Šiek tiek pavėluosiu, nepamanykit, jog neatvyksiu tiesiog savaitgalį viešasis transportas važiuoja rečiau, kad ir kaip bedėliočiau iki kapinių atvykti pavyks tik apie pusė 11 val.
Prisijungta: 1970 Sau 01 d., 03:00 Pranešimų: 4087
Sveiki kolegos, žinau, kad nekantraujat, tad tikrai metas reportažui. Dalyvavome šiandien net 300% gausiau nei pernai, net šešiese, t.y. svetainės administratorius Mindaugas, Marius Mureika, Juozas, Andrius, mano bičiulis Ričardas bei aš. Reportažus suskirstysiu į 5 dalis, t.y. Eigulių kapinės, Panemunės kapinės, Šančių karių kapinės, VI fortas ir dienos užbaigtuvės Pažaislyje. Pradėsiu eilės tvarka nuo Eigulių kapinių.
Nors ir žinom, kad Eigulių kapinėse yra minimum 6 lakūnų kapai, tačiau nerizikavom sunaudoti visą dieną ir jų nerasti, tad pasitenkinome 3-mis, kuriuos žinojome jau nuo pernykščio mano ir Andriaus starto Darom 2011, t.y. P.Stelmoko, A.Kostkaus bei V.Raubos.
Startavome tradiciškai nuo P.Stelmoko kapo, vaizdelis atvirai kalbant nekoks, akivaidu, kad giminių, kitų asmenų ar organizacijų kurios rūpintųsi kapu nėra... Bet prireikė vos keliolikos minučių ir vaizdas bent jau kažkuriam laikui pasikeitė. Nugrėbėm pernykščius lapus, aprinkom šiukšles, uždegėme žvakelę:
Prieš akis dar laukė daug veiksmo, tad nieko nelaukdami patraukėme A.Kostkaus kapo link:
A.Kostkaus kapelis irgi atrodo liūdnai ... Aplink jau dauguma aptvarkyti, o šitas kaip užmiršto kareivio... Nors mirė tikrai neseniai. Bet vėlgi, keliolika minučių darbo, uždegta žvakelė, vis šis tas.
Na ir nukeliavome prie paskutinio mums žinomo Lakūno kapo kapo Eigulių kapinėse - legendinio V.Raubos. Čia vaizdas kiek geresnis, matosi, kad kapelis kažkieno lankytas, kažkiek aptvarkytas, tad neužtrukome: kiek pagrėbliavome, uždegėme žvakelę Pirmąjam aviakatastrofoje žuvusiam Lietuvui:
Pirma programos dalis - Eigulių kapinės baigėsi. Išeidami sumetėme skladkę ir užsipirkome žvakelių sekančiai programos daliai - Panemunės kapinėms. Apie jas kitame reportaže jau netrukus.
Prisijungta: 1970 Sau 01 d., 03:00 Pranešimų: 4087
Tęsinys.:
Vedė vedė mus Juozas Kauno priemieščiais, skerstgatviais, akligatviais, protu nesuvokiamo duobėtumo keliais, ir atvedė į Panemunės kapines. Čia vaizdas skiriasi kaip diena nuo nakties, praktiškai visi lietuvių lakūnų kapai sutvarkyti, prižiūrėti. Miela buvo matyti. Gal tik carinės Rusijos lakūno Bondarevskio kapas kiek labiau apleistas, o šiaip situacija nebloga. Nelabai yra ką daug komentuoti, kur reikėjo patvarkėm, visiems iki vieno uždegėme po žvakelę. Keletas fotografijų iš Panemunės kapinių. Nuotraukų yra daug, bet jas vėliau atskirai sudėsiu į atskirą temą "Panemunės kapinės".
Sekanti dienos programos dalis Šančių karių kapinės, kuriose ilsisi mūsų legendiniai Darius ir Girėnas, bet apie tai kitame pranešime.
Prisijungta: 1970 Sau 01 d., 03:00 Pranešimų: 4087
Nors diskutavome ar vykti į Seniavos kapines ir ieškoti adatos šieno kupetoje ar vykti į konkrečią vietą su konkrečiu tikslu, dauguma nubalsavo už pastarąjį variantą. Tad iš Panemunės tik vietiniams žinomais keliais pajudėjome į Šančių karių kapines, kuriose ilsisi Darius ir Girėnas. Čia irgi nelabai yra ką komentuoti, aplinka nepriekaištinga, gražu ir pažiūrėti. Sustoję prie mūsų legendinių lakūnų kapo padiskutavome, kad dar sykį kasti ir tempti grabus per Kauną į kažkokią kitą vietą yra absoliuti nesąmonė. Vieta yra labai puiki, tikrai Jie neguli sovietinių karių apsupty kaip kai kas įsivaizduoja ir piešia - šalia šimtai LK kareivių kapų, aišku didžioji dalis kapinių tai vokiečių, rusų kapai, bet jie mažiausiai kalti, kad padėjo galvas mūsų žemelėj, ir jie tikrai kaip kariai verti tos pačios pagarbos. Kam brangūs Darius ir Girėnas atvažiuos ir čia, o kam vienodai - tai nors ir į kiemą palaidok... Mačiuikos diplominio darbo fone pasidarėme ir bendrą fotografiją:
Iš kairės Ričardas (Raseiniai), Juozas (beveik vietinis), Marius (Marijampoolė), Andrius (vietinis), Mindaugas (Alytus - Vilnius), ir aš (Raseiniai).
Prisijungta: 1970 Sau 01 d., 03:00 Pranešimų: 4087
Po trijų aplankytų kapinių ir keletos valandų veiklos jautėmės kiek praalkę, tad stojome į prekybcentrį šalia centrinės Policijos užsipirkti maisto, gėrimų, anglių ir ruošėmės vykti kur tai prie marių pasistiprinti, bet visai netyčia beveik vietinis Juozas prasitarė, kad visai greta VI-asis Kauno Tvirtovės fortas. Aišku, mes su dideliu malonumu neatsisakėme apžiūrėti ir šią įdomią vietą, juolab, kad ir sąsajų su LK Karo aviacija nesunkiai suradome. Taigi, pradžioj vedini beveik vietinio Juozo leidomės grėsmingu forto pakraščiu pagal laikrodžio rodyklę, tačiau per brūzgynus apėję kone visą fortą atsimušėm į tvorą kurios nebeįstengėm perlipti Kagi grįžtam atgal.... O grįžus į pradinį tašką, pasirodė, kad įėjimas į fortą buvo visai greta. Aišku, ant įvažiavimo užrakinti vartai, bet mes nepraleidome malonumo per tarpą visgi sulysti vidun. Beaikčiodami nuo architektūrinių sprendimų, puikios šimtametės statybų kokybės ir pan. priėjome juodą kaip velnio urvas skylę... Kas buvo toliau skaitykite žemiau šių fotografijų:
Na ir ką - priėjom tą suodiną velnio urvą, dar padiskutavom, kad fortuose reikia būti labai atsargiems, kad yra kojų lūžusių ir kitokių nelaimių belandžiojantiems nutikę, nu bet kurgi neįkiši bent jau nosies .... Tai tuo suodinu velnio urvu atsargiai ir patraukėme gilyn, kad realiai suvokti kokia tai didybė yra Fortas... Beeidami vis viens kitą raginom žiūrėti po kojomis, kalbėjome, kad gali būti kokių duobių ar kitokių peklų. Abiejuose koridoriaus galuose buvo matyti šviesa, bet po kojomis nieko... Ir visai netoli galo tik pajutau, kad dingo žemė po kojomis. Pirma apie ką spėjau pagalvoti : kiek krisiu ir kur atsidursiu... Kritau neilgai, gal kokią sekundę, nespėjus atsitokėti tik girdžiu, kad šalia dar kažkas šliumštelėjo. Likę gyvi kolegos puolė į paniką, rėkia viens per kitą kas atsitiko, tamsu tai kaip .... atsiprašant. Aš irgi rėkiu : Minde duok ranką! Tas rėkia: aš pats skęstu! Šiaip netaip apgraibom mus kolegos išžvejojo iš kažkokios duobės, nešdinomės lauk į šviesą nieko nelaukdami. Išgąsčio daugiau nei nuostolio išaiškėjo išlindus ... Spėjom įsikibti į duobės kraštus, tad nuskendom tik iki kelėnių, bet likom paišini kaip pusę Kauno kaminų išvalę
Prisijungta: 1970 Sau 01 d., 03:00 Pranešimų: 4087
Na, o po visų rimtų darbų ir nuotykių forte atsibastėm prie marių. Padiskutavom kur čia prieš 80 metų skraidė su T-1 Oškinis su kompanija, išsikepėm maitos, pasėdėjom, pasistiprinom ir apie 16 h išsiskirstėm. Toks tatai ir buvo tas mūsų Darom 2012 pusdienis. Puiki kompanija, puikus oras. Nebuvusiems tik pavydėti belieka ...
Ir aš ten buvau - su kolegomis susitikau, lakūnų kapus aplankiau, šuliny išsimaudžiau saldžių lauktuvių iš Nerijaus gavau. Buvo smagu gyvai visus sutikti ir gerą darbą kartu nuveikti