Nuo J.Dobkevičiaus iki NASA

Nerijus Korbutas 2020 birželio 30 d., 20:52  




Lietuvos aviacijos muziejus šį ketvirtadienį, liepos 2 d. 17 val. kviečia į Jurgio Dobkevičiaus 120-osioms gimimo metinėms skirtą renginį, pokalbį:

"Lietuvos aviacija vakar ir šiandien.
Nuo J.Dobkevičiaus iki NASA".


Renginio svečiai:

MARTYNAS LENDRAITIS | KTU doktorantas, NASA stažuotojas, įvertintas „NASA Group Achievement Award“ apdovanojimu už nuopelnus vystant ateities orlaivius.

EUGENIJUS RAUBICKAS | LAM istorikas, karo lakūnas, majoras

Pokalbį veda LAM direktorius Mindaugas Kavaliauskas​.
Dalyvavimas nemokamas.


• • • •


     

Birželio 15-oji

Nerijus Korbutas 2020 birželio 15 d., 11:19  





1940 m. birželio 15 d. sulaužydama tarptautines sutartis Sovietų Sąjunga okupavo Lietuvos Respubliką. Prasidėjo didžioji tautos tragedija, besitęsusi pusę amžiaus - valstybės naikinimas, represijos, trėmimai, krašto sovietizacija. Aerodromai ir visa Lietuvos karinė aviacija buvo užimta viena pirmųjų, o netrukus ir sunaikinta. Jau pirmaisiais metais paleista į atsargą, persekiota, represuota didelė dalis aviacijos karininkijos, išplėštas ir išgrobstytas technikos parkas. Padaryta milžiniška, neatstatoma ir niekaip neišmatuojama žala jaunai Lietuvos valstybei. Nevalia to užmiršti. Prisimindami šią tragišką sukaktį kviečiame paskaityti apie pirmąsias okupacijos dienas Karo aviacijos aerodromuose, vadinamąją Tautinę eskadrilę ir aviacijos likvidaciją:


     

Rėkyvos tragedijai - 90

Nerijus Korbutas 2020 birželio 13 d., 08:08  





1930 m. birželio 13 d. buvo gražus, saulėtas penktadienis. Iš Zoknių aerodromo, 8 val. 40 min. pakilo naikintuvas Letov Š.20, kuris vos po 15 minučių, atlikdamas šaudymo į šešėlį pratimą, trenkėsi į Rėkyvos ežerą, nusinešdamas jį pilotavusio lakūno gyvybę. Tai buvo jau 19-oji, tik dešimtmetį skaičiuojančios Lietuvos karo aviacijos auka.

Šiandien prisimename karo lakūną, aviacijos viršilą Antaną Kairaitį, žuvusį minėtoje aviakatastrofoje lygiai prieš 90 metų - 1930 m. birželio 13 d.

Kviečiame paskaityti apie Antaną Kairaitį ir jo tragišką žūtį plačiau:

     

BARTNINKŲ TRAGEDIJA

Kiras 2020 birželio 02 d., 12:12  

Prieš 82 metus įvyko Bartninkų tragedija – aviakatastrofoje žuvo du Lietuvos Karo aviacijos lakūnai Jonas Vidūnas ir Juozas Vilkaitis.


Komisija: pirmininkas plk. ltn. Antanas Gavelis, nariai kpt. Jonas Mikėnas, kpt. Vladas Šlikas apžiūrėję lėktuvą įvykio vietoje ir remdamiesi kvotos daviniais bei atskirų lėktuvo dalių patikrinimu nustatė: avarija įvyko 1938 m. birželio 2 d. 12 val. 12 min. prie Bartininkų mstl., Vilkaviškio apsk.

Adolfo Bernoto, mačiusio katastrofą, prisiminimai:
Nuo tos aukštumos buvo labai toli matyti, o Bartninkai kaip ant delno. Čia staiga atsirado lėktuvas. Jis atskrido iš pietryčių, iš Kalvarijos pusės. Tais laikais pamatyti lėktuvą buvo retas atsitikimas, juolab, kad jis skrido neaukštai. Atskridęs šiapus Bartninkų, jis pradėjo kilti ir, padaręs kilpą aukštyn ratais, krisdamas praskrido visai prie pat žemės. Lėktuvas skraidė ties Vilkaičių sodyba. Vėl ta pati kilpa. Lėktuvas praskrido kiemą, kirto kelią rytų kryptimi ir, gal papuolęs į oro duobę, kliudė kalvelės prie vieškelio kranto žemę. Pasigirdo duslus smūgio garsas ir pakilo dulkių debesis.

Kviečiame paskaityti išsamų straipsnį apie katastrofą:


     

Pagerbtas Gintautas Kačergius

Nerijus Korbutas 2020 gegužės 30 d., 11:55  




Lietuvos aviacijos muziejus, už indėlį į Lietuvos aviacijos istorijos tyrinėjimą, Antano Gustaičio medaliu apdovanojo ilgametį mūsų svetainės administratorių, aviacijos tyrinėtoją, buvusį sklandytoją Gintautą Kačergių. Visus Gintauto darbus galima rasti mūsų svetainėje, nemaža dalis buvo buvo spausdinta ir spaudoje.
Taip pat minėtu medaliu šiemet pagerbtas ir Benvenutas Ivanauskas - lakūnas, sklandytojas, aviacijos tyrinėtojas, aviakonstruktorius ir mūsų bičiulis.

Nuoširdūs sveikinimai!


Svetainės administratorius Nerijus Korbutas
     

Karo lakūnui, av. majorui, partizanui Broniui Vaivadai - 120

Nerijus Korbutas 2020 gegužės 29 d., 08:52  




Šiandien, minėdami 120-ąsias gimimo metines prisimename karo lakūną, aviacijos majorą, partizaną Bronių Vaivadą.
Bronius Vaivada gimė 1900 m. gegužės 29 d. Žadeikių k., tuom. Vabalninko vlsč., Biržų aps. ūkininkų Mykolo ir Elžbietos Klypaitės Vaivadų šeimoje.
Mokėsi Kupreliškyje, vėliau – Biržų gimnazijoje. 1923 m. baigė Karo mokyklą, paskirtas į aviaciją. 1931 m. išleido pirmą lietuvišką meteorologijos vadovėlį „Aeronautinė meteorologija“. 1932 m. Pandėlyje vedė Vandą Baltušytę, tais pačiais 1932 m. išsiųstas, 1936 m. baigė Strasbūro universitetą, įgijo geofizikos inžinieriaus diplomą. Po studijų paskirtas Karo aviacijos Meteorologijos tarnybos viršininku, suteiktas majoro laipsnis. Dėstė meteorologiją Karo aviacijos mokykloje. Į atsargą išleistas 1940 m.
Karo metais mokytojavo Utenos gimnazijoje, o prasidėjus tautiniam pasipriešinimui okupantams - įsiliejo į partizanų gretas. Buvo žinomas Akmens, vėliau Vilko slapyvardžiais. Nužudytas 1946 m.

Kviečiame paskaityti apie Bronių Vaivadą plačiau, peržiūrėti pateiktus dokumentus ir fotografijas:


     

Karo lakūno, av. vyr. psk. Vlado Ačo žūčiai - 90

Nerijus Korbutas 2020 gegužės 24 d., 14:08  




Šiandien prisimename aviacijos vyr. psk. Vladą Ačą, žuvusį aviakatastrofoje prieš 90 metų - 1930 m. gegužės 24 d.
Vladas Ačas gimė 1904 gegužės 27 d. Telšių aps., Nevarėnų vls., Džiugailių kaime. 1929 m. baigė atskirąją puskarininkių lakūnų laidą prie Aukštųjų karininkų kursų. 1929 m. liepos 4 d. mokomuoju lėktuvu Albatros B.II pakilo pirmąjam skrydžiui, o po nepilnų metų, koviniu Ansaldo SVA-10 - paskutiniąjam...
Kviečiame paskaityti apie V.Ačą ir jo tragišką žūtį plačiau:

     

Karo lakūno, av. ltn. Vytauto Raubos žūčiai - 100

Nerijus Korbutas 2020 gegužės 12 d., 06:28  




- Vytai, ką darai... - šaukiau aš jam sustojęs ir suakmenėjęs, žinodamas, kad Rauba neišgirs. - Vytuk, nedaryk taip... Vytai, ar pašėlai?!...
O „Halb" vis smigdavo staigiai, staigiai kildavo ir sukosi velniškai staigiais posūkiais. Mačiau, kad ten sėdi dviese - prie pat sparno Rauba, o žvalgo sėdynėje dar vienas...
- Vytai, Vytai!., -jaudinausi ir mačiau, kad Rauba ligi tol visų laikomas labai drąsiu lakūnu, šiandien jau peržengė visas ribas. Jį valdė vien tik azartas. Atsargumas liko antraeilis.
Ir štai „Halb" ūmai vikstelėjo striuką uodegą, rainas sparnas plačiu mostu pjovė oro bedugnę ir... žemyn. Baisusis suktukas. Ir visai arti žemės... Po kelių sekundžių- šiurpus trenksmas. Žemė. Smūgis. Buvo 1920 metų gegužės mėnesio 12 diena.

Taip karo lakūno Vytauto Raubos žūtį aprašė jo sparno brolis Leonardas Peseckas.
Vytautas Rauba gimė 1899 rugsėjo 9 d. Pusdešrių kaime, Šakių raj. ūkininkų Jono Raubos ir Marijonos Sperauskaitės šeimoje. I pasaulinio karo metu mokėsi M. Yčo gimnazijoje, evakuotoje į Voronežą. 1918 grįžo į Lietuvą. 1919 m. pradžioje įstojo į Lietuvos kariuomenę, priimtas į aviacijos mokyklą, 1919 m. rugpjūčio 28 d. išskrido savarankiškai, tų pačių metų pabaigoje baigė Karo aviacijos mokyklą, suteiktas inžinerijos leitenanto laipsnis. Pasižymėjo meniniais gabumais, sukūrė pirmuosius lietuviškus Karo aviacijos lėktuvų ženklus, taip pat Karo aviacijos mokyklos baigimo I laidos ženklą, kurio 34 vienetai pagaminti Vokietijoje. Atliko 150 skrydžių, ore išbuvo 24 val. Lemiamam skrydžiui pakilo 1920 m. gegužės 12 d., kuomet atliekant pratimą mažame aukštyje pateko į suktuką. Nuo patirtų sužalojimų sekančią dieną mirė. Palaidotas Kauno miesto kapinėse, 1958 m. naikinant senąsias Kauno m. kapines palaikai perkelti į Eigulių kapines. Jo vardu pavadinta gatvė Aleksote Kaune. 2000 m. lapkričio 17 d. Aleksoto aerodrome atidarytame Lietuvos karo aviacijos memoriale atidengta atminimo lenta. V.Rauba - vienas pirmųjų Lietuvos lakūnų ir pirmasis lietuvis žuvęs aviakatastrofoje. Neužmirkime. Plačiau apie Vytautą Raubą skaitykite nuorodoje:


     

Karo lakūnui, savanoriui, av. ltn. Stasiui Tumui 120

Nerijus Korbutas 2020 gegužės 09 d., 10:40  




Stasys Tumas - vienas iš tų Lietuvos aviacijos pirmeivių, baigusių legendinę 1919 m. Karo aviacijos laidą. Šiandien minime jo 120-ąsias gimimo metines.
Gimė 1900 m. gegužės 9 d. Adomo ir Onos Baranauskaitės Tumų šeimoje Migiškiuose, tuometiniame Alantos valsčiuje. Mokėsi Gardine bei Voroneže. 1918 m. grįžo į Lietuvą, savanoriu įstojo į Lietuvos kariuomenę, baigė Karo aviacijos mokyklą, tapo karo lakūnu. 1923 m. aviakatastrofoje susižeidė, po jos nebeskraidė. 1930 m. pasiprašė į atsargą. 4-ame dešimtmetyje dirbo pasienio tarnyboje. 1944 m. pasitraukė į Vakarus, 1949 m. sausio 10 d. mirė Kemptene. (lig šiol rašyta, kad mirė 1948 m. per Velykas, tačiau mūsų rasti dokumentai neginčijamai liudija, kad tikroji mirties data yra 1949 m. sausio 10 d.)
Kviečiame paskaityti atnaujintą Stasio Tumo biografiją, peržiūrėti dokumentus ir fotografijas. Neužmirškime.


     

Karo lakūnui Vitaliui Milevičiui 120

Nerijus Korbutas 2020 balandžio 28 d., 06:39  




Šiandien, minėdami 120-ąsias gimimo metines prisimename karo lakūną, aviacijos majorą Vitalį Milevičių.
V.Milevičius gimė 1900 m. balandžio 28 d. Pikeliuose, Židikų valsčiuje, mokėsi Skuode. Nuo 1921 m. tarnavo Lietuvos kariuomenėje, tapo karo lakūnu, skraidymo instruktoriumi, eskadrilės vado pavaduotoju. 1931 m. prižiūrėjo vieno pirmųjų Lietuvoje gamintų sklandytuvų „Gandras“ (RRG „Zögling“) statybą. 1937 m. pasiprašė į atsargą. Po karo gyveno Biržuose. 1991 m. sausio 13 d. mirė Vilniuje, palaidotas Karveliškių kapinėse.
Kviečiame paskaityti apie V.Milevičių plačiau:

     
Eiti į puslapį   <<        >>  

Asmenybės

Spauskite foto
A.Gustaitis
J.Dobkevičius
S.Darius
S.Girėnas
F.Vaitkus
Z.Žemaitis
R.Marcinkus
L.Peseckas
J.Pyragius
B.Oškinis
P.Motiekaitis