Karo lakūno, av. ltn. Vytauto Raubos žūčiai - 100

Nerijus Korbutas 2020 gegužės 12 d., 06:28  




- Vytai, ką darai... - šaukiau aš jam sustojęs ir suakmenėjęs, žinodamas, kad Rauba neišgirs. - Vytuk, nedaryk taip... Vytai, ar pašėlai?!...
O „Halb" vis smigdavo staigiai, staigiai kildavo ir sukosi velniškai staigiais posūkiais. Mačiau, kad ten sėdi dviese - prie pat sparno Rauba, o žvalgo sėdynėje dar vienas...
- Vytai, Vytai!., -jaudinausi ir mačiau, kad Rauba ligi tol visų laikomas labai drąsiu lakūnu, šiandien jau peržengė visas ribas. Jį valdė vien tik azartas. Atsargumas liko antraeilis.
Ir štai „Halb" ūmai vikstelėjo striuką uodegą, rainas sparnas plačiu mostu pjovė oro bedugnę ir... žemyn. Baisusis suktukas. Ir visai arti žemės... Po kelių sekundžių- šiurpus trenksmas. Žemė. Smūgis. Buvo 1920 metų gegužės mėnesio 12 diena.

Taip karo lakūno Vytauto Raubos žūtį aprašė jo sparno brolis Leonardas Peseckas.
Vytautas Rauba gimė 1899 rugsėjo 9 d. Pusdešrių kaime, Šakių raj. ūkininkų Jono Raubos ir Marijonos Sperauskaitės šeimoje. I pasaulinio karo metu mokėsi M. Yčo gimnazijoje, evakuotoje į Voronežą. 1918 grįžo į Lietuvą. 1919 m. pradžioje įstojo į Lietuvos kariuomenę, priimtas į aviacijos mokyklą, 1919 m. rugpjūčio 28 d. išskrido savarankiškai, tų pačių metų pabaigoje baigė Karo aviacijos mokyklą, suteiktas inžinerijos leitenanto laipsnis. Pasižymėjo meniniais gabumais, sukūrė pirmuosius lietuviškus Karo aviacijos lėktuvų ženklus, taip pat Karo aviacijos mokyklos baigimo I laidos ženklą, kurio 34 vienetai pagaminti Vokietijoje. Atliko 150 skrydžių, ore išbuvo 24 val. Lemiamam skrydžiui pakilo 1920 m. gegužės 12 d., kuomet atliekant pratimą mažame aukštyje pateko į suktuką. Nuo patirtų sužalojimų sekančią dieną mirė. Palaidotas Kauno miesto kapinėse, 1958 m. naikinant senąsias Kauno m. kapines palaikai perkelti į Eigulių kapines. Jo vardu pavadinta gatvė Aleksote Kaune. 2000 m. lapkričio 17 d. Aleksoto aerodrome atidarytame Lietuvos karo aviacijos memoriale atidengta atminimo lenta. V.Rauba - vienas pirmųjų Lietuvos lakūnų ir pirmasis lietuvis žuvęs aviakatastrofoje. Neužmirkime. Plačiau apie Vytautą Raubą skaitykite nuorodoje:


     

Karo lakūnui, savanoriui, av. ltn. Stasiui Tumui 120

Nerijus Korbutas 2020 gegužės 09 d., 10:40  




Stasys Tumas - vienas iš tų Lietuvos aviacijos pirmeivių, baigusių legendinę 1919 m. Karo aviacijos laidą. Šiandien minime jo 120-ąsias gimimo metines.
Gimė 1900 m. gegužės 9 d. Adomo ir Onos Baranauskaitės Tumų šeimoje Migiškiuose, tuometiniame Alantos valsčiuje. Mokėsi Gardine bei Voroneže. 1918 m. grįžo į Lietuvą, savanoriu įstojo į Lietuvos kariuomenę, baigė Karo aviacijos mokyklą, tapo karo lakūnu. 1923 m. aviakatastrofoje susižeidė, po jos nebeskraidė. 1930 m. pasiprašė į atsargą. 4-ame dešimtmetyje dirbo pasienio tarnyboje. 1944 m. pasitraukė į Vakarus, 1949 m. sausio 10 d. mirė Kemptene. (lig šiol rašyta, kad mirė 1948 m. per Velykas, tačiau mūsų rasti dokumentai neginčijamai liudija, kad tikroji mirties data yra 1949 m. sausio 10 d.)
Kviečiame paskaityti atnaujintą Stasio Tumo biografiją, peržiūrėti dokumentus ir fotografijas. Neužmirškime.


     

Karo lakūnui Vitaliui Milevičiui 120

Nerijus Korbutas 2020 balandžio 28 d., 06:39  




Šiandien, minėdami 120-ąsias gimimo metines prisimename karo lakūną, aviacijos majorą Vitalį Milevičių.
V.Milevičius gimė 1900 m. balandžio 28 d. Pikeliuose, Židikų valsčiuje, mokėsi Skuode. Nuo 1921 m. tarnavo Lietuvos kariuomenėje, tapo karo lakūnu, skraidymo instruktoriumi, eskadrilės vado pavaduotoju. 1931 m. prižiūrėjo vieno pirmųjų Lietuvoje gamintų sklandytuvų „Gandras“ (RRG „Zögling“) statybą. 1937 m. pasiprašė į atsargą. Po karo gyveno Biržuose. 1991 m. sausio 13 d. mirė Vilniuje, palaidotas Karveliškių kapinėse.
Kviečiame paskaityti apie V.Milevičių plačiau:

     

Šv. Mišios už Lietuvos lakūnus

Nerijus Korbutas 2020 balandžio 23 d., 00:05  



(Foto: ordinariatas.lt)


Sekmadienį, š.m. balandžio 26 d. Bistrampolio skraidymų aikštelėje, 14val. bus aukojamos Šv. Mišios už Lietuvos lakūnus ir visą aviacinę bendruomenę. Mišias aukos Lietuvos KOP kapelionas-lakūnas Virgilijus Veilantas, prisilaikant visų karantino reikalavimų.
Suvažiuoti - suskristi iki 13val. 30min.
Aikštelės koordinatės:
N 55*35^45,14"
E 24*21^51,51"
Tūpimo-kilimo kursai 350--170
Adresas: Panevėžio raj. Ramygalos sen. Kučių km.
Kontaktinis tel: 8-609-16587
     

Karo lakūnui Kaziui Rimui 110

Nerijus Korbutas 2020 balandžio 04 d., 09:49  




Šiandien, minėdami 110-ąsias gimimo metines prisimename karo lakūną, akrobatinio skraidymo čempioną, aviacijos kapitoną Kazį Rimą.
Kviečiame paskaityti atnaujintą biografiją, praturtintą keletu fotografijų bei keliolika įdomių dokumentų, pasakojančių apie Kazio Rimo ir jo šeimos gyvenimą.


     

Vytautui Dovydaičiui - 100

Nerijus Korbutas 2020 balandžio 01 d., 00:52  




„Debesų keliais“, „Žydraisiais vieškeliais“, „Būk taikus, debesie“ - su šiomis, ir daug kitų Vytauto Dovydaičio knygų, užaugo ir savus sparnus užsiaugino jau ne viena karta.
Šiandien, sklandytojui, lakūnui, rašytojui ir žurnalistui Vytautui Dovydaičiui būtų 100.
Gimė Vytautas Kaune, Žaliakalnyje, visai šalia dabartinės Prisikėlimo bažnyčios, Vasario 16-sios Nepriklausomybės akto signataro Prano Dovydaičio ir Marcelės Bucevičiūtės šeimoje. Aviaciją atrado sekdamas vyresniojo brolio Jono pėdomis. Sklandyti pradėjo 1936 metais Nidoje, o iki sovietinės okupacijos jau buvo rimtas sklandytuvų ir akrobatinių lėktuvų pilotas. Įsuktas, viską naikinančio sovietinio represijų aparato, jau su pirmąja tremčių banga atsidūrė Sibire. Didelių brolio Jono pastangų dėka - 1949 m. grįžo į Lietuvą. Pradėjo dirbti žurnalistinį darbą, netrukus įsiliejo į sklandytojų gretas, keletą dešimtmečių sklandė, skraidė akrobatiniais lėktuvais, gerino įvairius sklandymo rekordus, ir žinoma - rašė. Vytautas Dovydaitis paliko nepaprastai įdomių ir istoriškai vertingų straipsnių kolekciją spaudoje, parašė visą eilę aviacinės tematikos knygų. Paskutiniam skrydžiui pakilo 1995 m. vasario 19 d. Neužmirškime.
Kviečiame paskaityti aviacijos tyrinėtojo Gintauto Kačergiaus parengtą biografiją, atnaujintą keletu dar nepublikuotų fotografijų.


     

Karo lakūnui, av. majorui Adolfui Žygui - 120

Nerijus Korbutas 2020 kovo 23 d., 21:15  




Minime 120-ąsias Karo lakūno, av. majoro Adolfo Žygo gimimo metines. Kviečiame paskaityti biografiją ir peržiūrėti majoro giminaičių atsiųstas fotografijas.


     

Karo lakūnui, inžinieriui Jurgiui Dobkevičiui - 120

Nerijus Korbutas 2020 kovo 22 d., 23:46  




Pirmasis Karo lakūno vardas, pirmoji lietuviška mirties kilpa, aukščio, greičio rekordai, daugiausiai skrydžių į frontą, pirmasis Lietuvoje profesionalus lėktuvų konstruktorius, talentingas inžinierius, pralenkusių laiką DOBI lėktuvų kūrėjas. Tiek, ir dar daugiau galime privardinti, prieš trumpai žibėjusios, bet ypatingai ryškios Lietuvos karo aviacijos žvaigždės - Jurgio Dobkevičiaus vardą. Galime tik spėlioti, kokia būtų Lietuvos, o galbūt ir viso pasaulio aviacijos vystymosi istorija, jei ne tragiška lakūno žūtis, sulaukus vos 26 metų...
Šiandien minime, 120-ąsias šio talentingo lakūno ir konstruktoriaus gimimo metines. Neužmirškime ir didžiuokimės!


     

Su kovo 11-ąja!

Nerijus Korbutas 2020 kovo 11 d., 00:30  





Nepriklausomybė buvo siekis, kuris suvienijo tautą ir uždegė širdis. Kokia stipri ir vieninga mūsų tauta! Tad ir šiandien nepraraskime tikslo, kuris mus jungtų jau laisvoje šalyje, nepamirškime pagarbos vieni kitiems, vienybės ir gerovės siekio. Mylėkime ir tikėkime ateities Lietuva, nes valstybę turėsime tokią, kokie būsime patys. Su švente mielieji ! Su kovo 11-ąja!
     

Karo lakūnui, gen.št. plk.ltn. Juozui Jankauskui - 120

Nerijus Korbutas 2020 kovo 04 d., 08:23  





Minime 120-ąsias Karo lakūno, gen.št. plk.ltn. Juozo Jankausko gimimo metines. Lietuvos Kariuomenėje Juozas Jankauskas tarnavo nuo 1919 iki 1940 metų. Per šiuos ilgus tarnybos metus padarė puikią karininko karjerą, o prasidėjus okupacijoms tapo aktyviu antisovietinio ir antinacistinio pasipriešinimo dalyviu. Kalėjo Sibire. Grįžo 1957 m. Mirė 1967 m. Palaidotas Garliavos Jonučių kapinėse.
Minėdami šią gražią sukaktį kviečiame paskaityti atnaujintą ir papildytą keletu dokumentų bei fotografijų šio karo lakūno biografiją. Neužmirškime savo tautos didžiavyrių!


     
Eiti į puslapį   <<        >>  

Asmenybės

Spauskite foto
A.Gustaitis
J.Dobkevičius
S.Darius
S.Girėnas
F.Vaitkus
Z.Žemaitis
R.Marcinkus
L.Peseckas
J.Pyragius
B.Oškinis
P.Motiekaitis