Gamziukas Algirdas



Aviacijos istorikas, muziejininkas.
Atsargos vyresnysis leitenantas.



Gimė 1958 m. rugpjūčio 18 d. Kaune. 1965-1973 m. mokėsi Kauno antroje aštuonmetėje mokykloje, 1973-1976 m. - Kauno Komjaunimo vidurinėje mokykloje (dabar „Aušros" gimnazija). 1982 m. baigė Kauno politechnikos instituto (dabar - Technologijos universitetas) Radioelektronikos fakultetą. Radijo inžinierius. 1982 m. lapkričio 1 d. pradėjo dirbti vyresniuoju moksliniu bendradarbiu Kauno valstybiniame istorijos (dabar - Vytauto Didžiojo karo) muziejuje. 1984 m. paskirtas šio muziejaus Technikos istorijos sektoriaus, 1985 m. - skyriaus vedėju, 1989 m. - direktoriaus pavaduotoju. Nuo 1990 m. vasario 20 d. vadovavo naujai įsteigtam Lietuvos technikos (nuo 1995 m. - aviacijos) muziejui, 1999-2000 m. šio muziejaus vyresnysis muziejininkas. 1991-1999 m. vadovavo minėto muziejaus leidyklai „Plieno sparnai“. 2000 m. sausio 13 d. LR krašto apsaugos ministro įsakymu jam suteiktas atsargos vyresniojo leitenanto karinis laipsnis. Nuo 2000 m. rugsėjo 1 d. tarnauja Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų štabo kanceliarijoje.

1986-1992 m. buvo Lietuvos paminklų apsaugos ir kraštotyros draugijos Centro tarybos Technikos paminklų apsaugos mokslinės metodinės komisijos nariu, dalyvavo iniciatyvinių grupių, atkūrusių Lietuvos aeroklubą ir Lietuvos inžinierių sąjungą bei įsteigusių Lietuvos aviatorių ir Lietuvos muziejininkų sąjungas, darbe, buvo renkamas į šių organizacijų bei Lietuvos kultūros fondo Kauno tarybas. 1986 -1989 m. Lietuvos televizijos viktorinos „10x10“ Kauno komandos narys. Nuo 1994 m. yra Lietuvos atsargos karininkų sąjungos narys.

1987 m. paskelbė pirmąjį straipsnį, raginanti Kaune statyti paminklą S. Dariui ir S. Girėnui, vėliau buvo šio paminklo projektų konkurso vertinimo ir statybos vietos parinkimo komisijos nariu. 1991 m. pasiūlė Kaune, Aleksoto aerodrome, statyti Lietuvos aviatorių atminimui skirtą memorialą, buvo jo statybos komiteto nariu. Rūpinosi S. Dariaus ir S. Girėno gimtinių Klaipėdos ir Šilalės rajonuose atstatymu ir sutvarkymu, dalyvavo įrengiant jose memorialines ekspozicijas. . 1985–2005 m. Kauno valstybiniame istorijos ir Lietuvos aviacijos muziejuose bei Karinių oro pajėgų štabe įrengė aštuonias stacionarias parodas. 1987-1992 m. organizavo akcijas, kad būtų išsaugotas Aleksote esantis Kauno aerodromas, 1993 m. Kauno m. merui pasiūlė jam suteikti S. Dariaus ir S. Girėno vardą, tais pačiais metais dalyvavo perimant jį iš išvedamos Rusijos kariuomenės.

1985-1996 m. dalyvavo organizuojant konferencijas Technikos istorijos problemos Lietuvoje, Aviacijos istorijos problemos Lietuvoje, Techniškųjų mokslų raida Lietuvoje, Lietuvos muziejininkystės istorijos klausimai (I-IV), Stepono Dariaus veiklos bei jo atminimo įamžinimo tyrinėjimų problemos, ruošė spaudai jų medžiagą, skaitė pranešimus. Paruošė pranešimus tarptautinėms konferencijoms Sovietinis mokslo ir technikos muziejus: problemos ir perspektyvos (Nižnij Tagilas, Rusija, 1988 m.), Baltijos valstybių mokslų istorijos fragmentai (Vilnius-Kaunas, 1991 m.), Aviacija-97 ir Aviacija-98 (abi Vilniuje).

1988-1989 m. buvo teminės informacijos Aviamodelizmas ir Lietuvos oreivis redkolegijų nariu, 1992-1998 m. redagavo metraštį Plieno sparnai (I-V tomus). Paruošė spaudai lakūnų kpt. S. Stanaičio, plk. ltn. L. Pesecko, mjr. J. Pyragiaus, mjr. J. Mikėno, kpt. S. Baipšio, V. Dovydaičio, teisininko M. Krygerio atsiminimų knygas.

Paruošė ir išleido knygas Aviacija Lietuvoje 1919-1940 (1993 m.), Antanas norėjo būti ore (1997 m.), Padangės sargyboje. Lietuvos karinių oro pajėgų dešimtmečiui (2003 m.). Lietuvos kariuomenės Karinės oro pajėgos 1992-2006 (lietuvių ir anglų k., abi 2007 m.), Padangių vyčiai. Lietuvos karinių oro pajėgų istorijos apybraižos 1992–2006 (2008 m.). Lietuvos karinė aviacija 1990–2009. (2009 m.) su bendraautoriais - Technikos paminklinių objektų apskaitos ir tyrimo metodika (1986 m.), Darius ir Girėnas. Atsiminimai, laiškai, dokumentai (1991 m.), Gyvenimas skrydžiui (1999 m.), Lietuvos karinė aviacija 1919-1940 (1999 m.), Lietuvos karinės oro pajėgos (2003 m.). Lietuvos ir užsienio spaudoje paskelbė virš šimto Lietuvos aviacijos istorijai skirtų straipsnių, sudarė Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų kalendorius 2006, 2007, 2009, 2010 metams.
Recenzavo N. Dariūtės-Maštarienės, V. Dovydaičio, A. Kazakevičiaus, R. Naužemio, G. Ramoškos, V. Striužo, G. Sviderskytės, J. Vaičenonio knygas. Konsultavo Lietuvos aviacijai skirtus filmus kūrusius režisierius V. Babaliauską, V. Puplauskį, G. Sviderskytę, B. Talačką, H. Vaitiekūną. Bendradarbiauja leidžiant Visuotinę lietuvių enciklopediją.

1996 m. už nuopelnus Lietuvos aviacijai LR Prezidento dekretu apdovanotas S. Dariaus ir S. Girėno medaliu. 2003 m. Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų atminimo medaliu ir S. Dariaus ir S. Girėno skrydžio per Atlantą 70-mečio atminimo medaliu, 2009 m. Kauno miesto savivaldos 600 m. jubiliejaus pasidabruotu atminimo medaliu. 2010 m. Lietuvos Aviacijos Muziejaus visuomeninio lygmens Antano Gustaičio medaliu.

Informacija iš knygos Algirdas Gamziukas "Padangių Vyčiai" Kaunas: Aušra, 2008, 271-272 psl.
Papildyta iš Vikipedija - Laisvoji enciklopedija. Algirdas Gamziukas

Asmenybės

Spauskite foto
A.Gustaitis
J.Dobkevičius
S.Darius
S.Girėnas
F.Vaitkus
Z.Žemaitis
R.Marcinkus
L.Peseckas
J.Pyragius
B.Oškinis
P.Motiekaitis