Prisijungta: 2008 Lap 24 d., 19:16 Pranešimų: 1398
G.Ramoškos straipsnyje yra rašoma apie stabilizatoriaus reguliavimą:
Uodegos plokštumos suvirintos iš chromo-molibdeninio plieno vamzdelių, išskyrus stabilizatorių, kuris pagamintas iš pušies lystelių ir klijuotės, ir kurio atakos kampas reguliuojamas skridimo metu. Lanku išlenkta važiuoklė taip pat iš chromo-molibdeninio plieno, amortizuojama guminio lyno amortizatoriumi.
G.Ramoškos straipsnyje yra rašoma apie stabilizatoriaus reguliavimą:
Uodegos plokštumos suvirintos iš chromo-molibdeninio plieno vamzdelių, išskyrus stabilizatorių, kuris pagamintas iš pušies lystelių ir klijuotės, ir kurio atakos kampas reguliuojamas skridimo metu. Lanku išlenkta važiuoklė taip pat iš chromo-molibdeninio plieno, amortizuojama guminio lyno amortizatoriumi.
Vadinasi, vietoj aukščio trimerio (kurio nebuvo) reguliavosi visas stabilizatorius (jo atakos kampas).
Tuo laiku daugelyje lėktuvų taip buvo. Garsiajame "Messerschmitt" BF-109, ANBO-IV, kai kuriuose "Paiperiuose", ir t.t. Pavyzdžiui "Money" lankstosi visa galinė liemens dalis.
Tuo laiku daugelyje lėktuvų taip buvo. Garsiajame "Messerschmitt" BF-109, ANBO-IV, kai kuriuose "Paiperiuose", ir t.t. Pavyzdžiui "Money" lankstosi visa galinė liemens dalis.
Įdomu. Tiek Bellanca, tiek ankstyvieji Bf-109 turėjo stabilizatoriaus spyrius apačioje. Matyt, jie netrukdė keisti viso stabilizatoriaus atakos kampo? Na, Bellanca dar suprantama: keleivinis lėktuvas, stabilizatoriaus kampo keitimas kaip ir suprantamas, pateisinamas. Bet Bf-109 - tai naikintuvas, greitas, manevringas,... Kam jam galėjo būti reikalinga tokia konstrukcija? Ar tai buvo tiesiog "mados" reikalas?