Diskusijos

Lietuvos Aviacijos Istorija 1919 - 1940 m. :: Diskusijos :: Transatlantiniai skrydžiai :: S.Darius ir S.Girėnas
 
<< Prieš tai buvusi tema | Sekanti tema >>
Filmas Lituanikos sparnai
Eiti į puslapį   <<        >>  
Moderatoriai: Arius, Nerijus Korbutas, Pijus, Mindaugas, Kiras
Autorius Pranešimas
Kiras
2013 Bal 24 d., 15:38
Kiras

Užsiregistravęs dalyvis #19
Prisijungta: 2008 Lap 24 d., 19:16
Pranešimų: 1398
Filme 11:16 - 11:23 yra teigiama, kad "Lituanikos" skrydis tuo metu pagal nuotolį buvo antras pasaulyje, o navigacijos tikslumu - pirmas.

Aviacijos istorikas Jonas Balčiūnas yra teigęs, kad navigacijos tikslumu "Lituanikos" skrydis buvo antras, pirmenybę atiduodamas Č.Lindbergui. Apie tai buvo šnekėta šioje temoje.
Aš tai labai abejoju tokiais vertinimais: "pirmi", "antri" ar dar kažkelinti. Pagal kokius čia kriterijus vertinama?
Bet tiek to.

Kitas klausimas - ar tikrai S.Dariaus ir S.Girėno skrydis pagal nuotolį tuo metu pasaulyje buvo antras?
Pirmi R.Boardman ir J.Polando 1931 m. nuskridę iš Niujorko į Stambulą 8064 km.
Kviečiu aviacijos istorikus ir istorijos žinovus pasirausti savo žinių bagažuose ir archyvų kloduose. Ar tikrai iki 1933 metų daugiau niekas nebuvo nuskridę toliau negu 6411 km?

Į viršų
Kiras
2013 Bal 29 d., 11:43
Kiras

Užsiregistravęs dalyvis #19
Prisijungta: 2008 Lap 24 d., 19:16
Pranešimų: 1398
Kiras rašė ...

Ar tikrai iki 1933 metų daugiau niekas nebuvo nuskridę toliau negu 6411 km?

Niekas nebando atsakyti. Matyt, per sunkų klausimą uždaviau.

Užuomina

Ir performuluoju klausimą:
Koks atstumas tarp Misawa, Japonija ir East Wenatchee, USA?

Į viršų
sky76v
2013 Bal 29 d., 14:58
Užsiregistravęs dalyvis #49
Prisijungta: 2009 Sau 27 d., 14:48
Pranešimų: 1306
Taip, 1931 m. Pangbornas ir Herndonas su „Miss Veedol“ per Ramųjį vandenyną nuskrido 7 847 km.
1929 rugsėjį Costesas su Belonte Breguet XIX – iš Paryžiaus į Čičiharą Kinijoj, 7 905 km. O 1933 vasarį britai Gayfordas ir Nicholettsas su Fairey Long-Range Monoplane skrido iš Kranvelio iki Volvis Bėjaus Pietų Afrikoje – 8 544 km.
Skrydžių rekordų lentelė Wikipedijoj.

Taip, kad Dariaus ir Girėno antroji vieta – tik Šiaurės Atlanto maršrutu.
Į viršų
Kiras
2013 Bal 30 d., 12:30
Kiras

Užsiregistravęs dalyvis #19
Prisijungta: 2008 Lap 24 d., 19:16
Pranešimų: 1398
Na, aš gaunu, kad Pangbornas su Herndonu nuskrido 7340 km, bet be tame esmė.

Tokio teiginio - "Lituanikos skrydis antras pagal nuotolį" - išdirbimas dabartiniais laikais vadintųsi geru marketingu ar gera reklama. Atmetami "nereikalingi" rezultatai, t.y. tie, kur ne per Atlantą - nesiskaito!

Labai jau išaukštintas, mitologizuotas ir fetišizuotas tas Dariaus ir Girėno skrydis. Kai kuriais momentais ir nepelnytai.

mind3e rašė ...

Jeigu yra daugiau tokių kaip aš - filmo nemačiusių, siūlau pažiūrėti ir šiek tiek apie patį filmą padiskutuoti.

Mindaugai, paskelbei temą ir tyla. Auū! Tai pareikš ir savo nuomonę apie filmą "Lituanikos sparnai".

Į viršų
Mindaugas
2013 Geg 01 d., 13:49
Mindaugas

Užsiregistravęs dalyvis #5
Prisijungta: 2008 Lap 05 d., 17:06
Pranešimų: 464
Atsiprašau dėl ilgos "tylos eteryje" laikas toks, kad laisvo laiko neprūdai

Daug minčių, kurios sukosi galvoje jau temoje išsakytos.
Vienareikšmiškai filmas propagandinis "į vienus vartus" be rimtesnių įrodymų, nors ir įvardintas kaip dokumentinis.

Filme trys pagrindiniai informacijos šaltiniai: a) liudininkų prisiminimai; b) rašytiniai šaltiniai; ;c) archyviniai kadrai.

Laikausi tokios pozicijos: liudininkų prisiminimus, kaip informacijos šaltinį naudoti galima, tik tuo atveju, jeigu juos galima galima palyginti su kitais informacijos šaltiniais. Kuo prisiminimai vėliau rašyti nuo aprašomų įvykių, tuo vienareikšmiškai bus netikslesnis, nebent autorius vedė užrašus.

Kiekvienas liudijimas iškelia klausimus, kurios reikia būtinai patikrinti ir atskirti pelus nuo grūdų. Esu per ne lyg diletantiškas Lietuanicos temoje, tačiau Kiras jau ne vienerius metus tai daro profesionaliai. Verta patikrinti visas nusistovėjusias tiesa, nes panašu, kad klišių gali būti daugiau nei viena pašovimo mitas.

a) liudininkų prisiminimai
01:30 mjr. Vitalis Milevičius - matė rastą kulipką angare, kuriame buvo sukrauto Lituanicos nuolaužos. Savo prisiminimuose mini, jog jam kulipką parodė Petrulis. Šiame straipsnyje argumentuotai išanalizuota minėtų kulipką istorija.
04:01 plk. ltn. Antanas Gavelis liudija apie neskirtą valstybės finansavimą, nors dėl to ir buvo tartasi, susitikta, tam tarpininkavo LAK. Įdomu ir verta patikrinti, kiek tai buvo iš tiesų.
05:24 psk. Julius Miežlaiškis pasakoja apie tai, kaip jam mjr. Špokevičiaus buvo slaptai įsakyta nufotografuoti rastas kulkas, viena jų ištrauka iš galvos, taip pat lėktuvo drobės gabalą su 4-5 kulkų pradaužomis. Kiras jau atsakė dėl kulkos iš galvos, jog tai netiesa. Drobės gabalas filme nerodomas.
08:00 kpt. Simas Stanaitis tvirtai pareiškia, jog į lėktuvą naciai pyškino, yra skylių bakuose. Mažiausiai įtikinami liudijimai, nes po jų kyla klausimai: kokie naciai, iš kur pyškino, ir labai svarbus klausimas kuo pyškino? Apie tai jau buvo beroc kalbėta ir ne kartą, artimiausiu metu parašysiu, kodėl galvoju, kad šis liudijimas ypatingai prasilenkia su realybe.

Rašytiniai dokumentai praktiškai visuose istoriniuose tyrimuose yra pagrindinis informacijos šaltinis. Vis dėlto jau istorijos mokslo metodo formavimosi pradžioje buvo pabrėžiama šaltinių lyginimo svarba, jų tikslus naudojimas. Sukursi reikiamą tiesą tinkamai pasirinkęs tektus, juos išsikarpęs ir kaip patogu pacitavęs, bijau, kad taip ir buvo padaryta filme.

b) rašytiniai šaltiniai.
Cituojama Dariaus dienoraštis, pasisakymai, ištrauka iš bortinio dienoraščio. Išsirašiau ištraukas, pabandysiu jas surasti. Svarbu, kiek pridėta nuo savęs, kiek tiksliai pacituota.
Cituojama Girėno dienoraštis, jo pasisakymai.
Spaudos ištraukos apie laidotuves. Vis kartojama, kad laidotuvės kainavo valstybei brangiau nei pasiruošimas skrydžiui. Tokie tikrinimai reikalauja archyvinių dokumentų, manau, jog Sviderskytė savo disertacijoje užgriebs šį klausimą.

c) archyviniai kadrai.
Čia didžiausia filmo vertė, vien dėl to ir verta pažiūrėti filmą.

Labai įdomi detalė 17:46 min. su lupa tiriama pradaužos: fragmentas praktiškai sveikas, tik matyti pradaužos.

Suprantu, jog filmas 1983 m. niekaip nebūtų pasirodęs, jeigu nebūtų padaryta atitinkami reveransai, ideologinės klišės: Girėno darbo žmogaus kelias, mergaitė su skurdžias rūbais skrydžiui aukojanti 10 dolerių! prieš pastatant bloguosius verslininkus, pramoninkus, Lietuvos vyriausybę, nerėmusią skrydžio. Bet dabar jau lyg ir nereikia to daryti. Suprantu, kad Dariaus ir Girėno skrydis tapo tautos nacionaliniu epu, bet objektyvumas neturėtų būti nustumtas į šalį, ypatingai dabar, kai kažkam įtikti nėra reikalo.
Į viršų
Juozas
2013 Geg 01 d., 15:56
Užsiregistravęs dalyvis #20
Prisijungta: 2008 Lap 24 d., 19:29
Pranešimų: 360
Galima pagalvoti, kad visa Vokietija buvo nusėta priešlėktuvinės gynybos postais, kurie beatodairiškai pleškindavo iš kulkosvaidžių į kiekvieną praskrendantį lėktuvą.
Dar įdomiau atrodytų darbo stovykla su priešlėktuvine apsauga (kulkosvaidžiais, prožektoriais). Vienas autorių teigia, kad "Lituanica" buvo apšaudyta prieš tai apšvietus prožektoriumi.
Kur tie prožektoriai, kur tie kulkosvaidžiai?..
Paprastai atsitikus nelaimei, ieškoma kaltininkų. Nenorima tikėti, kad įvyko paprasčiausias nelaimingas atsitikimas (nepalankiai susiklosčiusios aplinkybės, pačių nelaimės aukų klaidos). Be to spaudai reikalingos sensacijos, iš čia paslaptingumo siekimas (Soldino paslaptis). Pateikęs sausus faktus, populiarus netapsi.
Į viršų
Kiras
2013 Geg 01 d., 18:51
Kiras

Užsiregistravęs dalyvis #19
Prisijungta: 2008 Lap 24 d., 19:16
Pranešimų: 1398
Na va, koks stiprus Mindaugo komentaras. Puiku!

Dėl A.Gavelio turiu tam tikrų minčių. Bet tai labiau bus tinkama kitai temai.
Į viršų
Mindaugas
2013 Geg 07 d., 22:16
Mindaugas

Užsiregistravęs dalyvis #5
Prisijungta: 2008 Lap 05 d., 17:06
Pranešimų: 464
Kirai, mano komentaras neatsako nei į vieną klausimą, tad toks to komentaro stiprumas, lyginant su jūsiškais

Pritariu Juozo minčiai, kad tik pradėtoje statyti stovykloje niekaip negalėjo būti sukoncentruota didelės karinės pajėgos ir tuo labiau priešlėktuvinė ginkluotė. Bendrai žiūrint dažnai akcentuojama, jog ten buvo statoma darbo stovykla. Ir tuo norima pabrėžti, jog darbo stovykla nieko rimto, tai ne koncentracijos stovykla, tad ir apsauga iš principo menka. Su politiniais priešininkais A. Hitleris ir jo partinė, karinė nomenklatūra iki 1933 m. susidorojant naudojo mažai humaniškus būdus, tad ir darbo stovykla, skirta būtent priešininkų izoliavimui (oficialiai perauklėjimui), buvo ne poilsiavietė, nes izoliuotieji nebuvo linkę pasiduoti. Statybos metu apsauga gal ir nebuvo didelė, bet stovyklos aktyvaus veikimo metu nedaryčiau nebūčiau tuo tikras.

Apie priešlėktuvinę artileriją kalbėti nėra tikslo, bet apie lengvuosius ir vidutinius pėstininkų ginklus manau vertėtų pagalvot.
Tikiuosi į šią diskusiją įsitrauks eppanzer
Į viršų
oxygene
2013 Geg 08 d., 14:13
Užsiregistravęs dalyvis #84
Prisijungta: 2009 Bir 04 d., 23:11
Pranešimų: 79
Mielieji,

Visiška teisybė, kad jei būtų daug teisybės, filmas 1983 m. nebūtų išvydęs dienos šviesos. Neužmirškime: J. Andropovo valdymo pikas, KGB siautėjo net kino teatruose. Tie unikalūs kadrai, tuomet buvo atgaiva širdžiai, nieko nepasakysi.

Gal kiek ne į temą bet... Tuometiniame sovietiniame humoro žurnale "Krokodil" buvo tokia karikatūra.

Aplink visur nukryžiuoti žmonės. Žurnalistai apklausinėja Judą Iskarijotą, kaip čia viskas įvyko... O Judas: "Ką aš galėjau padaryti? Laikai buvo tokie."

Taigi... Vertinkime šį dokumentinį filmuką, kaip pirmąjį spindulėlį link tiesos. Link paslapties šydo praskleidimo. Ir nesmerkime kūrėjų. Paklauskime geriau savęs: "Ką aš būčiau padaręs, jei būčiau jų vietoje buvęs?"
Į viršų
Mindaugas
2013 Geg 08 d., 14:44
Mindaugas

Užsiregistravęs dalyvis #5
Prisijungta: 2008 Lap 05 d., 17:06
Pranešimų: 464
Taip, visiškai pritariu ir to net nebandau ginčyti, jog filmas nebūtų išvydęs dienos šviesos, jeigu nebūtų buvę suderintas su komunistine ideologija, jeigu nebūtų atitikęs to laikmečio cenzūros reikalavimų. Nekalbu, manau ir kiti to nedaro, apie pačio filmo atsiradimo sąlygas, kalbame apie filmo turinį ir jo atitikimą realiems įvykiams ir faktams.

Dabar nėra būtinybės derintis prie ideologijos, nėra cenzūros, tad pats laikas perkratyti ir patikrinti esamus teiginius, atskirti pelus nuo grūdų, o ne toliau kartoti įsišaknijusius klaidingus štampus ir klišes. Štai kuo mane ir žavi Kiro pranešimai - objektyvūs argumentai, jokio emocinio, ideologinio ar dar kokio atspalvio, tik gryni faktai. Būtent tai ir yra istorijos pagrindas ir tik žinant faktus galima kalbėti apie faktų interpretaciją.

Puikus pavyzdys yra Romo Kalantos susideginimo atvejis ir psichiatrinio tyrimo komisijos išvados: 1972 m. Romas Kalanta paskelbtas sergantis šizofrenija, 1989 m. po pakartotinio tyrimo, kurio jau neribojo prievaizdai iš rytų, R. Kalanta pripažintas psichiškai sveikas. Pasinaudojus esamomis galimybės atliktas išsamus tyrimas ir paneigti klaidi teiginiai, kad ateityje nebūtų kartojama netiesa.
Į viršų
Eiti į puslapį   <<        >>   

Persikelti:     Į viršų

Sindikuoti šią temą: rss 0.92 Sindikuoti šią temą: rss 2.0 Sindikuoti šią temą: RDF
Powered by e107 Forum System

Svetainės nuorodos













Sveiki,

Prisijungimo vardas:

Slaptažodis:




Prisiminti mane

[ ]

Facebook