Diskusijos

Lietuvos Aviacijos Istorija 1919 - 1940 m. :: Diskusijos :: Transatlantiniai skrydžiai :: S.Darius ir S.Girėnas
 
<< Prieš tai buvusi tema | Sekanti tema >>
Lituanikos skrydžio palyginimas su kitais transatlantiniais skridimais
Moderatoriai: Arius, Nerijus Korbutas, Pijus, Mindaugas, Kiras
Autorius Pranešimas
Kiras
2014 Lie 26 d., 18:47
Kiras

Užsiregistravęs dalyvis #19
Prisijungta: 2008 Lap 24 d., 19:16
Pranešimų: 1398
Skaitant apie V.Posto skrydį, galima kai ką palyginti su "Lituanikos" skrydžiu.
Taigi.

Lėktuvas. Nors iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti, kad "Lituanika" analogiška ar net pranašesnė už "Winnie Mae" - sparnų ilgis 15 m prieš 12,5, plotas 28 kv. m prieš 25,5. Tačiau Posto lėktuvas Lockheed Vega 5C buvo žymiai geresnis už Belanką CH-300.
Vega - laisvai nešančios konstrukcijos monoplanas, tuo tarpu Belankos sparnai laikomi spyrių (net keturių!, taip pat spyriais paremtas ir stabilizatorius). Vegos liemuo aptakus, ovalo formos, Belankos stačiakampis. Visa tai duoda geresnę aerodinamiką. Todėl V.Posto lėktuvo kreiserinis greitis buvo apie 225-230 km/val., o "Lituanikos" - 170-180 km/val.

Variklis. Abiejų žvaigdiniai 9 cilindrų. Posto šiek tiek galingesnis - 420 AG prieš 365. Tačiau labai svarbu, kad Postas dar turėjo ir keičiamo žingsnio propelerį, dėl ko galima buvo maksimaliai išnaudoti variklio galią starto metu.
Todėl V.Posto pakilimas nebuvo toks dramatiškas kaip "Lituanikos". Postas nuo pakilimo tako atsiplėšė po 29 s, prariedėjęs 580 m. "Lituanika" riedėjo dvigubai ilgesnį atstumą - apie 1150 m, ir truko tai apie 45 sekundes.

Prietaisai. V.Postas turėjo naujausių prietaisų koplektą: autopilotą, radioaparatą ir radiokompasą.
Autopilotas S.Dariui ir S.Girėnui nebuvo reikalingas - jie skrido dviese. Tačiau radiokompasas navigacijai būtų labai pravertęs, ypač Vokietijoje naktį.
Dėl radioaparato galima įvairiai traktuoti. Per Atlantą - nereikalingas. Europoje - taip, būtų galėjęs pagelbėti susižinat meteorologinę situaciją. Tačiau, manau, kad būtų galėję nutikti ir šitaip: nors ir išgirdę per radiją sinoptikų pranešimą apie audrą Dancigo rajone, galvoju, mūsų lakūnai vis tiek būtų skridę į priekį - stengdamiesi rasti audros fronte tarpelį, pro kurį gal galima "pralįsti", ar bandytų tą audrą kaip nors apeiti. Juk nebandęs nelaimėsi. Toks buvo S.Dariaus šūkis.

Į viršų
Kiras
2014 Lie 27 d., 19:38
Kiras

Užsiregistravęs dalyvis #19
Prisijungta: 2008 Lap 24 d., 19:16
Pranešimų: 1398
Benzinas. „ Winie Mae“ į savo bakus talpino 2440 ltr (645 galonus) benzino.
„Lituanikos“ stacionarių bakų talpa buvo 2438 ltr (644 galonai) ir dar ėmė 511 ltr (135 gal) skardinėse.
„Lituanika“ skridime per Atlantą ir iki Berlyno vidutiniškai naudojo apie 67 ltr/val. Posto „ Winie Mae“ benzino sąnaudos atkarpoje iki Berlyno buvo 72 ltr/val. Atrodytų daugiau, bet iš tikro „ Winie Mae“ buvo gerokai ekonomiškesnis benzinui, nei „Lituanika“, nes skrido greičiau. „ Winie Mae“ vidutinės sąnaudos buvo 287 ltr/1000km, „Lituanikos“ – apie 370 ltr/1000km. Pasiekus Berlyną „ Winie Mae“ bakuose buvo benzino likutis apie 600 ltr, t.y. dar daugiau kaip 8 val. skridimo arba maždaug 1700 km. Vadinasi „ Winie Mae“ būtų galėjusi laisvai atskristi ir į Kauną.

Meteorologinės sąlygos. Iš Posto skridimo aprašymo galima daugmaž suprasti, kokios meteorologinės sąlygos teko ir S.Dariui su S.Girėnu, kadangi jie skrido panašiu maršrutu, tik atsilikę keliomis valandomis.
Iki vidurio Atlanto oras skridimui buvo geras, o po to pavijo lietaus debesis, kurie buvo diena anksčiau pačiame Niujorke. Iš to galima daryti išvadą, kad Darius ir Girėnas paskubėjo išskristi. Startavus iš Niujorko diena ar dviem vėliau, tie nueinantys debesys būtų visiškai pasišalinę. Kita vertus V.Postas šios lietaus zonos, atrodo, nelaikė audra ar kokia nors rimtesne kliūtimi skridimui ir išsilenkti net nebandė – skrido tiesiai savo numatytu maršrutu į Airiją/Angliją, kur oras vėl buvo gana geras. Debesys buvo su properšomis, tiktai gana žemi.
Skridimo per Atlantą metu pūtė palankus vėjas - visas skridimas vyko pavėjui, dėl ko buvo galima sutaupyti benzino.

Į viršų
Kiras
2014 Lie 31 d., 19:14
Kiras

Užsiregistravęs dalyvis #19
Prisijungta: 2008 Lap 24 d., 19:16
Pranešimų: 1398
Dar kelatas niuansų.

Benzino tankis. "Lituanika" skrydžiui per Atlantą buvo paėmusi 779 galonus (2948 ltr) benzino. Bet kiek tas benzinas svėrė nėra visiškai aišku. Norint paskaičiuoti šio benzino svorį, reiktų žinoti jo tankį. O tankis ne visai aišku koks.
A.Gustaičio katastrofos tyrimo AKTE nurodyta, kad benzino Lituanika turėjo 2140 kg. Skaičiuojant atbulai - benzino tankis gaunasi 729 kg/m3. Tačiau yra nesutapimas su P.Jurgėlos nurodytu "Lituanikos" bendru svoriu.
P.Jurgėla gana smulkiai išvardina (Petras Jurgėla / Sparnuoti lietuviai Darius ir Girėnas . Vilnius, 1990, psl. 212) tuščios "Lituanikos", lakūnų, paimtų daiktų svorį, bei nurodo bendrą skridimui parengto lėktuvo svorį - 8300 svarų (3765 kg). Iš bendro svorio apskaičiavus benziną gaunasi 4857 svarai (2203 kg) (Darius ir Girėnas : dokumentai, laiškai, atsiminimai / Nijolė Dariūtė-Maštarienė, Algirdas Gamziukas, Gytis Ramoška / Kaunas : Lietuvos technikos muziejus "Plieno sparnai", 1991, psl. 111)
Nesutapimas 63 kg. O paskaičiuojant atbulai benzino tankį, gaunasi 747 kg/m3 - didokas kaip aviaciniam benzinui!
V.Posto skridimo aprašyme pažymėta, kad buvo paimta 645 galonai benzino ir jis svėrė 3870 svarų. Paskaičiavus tankį gaunasi 719 kg/m3 - reikšmė žymiai artimesnė A.Gustaičio komisijos reikšmei.

Maršrutas. Tikslus Lituanikos skridimo kelias per Atlantą nėra žinomas. A.Gustaičio katastrofos tyrimo AKTE spėjama, kad per Škotiją ir Šiaurės jūrą. Gal dėl trumpesnio nuotolio, gal dėl audros (?) prieš Airiją.
Pažiūrėkim kaip skrido V.Postas. Postui iš Niujorko į Berlyną irgi būtų buvę arčiau per Škotiją - tai žemėlapyje tiesesnis kelias . Tačiau toks maršrutas nėra racionalus. Todėl V.Postas skrido racionaliu maršrutu – per Airiją, Angliją ir pietinę Šiaurės jūros dalį. Taip, kad kuo greičiau pasiekti kontinentą, ir kuo mažiau jūrų būtų po sparnais...
Kitose savo skridimo atkarpose Postas taipogi ne visuomet laikėsi tiesiausiosios linijos, o skrido taip, kad būtų racionalus maršrutas: skrido pagal Transsibiro geležinkelį; iš Chabarovsko neskrido tiesiai į Aliaską, o per Beringo sąsiaurį.
Taigi, racionalumas dažnai stovi aukščiau už trumpiausią nuotolį. Negaliu patikėti, kad mūsų lakūnai buvo neracionalūs. Ir nejaugi A.Gustaičio komisija Steponą Darių galėjo laikyti neracionaliu lakūnu, neracionaliu navigatoriumi? Čia kažkas ne taip...


Į viršų
Juozas
2014 Lie 31 d., 21:06
Užsiregistravęs dalyvis #20
Prisijungta: 2008 Lap 24 d., 19:29
Pranešimų: 360
Posto maršrutą kaip tik derėtų laikyti neracionaliu. Saugesniu, patogesniu - taip. Darius ir Girėnas skrido trumpiausiu keliu, taupydami laiką ir benziną. Postas aukojo laiką ir benziną dėl didesnio saugumo (kuo mažiau virš vandens) ir dėl patogesnės navigacijos (pagal transsibiro geležinkelį). Skyrėsi ir skrydžio pobūdis. Lituanikos skrydis - tolimas be tarpinių nusileidimų, Posto su tarpiniais nusileidimais. Vadinasi, Postui nebuvo tokio didelio poreikio taupyti benziną. Taigi, Posto maršrutas buvo racionalus Postui, Lituanikos - Lituanikai.

[ Redaguota 2014 Lie 31 d., 21:07 ]
Į viršų
Kiras
2014 Rgp 01 d., 14:50
Kiras

Užsiregistravęs dalyvis #19
Prisijungta: 2008 Lap 24 d., 19:16
Pranešimų: 1398
Nesutinku, Juozai.

Postas skrido rekordui - jis norėjo Žemę aplėkti per 6 paras. Taigi jam buvo aktualu taupyti laiką, trumpinti atstumą.

Ir iki nukritimo galiu ginčytis, kad "Lituanikos" maršrutas per Škotiją, Šiaurės jūrą (jei toks iš tikrųjų buvo) - neracionalus.
Liaudies išmintis sako - tiesiai arčiau, aplink greičiau. Čia kažkas panašaus.
Į viršų
Kiras
2018 Rgs 21 d., 17:04
Kiras

Užsiregistravęs dalyvis #19
Prisijungta: 2008 Lap 24 d., 19:16
Pranešimų: 1398
S.Dariaus ir S.Girėno skrydžio palyginimas su kitais tolimais skrydžiais.
Į viršų
Kiras
2018 Rgs 22 d., 14:33
Kiras

Užsiregistravęs dalyvis #19
Prisijungta: 2008 Lap 24 d., 19:16
Pranešimų: 1398
Pijus rašė ...

Labai ačiū! Puikus darbas. Ypač patiko nauja informaciją apie atstumus ir skrydžio palyginimą su to paties laikotarpio skrydžiais, ko labai trūko įvairiuose šaltiniuose.

Na, 6411 km taip tvirtai įaugę į Lituanikos bibliografiją, kad pajudinti, turbūt, neįmanoma. Čia man panašu į tokią iki viduramžių galiojusią dogmą, kad Saulė sukasi apie Žemę. Dogma gyvavo, kol M.Kopernikas, G.Galilėjus, J.Kepleris neįrodė kitaip. Nors Kopernikas gyvas būdamas nedrįso savo darbų skelbti, bijodamas inkvizicijos.

Kartais mane aplanko mintis, kad ir aš aviacijos istorikų požiūriu skleidžiu čia visokią ereziją.
Juk 6411 km - tai A.Gustaičio komisija tiek rado, ir kitaip negali būti!
Lituanika sudužo ant 400 metrų kalvos - kapitonas V.Morkus taip teigė ir taškas.
Dienynas buvo, nes korespondentas V.Kaupas taip rašė.
A.Gustaitis nustatė, kad Lituanika skrido per Škotiją ir nekitaip.

Neklystančių nebūna. Tikriausiai ir aš savo straipsniuose ne visur esu teisus, gal ką nors ne taip interpretuoju. Kritikuokite mane, ieškokite "sliekų" mano rašiniuose. Tokį iššūkį priimu. Jei kažkur kažkas ne taip ir bus įrodyta, jog tai klaidingi teiginiai, pasižadu pakeisti savo nuomonę ir viską pataisyti.


Į viršų
 

Persikelti:     Į viršų

Sindikuoti šią temą: rss 0.92 Sindikuoti šią temą: rss 2.0 Sindikuoti šią temą: RDF
Powered by e107 Forum System

Svetainės nuorodos













Sveiki,

Prisijungimo vardas:

Slaptažodis:




Prisiminti mane

[ ]

Facebook