Sklandytuvas LAK-11 „Nida“




Intensyvus sklandymo technikos tobulinimas aštunto dešimtmečio pradžioje apėmė visas sklandytuvų klasės. Tada buvo galvojama ir standartinės klasės sklandytuvams pritaikyti galingesnę sparnų mechanizaciją (užsparnius), panaudoti vandens balastą ir kitus, laisvai klasei būdingus ypatumus.

Vis dažniau pasigirsdavo užuominų apie naujos klasės sklandytuvus, sąlyginai pavadintus lenktyniniais. Greitai buvo susitarta dėl bendrų naujosios klasės bemotorių skraidymo aparatų reikalavimų: nutarta jiems įvesti vienintelį apribojimą – sparnų ilgis negali viršyti 15-os metrų.

Dėl žymiai trumpesnių sparnų šie sklandytuvai savo aerodinamine kokybe nusileidžia laisvos klasės sklandytuvams, tačiau mažesni gabaritai, svoris ir kaina, geresnis pavaldumas ir manevringumas, didelis leistinas skridimo greitis, garantavo šiems aparatams populiarumą sklandytojų tarpe.

Konstruktoriai (ypač Vokietijoje) atrodo, tik ir telaukė galutinio FAI sprendimo. Vien tik 1976 metais pasirodė šios klasės sklandytuvai LS-3, „Mini-Nimbus“, ASW-20, DG-200, suomių PIK-20D ir kiti.

1958 metų VII pasaulio sklandymo čempionate Lenkijoje pirmą kartą geriausi pasaulio sklandytojai rungtyniavo laisvos ir standartinės klasės sklandytuvais. Ir štai lygiai po dvidešimties metų pasaulio sklandymo XVI čempionate Prancūzijoje 1978 metais, pirmąkart pasirodė trečioji klasė, kuri buvo atstovaujama gausiausiai! Pirmuoju 15-os metrų klasės pasaulio čempionu tapo žinomas VFR sklandytojas Helmutas Reichmanas, skraidęs sklandytuvu SB-11.

Tuo laiku ir Prienų Eksperimentinė sportinės aviacijos gamykla (ESAG) nutarė pradėti naujos klasės sklandytuvo kūrimą. 1977 metais gamykloje suburta nedidelė konstruktorių grupė, o vadovaujančiu konstruktoriumi paskirtas inžinierius Jonas Bankauskas.

Sklandytuvo LAK-11 vadovaujantis konstruktorius Jonas Bankauskas (dešinėje) ir lakūnas-bandytojas Stasys Naujalis

Pagaliau 1982 metų liepos 6 dieną lakūnas-bandytojas Stasys Naujalis pakilo į orą pirmuoju 15-os metrų klasės sklandytuvu. Tai ir buvo LAK-11 „Nida“, kurio bandymai žemėje ir ore bei tobulinimas truko dar dvejus metus. 1984 metų vasarą baigti valstybiniai ir pradėti eksploataciniai „Nidos“ bandymai.



LAK-11 „Nida“ – vienvietis, plastmasinės konstrukcijos vidursparnis sklandytuvas su T tipo vairais. Sparnų kevalai – trisluoksnės stikloplasčio konstrukcijos su putoplasto užpildu. Liemens kevalas – „monokoko“ tipo, taip pat iš stikloplasčio. Jie, kaip ir sparnų kevalai sutvirtinti anglies pluošto juosta iš anglies pluošto. Konstrukcijoje panaudota nemažai originalių sprendimų.

Sklandytuvas „Nida“ aprūpintas visais aeronavigaciniai sklandytuvų prietaisais, įskaitant daugelį metų gaminamą savo konstrukcijos elektroninį variometrą LA-RE-303 ir radijo stotimi. Sklandytuvas turi talpią bagažinę, efektyvus interceptorius, pasižymi geru pastovumu ir pavaldumu tiek startuojant, tiek skridimo metu.
Iš viso buvo pagaminti 7 sklandytuvai LAK-11 „Nida“.



Techniniai duomenys

Sparnų ilgis 15 m
Liemens ilgis 6,76 m
Sparnų plotas 10,23 m²
Proilgis22
Tuščio sklandytuvo svoris 220 kg
Skridimo svoris 330 kg
Balasto svoris 160 kg
Maksimalus skridimo svoris 480 kg
Sparnų įkrovimas 28,6 – 46,9 kg/m²
Maksimali aerodinaminė kokybė 40 - 42
– esant greičiui 91- 110 km/val.
Mažiausias žemėjimo greitis 0,56 - 0,68 m/s
– esant greičiui 73 - 88 km/val.
Minimalus skridimo greitis 65 - 78 km/val.
Maksimalus leistinas greitis 270 km/val.




V.Mekšriūnas
„Sparnai“ 1984 Nr.3


Elektroniniam publikavimui parengė G.Kačergius, 2008


Asmenybės

Spauskite foto
A.Gustaitis
J.Dobkevičius
S.Darius
S.Girėnas
F.Vaitkus
Z.Žemaitis
R.Marcinkus
L.Peseckas
J.Pyragius
B.Oškinis
P.Motiekaitis