Idėja pagaminti tokį sklandytuvą kilo 1950 m. Įgyvendinimą pagreitino Tado Koronkevičiaus dovana - jo brolio Zdislovo karo metais neužbaigto statyti tokio tipo sklandytuvo liemens gondola. Sklandytuvo sparnus, liemenį ir uodegos plokštumas suprojektavo A.Kuzmickas. Iš pradžių suprojektavo du liemens variantus: su vienu platesniu liemens balkiu arba dviem siauresniais (kaip „Salamandros“). Buvo realizuotas pirmasis variantas. Sparnai buvo suprojektuoti didesnio ploto, negu 1942 m. Z.Koronkevičiaus variante. Medienos gavus iš instituto, audeklo nusipirkus parduotuvėje, statyba vyko KPI antrųjų rūmų rūsyje.

1952 m. rugpjūčio mėnesį sklandytuvas M-2 buvo sėkmingai išbandytas Kulautuvoje. Z.Brazauskas netrukus pusvalandį paskriejo virš Virbaliūnų šlaito ir įsitikino, kad sklandytuvas yra tinkamas. Rudenį, beskriedamas virš šlaito, L.Aleksandravičius pateko į suktuką ir sklandytuvą sudaužė. Teko vėl užsiimti sklandytuvo atstatymu iš pagrindų. Ta proga pavaža buvo aprūpinta ratuku, palengvinančiu gabenimą žeme. Per 1953 ir 1954 metų vasaras jis vėl sėkmingai skraidė, kol pagaliau buvo nurašytas „dėl senatvės“ ir dėl to, jog 1954 m. Kulautuvon atgabenus BrO-9, (pagamintą Kauno Jaunųjų technikų stotyje vadovaujant Z.Brazauskui), visi norėjo skraidyti su žymiai vikresne šlaite ir dėl to aiškiai pranašesne „broške“, o ne su M-2...