Diskusijos

Lietuvos Aviacijos Istorija 1919 - 1940 m. :: Diskusijos :: Lietuvos Karo Aviacija 1919 - 40m. :: Kiti klausimai
 
<< Prieš tai buvusi tema | Sekanti tema >>
Žvalgybiniai lėktuvai
Eiti į puslapį       >>  
Moderatoriai: Arius, Nerijus Korbutas, Pijus, Mindaugas, Kiras
Autorius Pranešimas
Kiras
2009 Grd 06 d., 17:09
Kiras

Užsiregistravęs dalyvis #19
Prisijungta: 2008 Lap 24 d., 19:16
Pranešimų: 1398
Lietuvos Karo aviacijoje buvo nemažai žvalgybos lėktuvų. Pradėjau tokią temą, kad galėtume aptarti tokių lėktuvų koncepciją, jų kovos taktiką, galimybes mūšyje.

Per I pasaulinį karą kilo trys pagrindiniai lėktuvų tipai: žvalgybiniai, bombonešiai ir naikintuvai. Savo karinę karjerą lėktuvas kaip tik ir pradėjo priešo žvalgymu, tik vėliau didindamas savo keliamąją galią jis galėjo tapti puolančiu bombomis priešą, na o kovai su šiais dviem tipais ėmė kurti naikintuvus.
Iki pat II pasaulinio karo visose valstybėse gyvavo tarp kitų ir artimosios žvalgybos lėktuvo koncepcija. Ją Lietuvos karo aviacijai 1932.X.15 patikslino Vyriausiojo štabo viršininko skirta komisija (pirm. plk.ltn. J.Narakas): dvivietis, vieno variklio, benzino turi turėti ne mažiau 3 skridimo valandoms, su įrengtais automatiniais ir rankiniais fotoaparatais, radijo ryšiu, signalinėmis raketomis, kabliu pranešimams paimti. Ginkluotas dviem piloto ir dviem žvalgo kulkosvaidžiais, bombolaidžiu 200kg bombų. Į 3 km aukštį turi kilti ne ilgiau 10 min., pakilimo aukštis - ne mažiau 6 km. Nutūpti turi ne didesnėje kaip 200x200 m aikštelėje. Didžiausias horizontalus greitis - ne mažiau 260 km/h 1 km aukštyje.
Artimos žvalgybos lėktuvo uždaviniai: priešo žvalgyba 100 km spinduliu, bendradarbiavimas esant reikalui su pėstininkais, artilerija, kavalerija, šarvuočiais ir tankais, sekant jų naudai kautynių lauką; surasti taikinius artilerijai ir koreguoti jos šaudymą, palaikyti ryšį tarp vadovybės ir atskirų ginklų rūšių, prireikus atakuoti priešą kulkosvaidžiais ir bombomis, atlikti minėtus uždavinius nakties metu.
Gytis Ramoška / Lietuviški žvalgybiniai ANBO-IV ir ANBO-41 / Plieno sparnai 4

Taigi panagrinėkim:
1. Žvalgybinis lėktuvas žvalgyboje.
Na čia maždaug viskas aišku. Žvalgyba vedama vizualiai ir fotografuojant. Duomenys perduodami antžeminiams daliniams.

2. Ryšio palaikymas tarp atskirų kariuomenės dalių.
Kokiu būdu - radiju ar tais pranešimų paėmimo kabliais? Kas tai per įrenginiai, kaip su tais kabliais dirbti? Kokiam aukštyje reikia praskristi, kad pakabinti pranešimą? Šio momento skrydžio saugumas?
Jei ryšys radiju - tai kas tą ryšį su žeme palaiko - pilotas ar žvalgas?

3. Bombordavimas.
Metodas - pikiruojant ar praskrendant? Iš kokio aukščio? Kaip nusitaikoma? Kas bombas leidžia - pilotas ar žvalgas?

4. Žvalgybinis lėktuvas mūšyje su naikintuvu.
Kovos taktika - kautis ar tik stengtis pabėgti? Kokios galimybės laimėti prieš naikintuvą (pvz. ANBO-41 prieš Gloster Gladiatorių arba Devoitine-501)?

5. Žvalgas - šaulys.
Ar gali žvalgas šaudyti į žemės taikinius? Kaip žvalgui šaudyti į atsivejantį naikintuvą (kliūtis - savo lėktuvo kilis ir stabilizatorius)? Ar šaudydamas žvalgas būna prisirišęs? Jei ne - tai kyla grėsmė "išlėkti" iš lėktuvo, jei pilotas staigiau stumteltų vairolazdę.

6. Žvalgas - antrasis pilotas.
Ar žvalgo kabinoje buvo valdymo prietaisai: vairolazdė ir pedalai? Jei pilotas sužeistas - žvalgas galėtų parskristi.

Manau, kad dauguma iškeltų klausimų nėra visai aiškūs. Tai viliuosi , kad diskusijose galėtų išsirutulioti kai kurie atsakymai. Ir tikiuosi, kad tema greitai nenumirs, neužges. Na, bent jau kol nebus aptarti visi išvardinti punktai. O gal atsiras ir papildomų.
Į viršų
eppanzer
2009 Grd 06 d., 19:57
Užsiregistravęs dalyvis #46
Prisijungta: 2009 Sau 05 d., 08:36
Pranešimų: 490
Klausimai suformuluoti be proto aiškiai ir logiškai. Nelabai seniai formulavau šiuos klausimus pats, man taip gerai nepavyko. Keliu kepurę. Tikiuosi leisi kai kuriuos tavo klausimus arba klausimo dalį, jeigu bus reikalinga, panaudoti savo darbe apie aviaciją.
Atsakymai irgi gana aiškūs, tik reikalingas laikas atsakyti aiškiai ir kur galima pagrįsti kokiais nors dokumentais, atsiminimais ar kitais šaltiniais.

1. Užduotį gauna ir duomenis perduoda eskadrilės vadui. Juos turėtų" apdirbti" kiekvienoje eskadrilėje esantis žinių karininkas. LK žvalgybinė eskadrilė paprastai priskiriama pėstininkų divizijai ir vykdo uždavinius, kuriuos pateikia divizijos štabas. Būdą ir metodus uždaviniams vykdyti pasirenka eskadrilės vadas. Divizijos vadą labiausiai domina kas vyksta jo divizijos bare ir artimiausiame priešo užnugaryje. Savaime suprantama, kad negalima ją dislokuoti visiškai šalia štabo. Ryšį su štabu palaiko telefonu, jeigu įmanoma, vis dėlto dažniausiai buvo numatyta naudoti pasiuntinį su motociklu. Nors eskadrilėje karo metu numatyta turėti 7 žvalgybinius lėktuvus, tai labai nedaug, nes lėktuvai gali atlikti labai ribotą skrydžių skaičių per dieną.
LKA žinioje likę eskadrilės dažniausiai vykdo tolimąją žvalgybą.

2. Kaip yra su kabliais aš žinau tik iš atsiminimų ir abejoju ar apie tai žinau geriau už patį. Tikiuosi išsamiau atsakys kuris nors kolega.
Kad galėtum palaikyti radio ryšį, reikia vienodame diapazone dirbančių radio stočių žemės daliniuose. Radio stočių aplamai kariuomenėje buvo mažai. Man atrodo mažai tikėtina, kad su kokiu nors priešakiniu pėstininkų batalionu palaikytų radio ryšį. Šis klausimas visai nenagrinėtas, aš vėliau pabandysiu padirbėti su statutais. Aš savo darbe iki šio klausimo dar nepriėjau. Pėstininkų statute numatyta, kad pėstininkai lėktuvams duoda ženklus ant žemės patiestomis marškomis, o lėktuvas gali numesti pranešimus, duoti sutartą ženklą raketomis, o radio ryšys palaikomas tik su vadavietėmis aprūpintomis "radiju". Praleidai vieną svarbią žvalgomosios aviacijos funkciją - artilerijos ugnies koregavimą. Šiuo atveju įmanomas tik radio ryšys. Bijau būti kategoriškas, bet manau, kad žvalgas radio siųstuvu perduodavo koregavimo komandas, kurias priimdavo artilerijos turimais tipo "I" imtuvais. Trumpai tiek.
3. Žvalgybiniai anbukai pikiruoti vargu ar buvo pajėgūs, tam reikalinga stipresnė konstrukcija. Kadangi bombardavimo taiklumui labai svarbu taikikliai, o anbukuose, kaip ir kituose to meto lėktuvuose, bombardavimo taikikliai buvo patys paprasčiausi. Dėl aukščio tikrai nepasakysiu, vėliau pabandysiu išsamiau pareikšti savo nuomonę, į ką atsižvelgiant turėtų būti pasirenkamas bombardavimo aukštis. Statute aukštis nurodomas kaip vidutinis arba mažas. LKA nebuvo bombonešių, kaip mums besinorėtų ANBO-41 pavadinti lengvuoju bombonešiu. Žvalgybiniai lėktuvai, kaip ir naikintuvai žemės taikinius atakuoja tik ypatingais atvejais.

[ Redaguota 2009 Grd 06 d., 20:59 ]
Į viršų
Nerijus Korbutas
2009 Grd 06 d., 21:07
Administratorius

Užsiregistravęs dalyvis #2
Prisijungta: 1970 Sau 01 d., 03:00
Pranešimų: 4087
Dėkui Gintautai už pradėtą įdomią temą. Manau ji bus netik įdomi, bet ir labai naudinga.

Pradžiai pridedu nuotrauką (atleiskit už kokybę, šiuo metu neturiu skanerio) kaip atrodė tas pranešimo paėmimas treniruočių metu. Lėktuvas Anbo VI




Į viršų
Pijus
2009 Grd 06 d., 21:29
Pijus

Užsiregistravęs dalyvis #4
Prisijungta: 2008 Lap 05 d., 16:57
Pranešimų: 889
Įdomu ar žvalgas yra prisirišęs, ar paliktas likimo valiai?
Į viršų
Kiras
2009 Grd 07 d., 19:26
Kiras

Užsiregistravęs dalyvis #19
Prisijungta: 2008 Lap 24 d., 19:16
Pranešimų: 1398
Smagu, kad Eppanzer taip svariai prisijungė prie diskusijos. Aš tai nelabai turiu informacijos - nei dokumentų, nei nuotraukų nei ko nors kitko. Pagrindinis mano šaltinis - G.Ramoškos straipsniai "Plieno sparnuose". Todėl mano pasisakyme daugiau klausimų nei atsakymų.

Dėl tų pranešimų paėmimo kablių tai aš galvoju taip. Žvalgybos lėktuvo koncepcija buvo suformuluota 1932 metais - tada gal ir kabliai buvo aktualūs. Bet apie kokius 1938-39 metus, manau, turėjo būti galutinai pereita prie radijo. Per daug jau primityvi priemonė tie kabliai. Ir kaip kad Eppanzer sako, vienas iš žvalgybinio lėktuvo uždavinių - artilerijos koregavimas. Neįsivaizduoju, kaip be radijo tai būtų galima atlikti.

Dėl bombordavimo aukščio.
Įdomu kiek tas "vidutinis" ir kiek ta "mažas"? Aš samprotauju taip: jei ANBO-41 aukščio lubos apie 6000 m, tai mažas aukštis turėtų būti iki kokių 300 m, o vidutinis - iki 1000 m.

Į viršų
Kiras
2009 Grd 08 d., 17:45
Kiras

Užsiregistravęs dalyvis #19
Prisijungta: 2008 Lap 24 d., 19:16
Pranešimų: 1398
Pijus rašė ...

Įdomu ar žvalgas yra prisirišęs, ar paliktas likimo valiai?

Taip. Ir mane tai domina, kaip ten būdavo. O taip pat ir šaudant - ar žvalgas būdavo prisirišęs ar ne? Jei prisirišęs - tai kaip?

Brėžiniai iš "Plieno sparnų"



Pabandžiau į Anbuką "susodinti" lakūnus. Žvalgas nebetelpa po kulkosvaidžiu. Matyt kulkosvaidžio vieta ne visai tiksliai pažymėta.



Prie žvalgo kabinos parodytas bombų taikiklis. Įdomu, koks jo veikimo principas.
Ir dar. Bombų numetiklis, berods, buvo ant piloto vairolazdės. Tai kaip čia išeina - vienas taikosi, kitas bombas meta? Kažko tai nesuprantu.

[ Redaguota 2009 Grd 08 d., 17:48 ]
Į viršų
Pijus
2009 Grd 08 d., 18:23
Pijus

Užsiregistravęs dalyvis #4
Prisijungta: 2008 Lap 05 d., 16:57
Pranešimų: 889
Malonu, kad vystosi diskusija.

Nelabai suvokiu, kaip pirmame tavo pateiktame paveikslėlyje galėtų prisirišti žvalgas. Tas pats ir nuotraukoje, kurią įdėjo Nerijus. Gal nepyksit už tokią juokingą mintį.... Šaudant, žvalgas turi laisvai judėti po kabiną, tad jei buvo šioks toks saugumas, tai žvalgas turėjo būti prisirišęs. Galbūt nuo diržo(galbūt parašiuto diržo) iki grindų buvo koks diržas(trosas), kuris prilaikydavo žvalgą ir leisdavo jam saugiau šaudyti, ar paimti pranešimą. Vienu žodžiu, leisti lengviau judėti po kabiną.

[ Redaguota 2009 Grd 08 d., 18:23 ]
Į viršų
Kiras
2009 Grd 08 d., 20:00
Kiras

Užsiregistravęs dalyvis #19
Prisijungta: 2008 Lap 24 d., 19:16
Pranešimų: 1398
Dar vienas niuansas - parašiutas. Jei parašiutas nugarinis, tai atsistojusiam žvalgui jis gerokai trukdo ir riboja judesių laisvę.
O prisirišti ko gero galima taip - užsisegti kokį nors diržą, virvę ar juostą už parašiuto diržų.
Į viršų
Juozas
2009 Grd 08 d., 20:02
Užsiregistravęs dalyvis #20
Prisijungta: 2008 Lap 24 d., 19:29
Pranešimų: 360
Ansaldo A-120 lėktuvuose žvalgas prisirišdavo grandine prie lėktuvo grindyse esančio kablio.
Į viršų
Kiras
2009 Grd 22 d., 11:45
Kiras

Užsiregistravęs dalyvis #19
Prisijungta: 2008 Lap 24 d., 19:16
Pranešimų: 1398
Tema užgeso nė neįsiliepsnojusi. O vyliausi, kad padiskutuosime rūpimais klausimais. Bet...

Taigi, temos užbaigimui pacituosiu G.Ramoškos straipsnio apie ANBO-41 fragmentą:
Artimosios žvalgybos lėktuvas ANBO-41 buvo vienas iš geresnių tos klasės lėktuvų Europoje. Sukurtas pagal trečiame XX a. dešimtmetyje gyvavusias karinės aviacijos panaudojimo teorijas, ketvirtame dešimtmetyje atsidūrė tarp bombonešių ir naikintuvų su įtraukiamomis važiuoklėmis, ir palaipsniui pateko į "silpnųjų" grupę. Tokios komponuotės lėktuvai dar pakariavo visose kariuomenėse 1939-41 metais, nuolat medžiojami virš 500 km/val. greičiu skraidančių naikintuvų. Tad norint sėkmingai žvalgyti reikėjo savųjų naikintuvų priedangos. Tačiau tokio komforto jokios oro pajėgos negalėjo užtikrinti, nes naikintuvams pirmiausia reikėjo ginti savo bombonešius. O artimosios žvalgybos palaipsniui ėmėsi naikintuvai.
G.Ramoška, Žvalgybinis lėktuvas ANBO-41, "Plieno sparnai" Nr.9


Į viršų
Eiti į puslapį       >>   

Persikelti:     Į viršų

Sindikuoti šią temą: rss 0.92 Sindikuoti šią temą: rss 2.0 Sindikuoti šią temą: RDF
Powered by e107 Forum System

Svetainės nuorodos













Sveiki,

Prisijungimo vardas:

Slaptažodis:




Prisiminti mane

[ ]

Facebook