Mokomasis sklandytuvas BrO-21 „Vyturys“




Nuo 1955 metų iki šio taiko sklandymo būreliams ir jaunių sklandymo mokykloms standartiniu mokomuoju sklandytuvu buvo BrO-11 ir BrO-11M. Ši medinė konstrukc'ja per tuos 25 metus moraliai paseno. Atsirado reikalas kuo skubiausiai sukurti naują, šiuolaikinį mokomąjį sklandytuvą iš kompozicinių medžiagų, savo eksploataciniais rodikliais visiškai atitinkantį jaunių sklandymo mokyklų metodingus reikalavimus. Šį uždavinį pradėjo spręsti konstruktorius Br.Oškinis dar 1974 metais. Jam buvo aišku, kad reikia ieškoti naujos formos sparnų, turinčių labai didelį keliamosios jėgos koeficientą, sukūrimo galimybių. Kilo idėja sukurti plyšinį sparną.

Iš pradžių konstruktorius, statydamas pirmąjį eksperimentinį aparatą BrO-17, panaudojo gana siaurus ir plonus R-2 profilio sparnelius, sustatytus vienas paskui kitą su šiokiu tokiu perdengimu, paliekant plyšį oro pratekėjimui. Paskatintis bandymų, konstruktorius 1977 metais pastatė dar naujesnį eksperimentinį sklandytuvą BrO-20 „Pūkelį“, šį kartą jau viską darydamas ne iš medžio, o iš stikplasčio. Sklandytuvėlis, turintis 6 metrų ilgio sparną, svėrė tik 38 kilogramus, buvo paklusnus skriejant šlaitiniuose antvėjuose. Kaip tik tuo metu atėjo žinia, kad dviplyšinio sparno schema pripažinta išradimu! Tad padrąsintas konstruktorius Br.Oškinis sukūrė naują mokomojo sklandytuvo BrO-21 projektą, realizuodamas išradimą ir visą savo patyrimą kuriant sklandytuvus per ištisus 50 metų.

Aviacijos gamyklos inžinieriams ir Aviacijos instituto studentams padedant Kuibyševe Br.Oškinis sėkmingai statė pirmąjį BrO-21, o 1980 metų pradžioje Palangoje buvo statomas antrasis BrO-21 pavyzdys, šio aparato statyba užbaigta Kaune 1980 m. birželio mėn. pradžioje, o birželio 20 d. prasidėjo jo bandymai. Čia pateikti Kaune užbaigto statyti sklandytuvo BrO-21 techninio patikrinimo ir skraidymo bandymų duomenys. Konstruktorius šį jaunų sklandytojų apmokymui tinkantį sklandytuvą pavadino BrO-21 „Vyturys“. Sklandytuvo BrO-21 „Vyturys“ sparno nešančioji plokštuma sudaryta iš keturių pusiausparnių ir dviejų eleronų. Pusiausparniai sustatyti vienas paskui kitą su 70 mm perdengimu, sudarant 40 mm plyšinę angą. Jų stygos sudaro 7 laipsnių kampą.

Antrasis pusiausparnis dengia eleroną per 40 mm, sudarant 25 mm plyšį ir 9 laipsnių kampą tarp stygų. Pusiausparnių profilio styga — 600 mm, eleronų styga — 320 mm. Sparnų profilis — GAW-1. Kiekvieno sparno elemento - karkasas sudarytas iš keturių sustiprintų (dvigubų) ir 12 paprastų nerviūrų bei vieno lonžerono. Tarpas tarp lonžerono ir dangos užpildytas epoksidine derva permirkytu porolonu. Sparno danga klijuojama iš dviejų 0,3 rnm storio stiklo audinio formų. Kiekviena sparno dalis, kaip ir visa sparno sistema, turi tiesiai proporcingą neigiamą susukimą per du laipsnius. Sparno V forma sudaro 1,5 laipsnio. Vieno pusiausparnio svoris — 8 kg, elerono svoris — 4 kg. Kiekviena sparno dalis jungiama su liemens balkiu per du šarnyrinius mazgus, turinčius guoliukus S-6 ir paremiama spyriu. Jų išorinių galų tarpusavio sujungimui panaudotos plokštės. Visų nešančiųjų plokštumų rinkinio horizontali projekcija sudaro 10,5 m2. Liemuo sudarytas iš priekinės dalies (piloto kabinos) ir uodegos balkio. Kabina — atviro tipo, labai žemais bortais. Kabinos pagrindinis kevalas formuojamas iš keturių sluoksnių 0,3 mm storio stikloplasčio audinio. Viršutinės kabinos dalies (bokštelio) kevalas formuojamas iš trijų sluoksnių audinio. Visi kabinos bortai apklijuota apvadais iš mikroporinės gumos. Pilotas sėdi gerokai atsilošęs. Prisirišimo diržai — „Blaniko“ tipo.

Iš apačios kabina turi 5 gumines „kojeles“, kurios įstatytos j ypatingai sustiprintus lovelio formos laikiklius. Prie tų guminių „kojelių“ galima primontuoti plačią stikplasčio slidę (žiemos eksploatavimo sąlygomis), slidę su ratuku 200x80 arba 255x115 (vasaros sąlygoms), trijų ratukų važiuoklę (jei mokinius reikia mokyti „lėktuvinio“ tupdymo) ir hidrodinaminę-aerodinaminę plūdę, aparatą paverčiant hidrosklandytuvu tiems atvejams, kai neturima sklandymo aikštelės. Uodegos balkis pagamintas ištisai iš stikplasčio. Stačiakampio pjūvio kampuose įtiesti stiklo siūlų išilginiai kintamo storio sustiprinimai (po 15-30 siūlų). Stabilizatoriai, aukštumos ir posūkio vairai pagaminti iš profiliuotų stikplasčio plokščių.

Kuibyševe pastatytas sklandytuvo BrO-21 variantas buvo demonstruojamas Maskvoje, sąjunginėse jaunių sklandymo mokyklų varžybose. Sklandytuvas, startuojant su amortizatoriumi, parodė didelį pranašumą prieš kitą kuibyševiečių sukurtą klasikinės konstrukcijos mokomąjį sklandytuvą „Trener“.



Sklandytuvo BrO-21 svoriai

Sparnai (4x8) 32 kg
Eleronai (2x4) 8 kg
Vairai6 kg
Kabina su priedais 24 kg
Uodegos balkis 6 kg
Spyriai (4x1) 4 kg
Iš viso 80 kg


Sklandytuvo BrO-21 techniniai duomenys

Sparnų ilgis 7 m
Liemens ilgis 5,2 m
Sparnų plotas10,5 m²
Proilgis 4,7
Tuščio sklandytuvo svoris 84 kg
Skridimo svoris 160 kg
Įkrovimas 15,2 kg/m²
Aerodinaminė kokybė 12
Žemėjimo greitis 1,1 m/s
– esant greičiui40 km/val.
Mažiausias greitis 35 km/val.
Didžiausias greitis100 km/val.


V. ARŪNAS

Šaltinis: SPARNAI, 1980/4
Elektroniniam publikavimui paruošė N.Korbutas

Asmenybės

Spauskite foto
A.Gustaitis
J.Dobkevičius
S.Darius
S.Girėnas
F.Vaitkus
Z.Žemaitis
R.Marcinkus
L.Peseckas
J.Pyragius
B.Oškinis
P.Motiekaitis