Kur apledėja sklandytuvai...

Pasakojimas apie aukščio rekordą

Zenonas Brazauskas

Prieš pradedant kalbėti apie aukštuminius skridimus sklandytuvais, reikia priminti, kad sklandytojai, skrisdami daugiau kaip 5000 m aukštyje, turi būti apsirūpinę deguonies aparatūra. Skridimams už troposferos ribų (t. y. daugiau kaip 11000 m) būtina hermetiška kabina arba skafandrai.

Zenonas Brazauskas

Aukščio skridimams sklandytojai panaudoja kylančias oro sroves, kurios susidaro vertikaliai išsivysčiusiuose kamuoliniuose debesyse ir vadinamuosiuose bangų antvėjuose. Vertikaliai išsivysčiusių debesų viršūnės gali siekti 10000 m ir daugiau. Tačiau sklandytojams jie labai pavojingi, nes greitai formuojasi į audros debesis.

Pučiant stipriam vėjui ir esant tam tikroms meteorologinėms sąlygoms, kalnuotose vietovėse susidaro bangų antvėjai. Oro masės, aptekėdamos kalnų masyvus, išjudina aukštesniuosius oro sluoksnius. Išjudintas oras teka bangomis, siekiančiomis net stratosferą. Todėl sklandytuvas, patekęs į kylančią bangą, gali būti iškeltas už troposferos ribų.

1963 m. gegužės 17 d. mudu su žinomu Lietuvos sklandytoju A.Kilna ruošėmės dviviečiu sklandytuvu L-13 „Blanik“ skristi 100 km trikampio maršrutu. Dėl viso pikto paruošėme ir aklojo skridimo prietaisus, jei tektų skristi debesyse. Pakilome dviese iš Vilniaus sportinio aerodromo. Atsikabinę nuo lėktuvo, pradėjome kilti ir, perkirtę starto liniją, patraukėme numatytu maršrutu. Tačiau greitai meteorologinės sąlygos tiek pablogėjo, kad teko grįžti atgal. Grįždami pamatėme didžiulį vertikaliai išsivysčiusį debesį, kurio viršūnė spindėjo saulėje. Patraukėme prie jo ir radome gerą kėlimą. Variometro rodyklė apsistojo ties +4 m/s. Spiralė po spiralės artėjome prie debesies pado. Įjungėme aklojo skridimo prietaisus (aviahorizontą ir posūkio-pokrypio rodyklę). Beveik dviejų kilometrų aukštyje panirome į debesį. Variometro rodyklė slinko aukštyn: +5, +7, +10, o netrukus ir iki prietaiso skalės ribos – +15 m/s. Matomai, kilimo grietis buvo dar didesnis. Aukštimačio rodyklė pastebimai slinko į priekį.

3500 m aukštyje apledėjo kabina, veidas apšerkšnijo. Išorėje apledėjo Pito vamzdelis, nustojo veikęs greičio prietaisas. Dabar sklandytuvo padėtį teko orientuoti tik pagal aviahorizontą. Ledo sluoksnis, aptraukęs visą sklandytuvą, kaustė vairų judesius. Laimei stiprus kėlimas nesibaigė, ir apledėjimo zoną greitai prašokome.


Rekordinio skridimo barograma

Aukštis 4500 m. Valio!.. Viršytas visasąjunginis rekordas, kurį tik išvakarėse pasiekė Kauno sklandytojai V.Žukas ir J.Bagdonas. Aukščio rodyklė artėja prie 6000. Drebame nuo šalčio. Burnoje darosi saldu, jaučiame deguonies trūkumą. Kilti aukščiau buvo pavojinga. Iš 6100 m patraukėme žemyn. Veikiai patekome į stiprią žemėjimo zoną. Sklandytuvą smarkiai blaškė. Vos buvo įmanoma išlaikyti jį pagal nustatytą kursą. Pagaliau išnirome iš debesio. Apledėjęs sklandytuvas žėrėjo saulėje kaip žaisliukas. Pro kabinos langelį A.Kilna atlaužė nuo sparno briaunos ledo gabalą, kurį ir parsivežėme žemėn.

Šiuo skridimu pasiekėme du TSRS ir Lietuvos rekordus: absoliutaus aukščio – 6137 m ir laimėto aukščio – 4977 m.



Šaltinis:
„Sparnai“ 1972 Nr.3


P.S.
Z.Brazausko pasiektas Lietuvos laimėto aukščio rekordas dviviečių sklandytuvų klasėje – 4977 m – nepagerintas iki šiol.




Elektroniniam publikavimui parengė G.Kačergius, 2008




Asmenybės

Spauskite foto
A.Gustaitis
J.Dobkevičius
S.Darius
S.Girėnas
F.Vaitkus
Z.Žemaitis
R.Marcinkus
L.Peseckas
J.Pyragius
B.Oškinis
P.Motiekaitis