Prieškarinėje Lietuvos kariuomenėje kulkosvaidininkai treniruodavosi šaudydami į tarp dviejų stulpų lynu traukiamą fanerinį lėktuvo siluetą. Kadangi taiklumas karininkams buvo maždaug žinomas, taikliausi šaudydavo paskutiniai, kad galėtų kiti pasitreniruoti, nes po taikliausių šaudymo paprastai nelikdavo nei lyno, nei "lėktuvėlio".
Čia nebent dvivietis, arba pasiūlymas. Tais laikais lėktuvai nebuvo tokie pastovūs, kad pilotas galėtų šaudyti iš nevaldomo lėktuvo. Tai būtų įmanoma nebent iš "Dunne" tipo lėktuvų. Jie pasižymėjo labai dideliu pastovumu, be to vairalazdės buvo fiksuojamos.