Skridimo nuotolis paskaičiuojamas įvertinat 10% rezervą, tai nurodoma visuose lėktuvų tech. duomenyse, niekada nesakoma, kad skrendama iki paskutinio benzino lašo. Skrendant maršrutu yra skrendama ekonomiškiausiu režimu, čia vėlgi priklausomai nuo lėktuvo ir variklio tipo, galimi kreiseriniai režimai 75% gali būti 70%, ar 64%. Variklio amžius arba išsidėvėjimas turi įtakos kuro sąnaudoms, taigi kas sako, kad neturi tas neteisus, palyginimui pateikiu pvz. naujo 35 ltr. per val., o padėvėtas gali sunaudot 50-55 ltr. per val. Na o dažymas kovinėms mašinoms įtakos neturi, dažymas ir sklandens (planerio) paviršiai aktualūs sklandytuvams.
Apie kokį variklio padėvėjimą kalbama koviniams lėktuvams? Keliems skrydžiams buvo apskaičiuotas bombonešis, smogiamasis lėktuvas, naikintuvas? Nuo 1 iki 10, kai kuriais atvejais - 15 skrydžių. Ir tik retos išimtys sulaukdavo 30 ar 40 skrydžio. Net ir didžiausi asai savo pergales surinko ne vienu lėktuvu ir buvo ne kartą ir ne du numušti. Paprasčiausiai, kovinis veikimo spindulys skiriasi nuo užduoties tipo. Vienoks jis bus naikintuvui - perėmėjui, kai reikia greitai pakilti, sutikti ir sunaikinti priešo lėktuvus - tada ir degalų nereikia jokių papildomų bakų kabinti, kitoks lydėjimo naikintuvui, lydinčiam bombonešius į frontą, dar kitoks - lydinčiam bombonešius į tolimų taikinių priešo teritorijoje bombardavimą. O į artimo veikimo bombonešį tikrai niekas nepils degalų daugiau, negu reikia nuskristi ten, atbombinti ir grįžti + kokie 10 proc atsarga - geriau vieną kitą papildomą bombą ar NURS - ą pasikabinti. O va, tolimo veikimo bombonešiai kartais skrisdavo į vieną galą: Japonijos bombardavimas (Dulitlio reidas), Rumunijos Ploešti naftos perdirbimo gamyklų bombardavimas... Dažniausiai tokie reidai pasibaigdavo net be naikintuvų apsaugos - nė vienas iš jų netempdavo tiek, kiek maksimaliai pakrautas Liberatorius ar Tvirtovė... O kai kalbama apie I - 16, tai jo tipų buvo gana nemažai ir turėjo jie visai skirtingas charakteristikas. O dengti jau buvo metalu, kurio dažų nusilupinėjimas ar nuskilimai tikrai minimaliai įtakojo jo kuro sąnaudas ir greitį. Drobe dengti buvo tik eleronai(?) ir vairai.
Pakartosiu savo atsakymą, liečiantį ir Bf-109 iš kito forumo: Štai čia http://base13.glasnet.ru/text/ap/109e.htm pateikia kiek kitokius skaičius: "Дальность полета - 663 км на 5000 м при 62,5% мощности" ("skrydžio tolis - 663 km 5000 m aukštyje 62,5% galingumu") Ten pat: "Было и одно неприятное обстоятельство, уменьшавшее вес численного превосходства Luftwaffe: немало "Эмилей" оказалось на земле из-за недостатка топлива, не дотянув до точек подскока. Малый радиус стал камнем преткновения в карьере Bf.109E." verčiu "Buvo ir viena nemaloni aplinkybė, mažinanti Luftwaffe kiekybinio pranašumo svorį: nemažai "emilių" atsidūrė ant žemės dėl kuro trūkumo, nepasiekę tarpinių taškų. Mažas radiusas tapo kliūtimi Bf.109E karjeroje." Skyrius "Karas vakaruose".
I-153 praktinis skridimo tolis - 740 km. http://www.airwar.ru/enc/fww2/i153.html Vadinasi, kovinis radiusas sudaro apie 25 proc. praktinio skrydžio tolio? Tada visai natūralu, kad I-16 kovinis radiusas 120-130 km?
1940 m. liepos mėnesį vienas sovietų ekipažas pakiles iš Lietuvos nusileido Vokietijoje, Klaipėdos mieste, pasiklydo, nors skridymo sąlygos buvo geros. Dabar po ranka neturiu to dokumento iš kurio butent aerodromo pakilo, bet atrodo , kad iki sienos buvo tikrai nedaugiau 150 km
