Diskusijos

Lietuvos Aviacijos Istorija 1919 - 1940 m. :: Diskusijos :: Lietuvos Karo Aviacija 1919 - 40m. :: Kita technika
 
<< Prieš tai buvusi tema | Sekanti tema >>
Elektros generatoriai lėktuvuose
Eiti į puslapį   <<        >>  
Moderatoriai: Arius, Nerijus Korbutas, Pijus, Mindaugas, Kiras
Autorius Pranešimas
Juozas
2010 Kov 24 d., 20:41
Užsiregistravęs dalyvis #20
Prisijungta: 2008 Lap 24 d., 19:29
Pranešimų: 346
Prietaisų skalės pirmiausia buvo apšviečiamos taip: Visi užrašai ir rodyklės nudažomi liuminoforo turinčiais dažais. Sumažėjus apšvietimui, liuminoforas dar kurį laiką švyti, bet švytėjimas silpnėja.
Lakūnas pasiimdavo kišeninį žibintuvėlį ir juo trumpam apšviesdavo prietaisus. Prietaisų švytėjimui susilpnėjus, procedūrą pakartodavo.
Vėliau prietaisai būdavo apšviečiami ultravioletinėmis lemputėmis. Ultravioletinė lemputė įdedama į matinio stiklo kolbelę (lemputė lemputėje). Ultravioletiniai spinduliai aktyvuodavo liuminoforą, ir prietaisai švytėdavo.
Dėl ANBO-41 prototipo. Prototipas turėjo įstrižą spyrį tarp pagrindinių sparno spyrių. Serijiniai jo neturėjo. Nuotraukoje esančiame lėktuve, minėto spyrio taip pat nėra. Taigi, čia serijinis ANBO-41

[ Redaguota 2010 Kov 24 d., 20:49 ]
Į viršų
Kiras
2010 Kov 25 d., 20:12
Kiras

Užsiregistravęs dalyvis #19
Prisijungta: 2008 Lap 24 d., 19:16
Pranešimų: 1289
Apie tuos išorinius generatorius pagalvojau - tai neekonomiškas dalykas. Juk padidina pasipriešinimą. Įdomu, kiek toks "malūnėlis" sumažina lėktuvo greitį?
Į viršų
Kaukas
2010 Kov 25 d., 20:57
Užsiregistravęs dalyvis #13
Prisijungta: 2008 Lap 23 d., 23:15
Pranešimų: 54
Kiras rašė ...

Apie tuos išorinius generatorius pagalvojau - tai neekonomiškas dalykas. Juk padidina pasipriešinimą. Įdomu, kiek toks "malūnėlis" sumažina lėktuvo greitį?

Minimaliai. Tiesioginis generatoriaus prijungimas prie variklio atimtų daugiau energijos.
Yra tokie dalykai ir dabartiniuose keleiviniuose laineriuose, kaip avariniai. Atsisakius pagrindiniams elektros energijos tiekėjams - varikliams, išleidžiami iš korpuso reikiamu momentu tam, kad maitinti būtiniausias sistemas. Keletą kartų buvo panaudoti ir jų pagalba išvengta katastrofų.
Į viršų
Kiras
2010 Kov 25 d., 21:46
Kiras

Užsiregistravęs dalyvis #19
Prisijungta: 2008 Lap 24 d., 19:16
Pranešimų: 1289
Kaukas rašė ...

Minimaliai. Tiesioginis generatoriaus prijungimas prie variklio atimtų daugiau energijos.

Na jau, na. Tai kur čia fizika?
Aerodinaminiu požiūriu bet koks išsikišantis elementas, kliudantis srautui glotniai aptekėti sparną, yra nuostoliai.

Į viršų
Kaukas
2010 Kov 25 d., 22:10
Užsiregistravęs dalyvis #13
Prisijungta: 2008 Lap 23 d., 23:15
Pranešimų: 54
Aerodinamikoje jūs geriau gaudotės, nesiginčysiu Generatorius neišvengiamai atima iš variklio dalį galios, kuo variklio sūkiai didesni, tuo nuostoliai didesni. Nesu aviatorius, tačiau manau, kad forsažo režimo metu (kylant pvz) aerodinamika rūpi mažiausiai, reikalingi dideli sūkiai su dideliu propelerio mentės atakos kampu. Aerodinamika įgyja nemažą reikšmę esant dideliems greičiams. Reikėtų dar atkreipti dėmesį į tokių lėktuvų paskirtis (gal aerodinamika ir greitis jiems - ne svarbiausia) ir į tai, kad atsakius vieninteliam varikliui, nuo kurio veikia generatorius, lėktuvas lieka visiškai be energijos šaltinio ir kai kurios sistemos neveikia. Šis variantas aprūpina elektros energija net sklendimo režime. Gali būti, kad šie lėktuvai numatyti ir sklandymui neveikiant varikliui, kurio metu reikalinga nors kažkiek energijos elektros sistemoms. Nežinau.
Antra vertus, manau, jog jeigu elektros energijos poreikiai lėktuvui yra minimalūs, protingiau yra įtaisyti va tokį vėjo malūnėlį, nei pririšti prie variklio generatorių.
Neatmetu tiesiog kaip paprastesnio ir pigesnio inžinierinio sprendimo.
Į viršų
Kiras
2010 Kov 26 d., 17:52
Kiras

Užsiregistravęs dalyvis #19
Prisijungta: 2008 Lap 24 d., 19:16
Pranešimų: 1289
Dėl inžinerinių sprendimų pigumo ir paprastumo negaliu ginčytis, apie tai mažai nusimanau. Taip pat nesu ir didelis aerodinamikos specas. Bet matyt, mano sklandytojiška patirtis padiktavo tokį prieštaravimą: viskas kas iš lėktuvo iškišta - jam kenkia (aerodinaminiu požiūriu).

Nerijus kvietė:
Jei kolegos turit kažkokių žinių ar bent žinučių, ar šiaip pastebėjimų, kviečiu rašyti, svarstyti, spėlioti.

Kokių nors konkrečių žinių neturiu, todėl bandau spėlioti.

Taigi:
1. Kadangi visi dabartiniai lėktuvai turi generatorius viduj, tai manau, kad išoriniai propeleriniai generatoriai yra techninio vystymosi priešaušris. Gal dėl inžinerino paprastumo.
Tavo, Kaukai, paminėtas variantas apie avarinius generatorius - tai čia iš kitos operos. Kas tinka avariniam atvejui - netinka nuolatiniai eksploatacijai.

2.
atsakius vieninteliam varikliui, nuo kurio veikia generatorius, lėktuvas lieka visiškai be energijos šaltinio ir kai kurios sistemos neveikia. Šis variantas aprūpina elektros energija net sklendimo režime. Gali būti, kad šie lėktuvai numatyti ir sklandymui neveikiant varikliui, kurio metu reikalinga nors kažkiek energijos elektros sistemoms.
Kaip pavyzdį, Nerijus pateikė ANBO-IV ir ANBO-41.
Tai šie lėktuvai užgesus varikliui, tikrai nepasklęstų Čia labiau būt galima sakyti: "Skristų kaip kirvis".

3. Dėl to, kuris variantas ekonomiškesnis - tai galvoju ūkiškai.
Generatorius prie variklio. Sukamosios variklio veleno energijos perdavimas generatoriaus velenui. Nuostoliai bus tik pavaroje (dirželio pasipriešinimas, trintis guoliuose ir pan.) Ar šie nuostoliai dideli?
Propelerinio generatoriaus atveju - viskas gerokai sudėtingiau. Variklio veleno energija (mechaninė) per propelerį paverčiama kinetine oro srauto energija (lėktuvui stovint žemėje) arba lėktuvo kinetine energija (skrendant). Generatoriaus propeleriukas tą oro srauto kinetinę energiją vėl verčia veleno sukamąja energija (mechanine), kuri ir sukuria el. srovę generatoriuje. Taigi turime dvi energijos transformacijas, kurias atlieka propeleriai (lėktuvo ir generatoriuko). Nežinau, kokie yra propelerių naudingumo koeficientai, bet tikrai ne 100%.
Išvada - nuostoliai gerokai didesni.

Į viršų
Kaukas
2010 Kov 26 d., 18:25
Užsiregistravęs dalyvis #13
Prisijungta: 2008 Lap 23 d., 23:15
Pranešimų: 54
Kaip pavyzdį, Nerijus pateikė ANBO-IV ir ANBO-41.
Tai šie lėktuvai užgesus varikliui, tikrai nepasklęstų Čia labiau būt galima sakyti: "Skristų kaip kirvis".

Nežinau kelintą kartą atsiprašysiu aviatorių, kad išties ne per daugiausiai gaudausi šioje srityje, tačiau inžinieriniai ir fizikiniai reiškiniai man pažįstami.
Nėra lėktuvų, kurie "nepasklęstų", visi lėktuvai pirmiausiai - sklandytuvai. Lėktuvais juos padaro tik variklis.
Skiriasi tik minimalus sklendimo nuolydžio kampas (ar kaip ten jis vadinasi, aerodinamynė kokybė berods, terminų tikslių nežinau). Jeigu tas kampas didelis, lėktuvą su neveikiančiu varikliu nutupdyti yra sunku arba išvis neįmanoma. Tačiau gana dažnai tai atsitinka ir yra padaroma, lėktuvai nutupdomi neveikiant varikliui (iams). Manau, kad tai - piloto meistriškumo rezultatas.
Dėl naudingumo koeficiento - tikslaus nežinau ir aš, bet natūralu, kad mechaninė variklio-generatoriaus jungtis turi didesnį naudingumo koeficientą nei va toks propeleriukas. Čia matomai viskas remiasi į tai, kiek tos energijos reikia. Jeigu jos poreikiai minimalūs, "nuvogti" tik mažą dalį nuo variklio yra gan sudėtinga, kadangi tas NK stipriai mažėja dėl jungties mechanizmų trinties. Paprasčiau - dirbant dideliais sūkiais variklis "drožia" tą generatorių prievartavimo režime, potencialiai galėdamas išgauti tokį didelį voltažą, kurio ir dešimtos dalies gal lėktuvui nereikia. Dabar tam yra elektros relės, kurios neleidžia generatoriaus pakinkyti daugiau nei reikia agregatui. Energijos pertekliaus kaip ir nėra, kadangi nesant jos poreikius generatorius neapkraunamas ir sukamas gan lengvai. Tai galima pastebėti automobilyje, laisvomis apsukomis dirbant varikliui įjungiant šviesas nukrenta apsukos, nes variklis apkraunamas dėl energijos pareikalavimo padidėjimo generatoriuje. Bet čia vėlgi niuansai - dirželiai nutrūksta, relės genda, "škyvai" nulekia arba diržai nuo jų nulekia jiems padilus, galų gale diržai susidėvi ir nepasuka "škyvų" (skriemuliai berods lt.), reikia stebėti jų būklę, įtempimą (ir vistiek neapsaugotas nuo problemos - "nekrauna") ir auto gan dažnai važiuoja į remontą tik ant akumuliatorių (benzininiuose el.energija būtina kibirščiai žvakėse) arba puikiai apsieina ir be jų (dyzeliai). Tokie va propeleiukai garantuoja, kad kol lėktuvas ore, tol jis turės nors būtiniausią el.energijos šaltinį, kadangi ore lėktuvai paprasčiausiai "nestovi".

[ Redaguota 2010 Kov 26 d., 19:02 ]
Į viršų
Kiras
2010 Kov 26 d., 19:04
Kiras

Užsiregistravęs dalyvis #19
Prisijungta: 2008 Lap 24 d., 19:16
Pranešimų: 1289
Pasklęst, tai žinoma kiekvienas lėktuvas sklendžia. Spėju, kad ANBO-IV, užgesus varikliui, sklęstų kampu 1 :4 ar 1:5.
Bet tokiu atveju generatorius jau nereikalingas. Lakūno vienintelis uždavinys - kaip nors saugiai nutūpti.
Į viršų
Kaukas
2010 Kov 26 d., 19:08
Užsiregistravęs dalyvis #13
Prisijungta: 2008 Lap 23 d., 23:15
Pranešimų: 54
Irgi šis tas, BRO11 teturėjo 1:10, bet juk sklandytuvas, ir netgi skirtas pradedantiems
Į viršų
Juozas
2010 Kov 30 d., 19:32
Užsiregistravęs dalyvis #20
Prisijungta: 2008 Lap 24 d., 19:29
Pranešimų: 346
Sklęsti gali visi lėktuvai. Su "Aerobusu", pasibaigus kurui, buvo nusklęsta į už 100 kilometrų esantį aerodromą ir nutūpta neapgadinus lėktuvo. Jeigu turkų "Boeingui" arba rusų "Tu" kuras būtų pasibaigęs gerokai anksčiau, gal avarijos pasekmės būtų buvę lengvesnės. Keleivinių lėktuvų aerodinaminė kokybė apie 10.
ANBO-IV kokybė tikrai ne 4 - 5, o kažkur apie 10 - 12.
Į viršų
Eiti į puslapį   <<        >>   

Persikelti:     Į viršų

Sindikuoti šią temą: rss 0.92 Sindikuoti šią temą: rss 2.0 Sindikuoti šią temą: RDF
Powered by e107 Forum System

Svetainės nuorodos













Sveiki,

Prisijungimo vardas:

Slaptažodis:




Prisiminti mane

[ ]

Facebook