Kalbant apie Pesecką tai didi asmenybė. Kaip ir Nerijus rašė jį labiausiai išgarsino šis skridimas, ir jis pirmasis gavo aviacijos majoro laipsnį. Jo tarnyba nuženklinta avarijomis, nelaimingais atsiminimais. Nuo to kai pirmą perskaičiau jo atsiminimų knygą susidomėjau jo tarnyba, biografija. Kaip sakė J. Dovydaitis: Peseckas buvo asų asas į kurį norėjosi lygiuotis.
Aišku, ačiū. Tavo dėdėv turėjo žinoti labai daug aviacinių istorijų, jog mjr. A. Stašaičio name gyveno kap. R. Marcinkus. Tavo dėdės keletą pasakojimų nuotrupų galima rasti G. Svyderskytės knygoje "Uragano kapitonas" . Tiesa, kalbame jau ne į temą.
Taigi, bet kokias kitas susijusias kalbas apie tavo senelį kalbėkime Jam skirtoje temoje ,nes ši tema skirta av. pulk.ltn Leonardui Peseckui.
Iš 1933 m. liepos 31 d. "Dienos naujienų", Nr. 172.
"(mld.) Iš Šiaulių praneša, kad ten esančios aviacijos eskadrilės vadas p. Peseckas su kauniškiu aviacijos kapitonu p. Šimkum rengiasi skristi per Atlanto vandenyną. Juodu užsisakė motorą 360 jėgų. "
Karo lakūnui Leonardui Peseckui gyvenimas nepagailėjo išbandymų ir davė jų tiek, kiek, turbūt, keliems žmonėms užtektų. 1923 m. vasario 16 d. skrisdamas lėktuvu Halb. CL. IV kartu su žvalgu Viktoru Reimontu ore susidūrė su Jono Mikėno pilotuojamu lėktuvu. Abi įgulos stebuklingai išgyveno. Vėliau, 1928 m. L. Peseckas dalyvavo legendiniame degančio "Sopvičiaus" skrydyje, kai balansuodamas savo kūno svoriu sugebėjo nutupdyti degantį biplan1 ir išgelbėti savo, bei žvalgo Kazio Šimkaus gyvybę. O kiek dar kritinių situacijų patirta skrendant... 1931 metai Leonardui Peseckui taip pat buvo negailestingi. Tais metais tragiškomis aplinkybėmis mirė jo žmona Ona. Su tragiška žmonos mirtimi susijęs ir L. Pesecko pavaldinys, oro žvalgas Vytautas Plaušinaitis, kuris po šios tragedijos 3 metus kalėjo kalėjime.
Vartant laikraščius atrasta tragiška istorija, nors su aviacija susijusi tik dėl žmonių pavardžių, manau, verta paskelbimo. Istorija yra istorija, ir ji, šiuo atveju, susijusi su 4-os oro eskadrilės karininkų gyvenimais.