Lietuvos karo aviacijos santykiai su Latvijos karo aviacija buvo užmegsti gerokai anksčiau, negu buvo sudaryta Baltijos valstybių sąjunga. Tą kaimyninį abiejų valstybių karo lakūnų bendravimą skatino ne vien tik lakūniški troškimai platesnės erdvės, bet gilūs broliški jausmai, tikras supratimas reikalingumo vienų kitiems nuoširdžios ir draugiškos paramos ir aiškus įvertinimas tada dar bręstančios šių valstybių sąjungos, kuri šiandien tą visą jau jungia. Šie motyvai ir greitieji karo lakūnų plieno paukščiai įgalino mus užmegsti tampresnius ryšius.
Paskutinis Latvijos karo lakūnų vizitas su 6 lėktuvais buvo mums padarytas 1935 metais. Mūsų karo aviacija, karo vadovybei pritarus, pasišovė padaryti revizitą Latvijos Karo Aviacijai š. m. rugsėjo mėn. 1 d. su 9 lėktuvų eskadrile, kurios sąstatan įėjo Anbo 41 nr. 3 lėktuvai ir Devoitine — 6 lėktuvai. Eskadrilei vadovauti pasisiėmė patsai karo aviacijos viršininkas plk. inž. Gustaitis.
Rugsėjo mėn, 1 d. 9 val. iš Kauno aerodromo, nežiūrint, kad Šiaulių rajone rūkas ir slenka į pietus, eskadrilė, palydėta susirinkusių svečių, Latvijos karo atašė kpt. Deg1avo ir mūsų aviatorių, pakilo trikampio rikiuotėj ir maršrutu: Kaunas - Šeduva - Joniškis - Ryga - pasileido žygin.
Skristi reikėjo prieš vėją. Miglos debesys neleido pakilti aukščiau 200 metrų. Tačiau eskadrilės darnumas, visiškas pasitikėjimas motorais ir eskadrilės vadovo plk. inž. Gustaičio patyrimas ir autoritetas sudarė padebesyse puikią plieno paukščių karo lakūnų harmoniją, kuri sklido Lietuvos padangėje, skubėdama pasiekti kaimynus latvius.
Prieš Latvijos sieną eskadrilė išsinėrė iš rūko — debesų į saulės spindulius. Mūsų eskadrilės vadovo plk. inž. Gustaičio pareiškimu, pareikštu savo prakalboje į sveikinimus ir Latvijos karo vadovybei, tai buvo lyg simboliškas prie sienos pirmas šiltas latvių pasveikinimas mūsų eskadrilei: „sveiki saulės broliai". Ir tikrai, likusį visą kelią eskadrilė skrido 100 m aukštumoje, skaisčiai saulei šviečiant.
Artinantis prie Rygos ties Uolaine, mūsų eskadrilę pasitiko Latvijos karo aviacijos grandis iš 3 lėktuvų naikintuvų, eskadrilės vado kpt. Balodžio vadovaujama. Duodama lyg sveikinimo ženklą, mūsų eskadrilės glaudi rikiuotė prie Rygos dar labiau surėmė sparnus ir lygiai 10 val. praskrido Latvijos sostinę Rygą ir karo aviacijos aerodromą Spilve. Eskadrilė, padariusi ratą, išsiskirstė trijukėmis ir prieš nutupiant, Anbo 41 nr. trijukė, plk. inž. Gustaičio vedama, visu greitumu žemai prasinešė per aerodromą ir staigiai paplėšus, lėktuvai beveik vertikaliai nerdami į erdvę, pasislėpė saulės spinduliuose. Tai buvo mūsų eskadrilės saliutas, atvykus pas brolius latvius. Tą distanciją Kaunas — Ryga 240 km, nors ir prieš vėją, eskadrilė vidutiniu greičiu atliko per 1 val. ir 5 min.
Aerodrome, plevėsuojant Lietuvos ir Latvijos vėliavoms, mūsų karo lakūnus sutiko technikos divizijos vadas generolas Kurelis, J. Kairiūkštis su mūsų atstovybės personalu, Latvijos karo aviacijos pulko vadą pavaduojąs plk. Itn. Skribo, civilinės aviacijos plk, Indans, pavaduojąs Rygos komendantą plk. Itn. Bulė, kariuomenės štabo atstovas plk. Itn. Celminš, karo aviacijos karininkai, žurnalistai ir kiti asmenys. Eskadrilei nutūpus ir susitvarkius, mūsų išsirikiavusius karo lakūnus plk. inž. Gustaitis pristatė sutikusiems Latvijos karo viršininkams ir supažindino su didele eile išsirikiavusių Latvijos karo aviacijos lakūnų. Broliškas latvių karo lakūnų rankų paspaudimas ir tikrai draugiškas atskridusiems ..sveiks", buvo taip nuoširdus, kad mūsiškiai iš karto pasijuto kaip labai laukiami jų prieteliai — broliai, kaip tarpe savųjų. Ir ta puiki, didelio draugiškumo, atvirumo nuotaika buvo per visą mūsų karo lakūnų viešėjimo laiką.
Pabuvę trumpą laiką aerodrome, kur plk, Gustaitis suteikė žurnalistams trumpą interviu, ir susibičiuliavę su latvių karo lakūnais, mūsiškiai atvyko į vieną geriausių viešbučių Rygoj „Roma", kur buvo paruošti kambariai, bet tuojaus mūsų karo lakūnai buvo pakviesti į kariuomenės karininkų klubą pusryčių, kuriuose dalyvavo p. Kairiūkštis, generolas Kurelis, pavaduojąs Rygos komendantą plk. Itn. Bule, kariuomenės štabo Itn. Celminš ir karo aviacijos pulko viršininkai ir vyresnieji karininkai.
Po jaukių pusryčių mūsų karo aviacijos viršininkas pulkininkas inž. Gustaitis, lydimas mūsų atstovybes p. J. Kairiūkščio ir karo lakūno mjr. Šešplaukio padarė vizitą II skyriaus viršininkui plk. Kikuliui, kariuomenės štabo viršininkui generolui Hartmanui, kariuomenės vadui generolui Berkiui ir karo ministeriui generolui Balodžiui. Plk. inž. Gustaitis su p, Kairiūkščiu padarė vizitą ir užsienių reikalų ministeriui ponui Monteriui, technikos divizijos vadui gen. Kureliui ir e. karo avacijos pulko vado par. plk. Itn. Skribo ir Lietuvos atstovybėje p. Kairiūkščiui.
Atlikus visus vizitus, mūsų karo lakūnai, lydimi Latvijos karininkų, aplankė Brolių kapus ir ant nežinomo kareivio kapo uždėjo vainiką. Latvių kariuomenės Brolių kapai daro labai didelį įspūdį savo rūpestingu sutvarkymu, kur nepagailėta nei triūso, nei pinigų pagerbti karžygius, žuvusius už Latvijos laisvę, Ta pačia proga plk. inž. Gustaitis įrašė į kapų svečių knygą pagarbos žodžius, pareikšdamas didelę pagarbą žuvusiems karžygiams už Latvijos laisvę.
Iš Brolių kapų vykome į Liet. atstovybę pas poną Kairiūkštį į arbatėlę, kurią suruošė mūsų karo lakūnų garbei. Į arbatėlę atsilankė karo ministeris gen. Balodis, užsienių reikalų ministeris p. Munteris, kariuomenės vadas gen. Berkis, Rygos miesto galva p. Liepinš, gen. Kurelis, plk. Indans, kariuomenės štabo karininkai, karo aviacijos pulko vadas su aukštesniaisiais karininkais, spaudos atstovai, lietuvių Rygos kolonijos atstovai ir kiti svečiai.
Tą pačią dieną mūsų karo lakūnai, lydimi karo aviacijos pulko vado ir aukštesniųjų karininkų, aplankė Rygos pamarės kurortus ir apsistojo Kemeriuose, kur apžiūrėjo moderniškai pastatytą gydyklą - viešbutį. Tai Kemerų pasididžiavimas.
Rugsėjo 2 d. buvome Latvijos Šveicarijoj — Siguldoj, kur latvių rašytojų sąjungos įrengti labai gražūs iš akmens rūmai vadinami rašytojų pilimi. Siguldos vietai gamta tikrai nepasigailėjo duoti to, ką vadiname Šveicarijos grožiu.
Tą pačią dieną kariuomenės vadas generolas Berkis kariuomenės karininkų klube suruošė iškilmingą priėmimą mūsų karo lakūnams. Laike priėmimo generolas Berkis pasikeitė kalbomis su plk. inž. Gustaičiu, kuriose iš abiejų pusių buvo pareikšta daug minčių dėl reikalingumo tarpusavio bendravimo.
Rugsėjo 3 d. dar teko atlankyti Jelgavos žemės ūkio parodą ir ruoštis atgal į Kauną. Apie parodą galima pasakyti trumpai, kad latviai daug gerų dalykų turi ir moka juos parodyti.
Prieš išskrendant, mūsų karo lakūnai su tam tikru iškilmingumu buvo apdovanoti Latvijos karo aviacijos pulko ženkleliu. Taip pat karo aviacijos viršininkas plk. inž. Gustaitis įteikė Lietuvos karo aviacijos garbės plieno sparnus latvių karo lakūnams: plk. Itn. Skribo, plk. Itn. Argalui ir kpt. Egličiui.
Ltn. Draugelis ten pat pademonstravo lėktuvą Devoitine ir kpt. Mikėnas Anbo 41. Didžiausią susidomėjimą ir simpatijas latvių karo lakūnai reiškė Anbo 41.
Labai nuoširdžiai atsisveikinę ir palydėti latvių 3 lėktuvų naikintuvų, mūsų eskadrilė laimingai grįžo į Kauną, kur ją sutiko mūsų karo aviacijos karininkai, Latvijos karo atašė kpt. Deglavas ir kiti asmenys.
Trumpai suglaudus, apie viešėjimą Rygoj galima pasakyti, kad latvių karo lakūnai, karininkai ir karo vadovybė parodė labai didelę pagarbą, draugiškumą, atvirumą ir meilę mūsų karo lakūnams. Taip pat parodė daug savo nuveiktų ir užsimotų darbų, kurių čia neminėsiu. Mes džiaugėmės patyrę tiek daug pagarbos, palankumo ir vaišingumo pas brolius latvius ir tikimės tą bendravimą sustiprinti dar dažnesniais atsilankymais vienų pas kitus. Ir iš to viso prašosi išvada, kad Baltijos valstybių sąjunga šiandien gyva vykdytoja stiprios vienybės Baltijos valstybių.

Šaltinis: Kardas 1937 m. Nr.18
Parengė: Julius Jurgelėnas