max. greičiu, kam jam ta kaip tu rašai pilna galia, skrendant pažemiui??? Normaliai lėktuvas ir skrenda kreiseriniu greičiu, o ieškant vietos tūpimui ar žvalgant teritoriją greitis galėjo ir būti mažesnis nei kreiserinis, artimas minimaliam.
Nerijau, skaityk visus pranešimus Kiras rašė ,kad lėktuvas krito KREISERINIU GREIČIU. O, Kirai šaunuolis pateik savo galimą versiją (eiliškumu) O, koks aš vyrutis man tik 14
Prisijungta: 2008 Lap 24 d., 19:16 Pranešimų: 1398
Apie "Lituanikos" greitį prieš sudužimą. Aš norėčiau palaikyti Nerijaus nuomonę, kad žvalgantis ir sukiojant ratus, lėktuvo greitis neturėtų būti labai didelis - sakykim apie 100 - 120km/val. Bet... Kapitonas V.Morkus taip liudijo:
...Greitis buvo apie 200 kilometrų. Tai galima nustatyti iš įvykio vietos. 80 metrų linijoj, kurioj krito"Lituanika", nukirsti šeši medžiai sekančio storumo: 25, 35, 40, 20, 25 ir 28 cm. Iš lėktuvo likučių galima spręsti, kad laike katastrofos lėktuvas, atsimušdamas į medžių viršūnes, tuojau neteko sparnų ir visame greitume krito žemėn, išmušdamas gana didelę duobę. Darius ir Girėnas : memuarai / Nijolė Dariūtė-Maštarienė Vilnius : Mintis, 1990, 173 puslapis, iš Naujos žinios - 1933 - liepos 20
Be to ir Oficialiam akte dėl lakūnų Dariaus ir Girėno katastrofos panašiai pažymėta:
Taigi, katastrofos metu "Lituanikos" greitis gal ir nebuvo 200, bet kokie 160 - 18o km/val. ko gero buvo. Priminsiu, kad V.Morkus buvo Lietuvos Aeroklubo atstovas, kartu su K.Bulota vykęs į Soldiną parvežti karstų su Dariaus ir Girėno kūnais. Avarijos vietoje jie buvo liepos 18 d. Na o medžių aukštis tai, turbūt, kaip ir visur miškuose - kažkur tai apie 15 - 18 metrų.
Dar prisiminiau vieną epizodą apie žibintuvėlį. Kai katastrofos vietą ryte užtiko grybautojos, žibintuvėlis, gulėjęs šalia Dariaus kūno, dar degė.Vadinasi jis nebuvo išjungtas, kai tas vokietis Šulcas jau nebematė šviesos.
Avarijos vietą atžymėjau žemėlapyje. Atrodo vietą pataikiau teisingai. Tai to taško geografines koordinates GoogleMaps rodo tokias: 52:51:07N, 14:50:26E Nubraižiau ir "Lituanikos" skridimo apink Kuhdamo kaimą trajektoriją (remiantis Šulco paskojimu).
Čia kur Pszczelnik - tai Kuhdamo kaimas, o Rožansko - Rosenthal.
Prisijungta: 2008 Lap 24 d., 19:16 Pranešimų: 1398
Skridimas prasto matomumo sąlygomis labai mažame aukštyje. Kokios matomumo sąlygos buvo 1933 m. naktį iš liepos 16 į 17? Pirmiausia tai debesuota. Kai kas teigia, kad dar ir lijo, bet matyt, lietus avarijos metu jau buvo praėjęs. Šulcas per lietų vargu ar būtų lauke stovėjęs. Be to ir „Oficialiam akte“ pažymėta, kad liepos 17 naktį Soldino apylinkėse iškrito tik 1 mm kritulių. Tai yra labai nedaug. Bet tik ką praslinkus ciklonui, debesys būna labai žemi, paprastai apie 200 – 300 metrų, gal dar mažiau. Tai ir vertė Darių ir Girėną skristi nedideliam aukštyje, kad neįlįsti į debesis. Ar buvo rūkas? Sunku pasakyti, bet vasarą po lietaus iš miškų paprastai kyla rūko liežuviai. Miškas būna sukaupęs šilumos ir ta šiluma garina iškritusį lietų. Tai vienur, tai kitur ir miško kyla tokie garų sluoksniai, lyg liežuviai. Šitokį reiškinį man yra tekę matyti skrendant (tik žinoma, dieną). Ar buvo tokie rūko šmorai „Lituanikos“ kelyje, nežinia, bet kad jie galėjo būti – labai didelė tikimybė. Situacija tikrai sudėtinga: iš viršaus spaudžia žemi debesys, iš apačios - kylantis rūkas.
Tamsa. Tamsa tamsai nelygi. Būna palyginti šviesių naktų, būna, kaip sakoma, „nors pirštu į akį durk“. 1933-07-16 Soldine Saulė leidosi 20:18, pilietinės sutemos baigėsi 21:05, navigacinės sutemos (kai praktiškai nesimato horizonto) baigėsi 22:16. Taigi liepos 17 naktį pusę pirmos buvo visiška tamsa. Naktį, netgi debesuotą, Mėnulis padaro šviesesnę, ypač kai būna pilnatis. 1933-07-16 Mėnulis buvo delčia, 27% disko. Tekėjo 23:17. Pusę pirmos nakties buvo pakilęs virš horizonto tik apie 9°. Taigi Mėnulis neaukštai pakilęs ir tešviesdamas siauroku pjautuvu, labai menkai tepašviesino naktį. Žvaigždių dėl debesuotumo irgi nebuvo. Visi šie suminėti faktoriai rodo, kad naktis buvo labai tamsi.
Kai kuriuose „Lituanikos“ skrydžio aprašymuose teigiama, kad prie Kuhdamo kaimo lakūnai, lygtai, pamatė šviesesnį lauką ir norėjo į jį nutūpti. Tačiau visiškoje tamsoje visi objektai, tiek tamsūs, tiek šviesesni, yra nematomi (čia fizika: objektas yra matomas, nes atspindi šviesą. Kai tos šviesos iš viso nėra, nėra ką ir atspindėti, todėl absoliučioje tamsoje yra niekas nematoma). Galvoju, kad „Lituanikos“ pilotams pamatyti tinkamą lauką tūpimui praktiškai buvo neįmanoma. Todėl niekaip negaliu suprasti jų sprendimo ieškoti tūpimo vietos kažkur laukuose, o ne skristi ligi Berlyno. Galbūt reikėjo išlaukti ore. Aišku, jei benzino turėjo pakankamai. Ryte navigacinės sutemos turėjo prasidėti 1:55, pilietinės - 3:09, saulėtekis 3:56. Prasidedant pilietinėms sutemoms, jau būna šiek tiek šviesu. Liaudiškai tariant jau švinta. Taigi būtų reikėję išsilaikyti iki trečios val. ryto, t.y truputį daugiau nei dvi valandas.
Taigi būtų reikėję išsilaikyti iki trečios val. ryto, t.y truputį daugiau nei dvi valandas.
Kur jie tą laiką turėjo laikytis? Virš miško...?
Lituanicai praskridus Stargradą, lakūnai skrido maždaug Dancingo kryptimi. Tačiau jiems sutrukdė audra ,todėl jie buvo priversti apsisukti. "Pakilti virš audros lakūnams sukliudė pasireiškęs anksčiau defektas". Nejau tas defektas buvo toks rimtas? Tiesa, Morkus rašo ,kad greitis galėjo būti (katastrofos metu) 200km/h tai kaip jie galėjo išvystyti tokią galią? O virš audros pakilti nesugebėjo... Prašau tavo, Kirai kaip aviatoriaus pagalbos.
Šviesi vietelė ties Kudhamo kaimu? Iš kur kaimas galėjo būti tiek apšviestas? Jug dabar jame tik apie 200 gyventojų. Kirai, prašyčiau aprašyti tavo nuomone "LItuanicos" apšaudymo versijoje ,nes tema sukurta ,o diskutuoti nėra kaip....
Prisijungta: 2008 Lap 24 d., 19:16 Pranešimų: 1398
Pijus rašė ...
Kur jie tą laiką turėjo laikytis? Virš miško...?
Sukant ratus saugiame aukštyje. Čia, aišku, toks nelabai realus variantas, bet galgi, geresnis nei tėkštis į žemę.
Norėčiau pasakyti, kad savo svarstymus, išmąstymus ir versijas padariau analizuodamas ir lygindamas visus man prieinamus įvairių autorių ir asmenų "Lituanikos" skrydžio aprašymus, pasisakymus, išvadas. Tačiau aš nesu nei visažinis, nei neklystantis. Kai kurios mano išvados gali būti ir neteisingos. Diskutuokime, ginčykimės, kritikuokite mane - ginčuose gimsta tiesa.
Dėl apšaudymo versijos - tikrai parašysiu savo nuomonę. Stinga šiek tiek laiko. O rašyti paskubom bile ką, neapgalvojus, nepatikrinus faktų - nenoriu. O kur skubėti? Iki 76-tų "Lituanikos" skrydžio metinių laiko pakankamai. Manau, kad viską spėsim aptarti ir išdiskutuoti.
Dėl tavo medžiagios Kirai, nieko prieš neturiu. pats tą medžiagą esu skaitęs ,bet tu jau daug ką paminėjai.
Iš esmės jie net nežinojo ,kad jie virš miško. Jei jie skrido ne Berlyno link. Tai kur? Nuo Berlincheno iki miškelio 33 km. Asmeniškai, neatmetu galimybės ,kad jie galėjo būti apšaudyti. Tačiau, čia jau reikia gilintis į kitus dalykus. Ar turėjo teisę kulkosvaidžiai ar panašiai, šaudyti į beskrendančius lėktuvus? Skrisdami lakūnai galėjo persigalvoti(žinau skamba absurdiškai, greičiau debiliškai) ir nuspręsti tūpti.... Tokia versija taip pat galima. Esminis faktas šioje vietovėje yra Berlinchenas....
Prisijungta: 2008 Lap 24 d., 19:16 Pranešimų: 1398
Taip, kryptis buvo link Berlyno. Jei nuo Berlyncheno iki Kuhdamo liniją pratęstume, ji atsimuštų kaip tik į Berlyną. Peršasi išvada, kad "Lituanika" ten ir skrido. Logiška. Bet kodėl tada sukinėjosi vos ne kiekvienam kaime.?Jei tikslas buvo Berlynas, tai ir reikėjo varyti tiesiai, niekur negaištant.
Man peršasi išvada: gal jie buvo apšaudyti Berlinchene? Ir po tokio išpuolio nutarė tūpti. Skrido į Berlyną logiška, bet kodėl sukinėjosi? Reikia tirti 2 versijas:
1. Apšaudymas 2. Techninis gedimas ,mandriau dar defektu galim vadinti.
1. Dėl apšaudymo savo nuomonę jau išsakiau. 2. Variklis - Gustaitis, Gavelis ,Reimontas rašo ,kad dėl variklio gedimo lėktuvas negalėjo pakilti "virš audros." Tai jei jie skrido Berlyno link, variklis ėmė blogai dirbti ir nutarė tūpti ,bet tarp Berlincheno ir Soldino miškelio -užtektinas atstumas. Jei jie jau ten nutarė tūpti tai kodėl reikėjo laukti 33km. Be to iš kur galėjo nakties tamsoje kažkoks "kaimalis" galėjo būti tiek apšviestas? Peršasi 1 išvada.
nieko prieš neturiu. pats tą medžiagą esu skaitęs ,bet tu jau daug ką paminėjai.