Nesunku pastebėti, kad Lietuvos karo aviacija labai staigiai pasuko nuo itališkos aviacinės technikos link angliškos, o dvi partijos naikintuvų buvo užsakytos Prancūzijoje. Svarbiausia, kad ANBO buvo naudojami angliški varikliai. manau priežastis daugiausiai politinė - po pasaulinės krizės dairantis būsimų pirkinių Didžioji Britanija ir Prancūzija buvo pasirinktos dėl politinių priežasčių, siekiant politinės paramos tarptautiniuose santykiuose susidūrus su nacistinės Vokietijos keliamu pavojumi. Manau, kad Italija buvo 'atmesta" dėl santykių su Vokietija. Įdomu, kokius lėktuvus būtų pirkusi Lietuva, jeigu būtų juos toliau pirkusi iš Italijos. O svarbiausia - kokie itališki varikliai būtų kėlę į padanges A.Gustaičio konstruotus lėktuvus Ir visų pirma ANBO-IV, -41 ir VIII?
Prisijungta: 2009 Sau 27 d., 14:48 Pranešimų: 1306
Radau tokią diskusiją apie Italijos aviacijos pramonę APK: http://forum.axishistory.com/viewtopic.php?f=75&t=163446 Apibendrinant išeitų, kad pirmavusi trečiajame dešimtmetyje, ketvirtojo pabaigoje Italijos aviacijos pramonė vis labiau atsiliko - tiek kiekybiškai, tiek kokybiškai. Ne tokias dideles, lyginant su britais ar prancūzais, gamybos apimtis lėmė ir mažesni pajėgumai, ir variklių - ypač galingų, trūkumas, ir lėtas naujovių diegimas bei naujų modelių įvedimas į gamybą. Taip, kad priežastys, galbūt, ne tik politinės.
Pradėkim nuo ANBO-IV, kuris turėjo "bendrų bruožų" su A.120 Ansaldo: "Uodegos plokštumas A.Gustaitis suprojektavo duraliuminio konstrukcijos - lygiai tokias pat kaip ir mūsų karo aviacijoje tarnaujančių italų gamybos metalinės konstrukcijos žvalgybinių A.120 (vadinamų "Ansaldais"). Taip atsitiko ne dėl to, kad Gustaitis nesugebėtų sukonstruoti uodegos plokštumų (kaip šaipėsi kai kurie amžininkai). Iš tikrųjų, jeigu A.Gustaitį būtų valdę konstruktoriaus ambicijos, tai jis būtinai uodegos plokštumas būtų suprojektavęs savaip, tačiau jis buvo ir Karo aviacijos parko viršininkas, ir jo žinioje buvo 19 lėktuvų A.120, savo dydžiu visiškai identiškų ANBO-IV, kurių pagaminus didelę seriją, abu tipus reikės remontuoti - taip pat ir uodegos plokštumas, gi vienoda konstrukcija - tai vienoda jų gamybos ir remonto jranga, be to, ekstra atveju A.120 uodegos gali būti uždedamos ANBO-IV ir atvirkščiai. Tai buvo labai racionalus sprendimas." (http://www.plienosparnai.lt/page.php?26) Jeigu pirmas variklis papuolė atsitiktinai, tai kodėl vėlesniame konkurse 1932 m. nedalyvavo nei vienas itališkas variklis atsakyti nepajėgiu. Ką, nebuvo nei vieno reikalingos klasės itališko variklio? Kokio nors Piaggio P.IX RC 40? Nes Alfa Romeo Pegasus II turėtų būti tas pats licenzijinis Bristol "Pegasus" Negi tokie prasti buvo "italai" 1932 m.?
Prisijungta: 2009 Sau 27 d., 14:48 Pranešimų: 1306
Kad ir tas pats Piaggio P.IX RC.40 Stella buvo „a license-produced Bristol Jupiter“ O moraliai pasenus FIATo A serijos V tipo varikliukams, italams teko licencijuoti vokišką DB 601. (Dar vienas šaltinis, pavyzdžiui: http://uncleted.jinak.cz/ADC_ital.htm. O šioje studijoje rašoma, kad prieš karą italams pritrūko tiek iniciatyvos, tiek finansavimo naujiems varikliams projektuoti).
Prisijungta: 1970 Sau 01 d., 03:00 Pranešimų: 4086
Dėl laiko stokos kolkas negaliu rimčiau įsigilinti į esmę ir įsijungti į diskusiją, tai bent įdėsiu itališkus motorus iš Jane's. Gal bus kažkiek naudinga: