Nerijus rašė: - keičiamojo žingsnio propelerius. Mentys gali suktis aplink savo ašį ir keisti kampus skrendant. Valdomos automatiškai arba su piloto pagalba iš kabinos skrydžio metu. ? Tikrai tai būtų įdomu .Būten šie serijinėj gamyboj ,ypač jų pradžia ,įdomu kada prasidėjo.
1871 J. Croce-Spinelli, 1876 A.Pénaud patentai Prancūzijoje. 1910 - keičiamo žingsnio propeleriai dirižabliams. 1917-1918 - britų ir vokiečių eksperimentai. 1929-1931 - F.W. Caldwello automatiškai (constant speed) hidrauliniu būdu reguliuojamas dviejų padėčių propeleris, nuo 1932 m. serijomis gamintas „Hamilton-Standard“. 1927 - W.R. Turnbullio elektra reguliuojamo žingsnio propeleris, patentą įsigijo ir į seriją paleido „Curtiss-Wright“. Ketvirtasis dešimtmetis - vokiečių VDM automatiškai reguliuojami propeleriai.
Prisijungta: 2008 Lap 24 d., 19:16 Pranešimų: 1398
Prikišiu ir aš savo trigrašį apie propelerių mentes.
Propeleris parenkamas toks, kad maksimaliai išnaudotų variklių galią, t.y. kad būtų pasiekta didžiausia trauka. Nelabai galingiems varikliams užtenka dvimenčių propelerių. Didelio galingumo variklis tą patį dvimentį propelerį sukdamas, galima sakyti, tuščiai makaluos orą, neišnaudodamas visos savo galios. Reikia arba didinti užgriebimo kampą, arba didinti propelerio skersmenį, t.y. ilginti mentes. Čia jau visas mokslas - reikia surasti optimalų variantą. Nes pavyzdžiui pailginus mentes, reikės aukštinti lėktuvo važiuoklę. Kitas dalykas - kai propelerio mentės labai ilgos, tai prie maksimalių apsukų, menčių galų greitis viršija garso greitį. O tada propelerio efektyvumas krenta. Todėl dažniausiai naudojamas trečias kelias - didinti menčių skaičių. Taip atsiranda trimenčiai, keturmenčiai ir t.t propeleriai.
Klasikinis propelerio parinkimo pavyzdys ANBO-IV perėjimas prie ANBO-41. ANBO-IV variklis Bristol Pegasus II buvo apie 600 AG, propeleris dvimentis. Maksimalus horizontalus greitis 290 km/h. Nupirkus variklį Bristol Pegasus XI, kurio galia buvo apie 900 AG, ir bandant su dvimenčiu propeleriu, greičio prieauglis nebuvo toks, kokio tikėtasi - padidėjo tik iki 330 km/h. Uždėjus trimentį propelerį, maksimalus horizontalus greitis išaugo iki 360 km/h. Beje tuos propelerius - medinius trimenčius - gamino Lietuvos Karo aviacijos dirbtuvės pagal A.Gustaičio projektą. Ir tai kainavo žymiai pigiau, nei būtų perkant metalinius trimenčius propelerius iš užsienio. Nors metaliniai propeleriai yra geresni už medinius, nes plonesni. Storas medinis propeleris yra šiek tiek mažiau efektyvus. Bet buvo pasirinkta, kaip dabar kad mėgstama sakyti, geriausias kainos ir kokybės santykis.
Apie keičiamo žingsnio propelerius. Propelerio žingsnio keitimą dalinai galima lyginti su automobilio pavarų dėže. Mažas žingsnis - pilnas gazas - variklio sūkiai maksimalūs - lėktuvas gerai kopia į viršų. Čia kaip automobiliu važiuojant į statų kalną pirma pavara. Didelis žingsnis - pilnas gazas - variklio sūkiai vidutiniai - trauka maksimali - lėktuvas horizontaliai skrenda didžiausiu greičiu. Palyginimui - automobilis 5 pavara. Šiek tiek sumažinus žingsnį ir truputį nuėmus gazą - skrendama ekonomišku režimu. [thumb=w,h,far|title|group|float][/thumb] Kada atsirado keičiamo žingsnio propeleriai tiksliai nežinau. Tik žinau, kad 1933 metais jau buvo. Darius ir Girėnas tokio propelerio neįpirko - jie buvo velniškai brangūs. Bet V.Postas, išskridęs aplink pasaulį tą pačią dieną kaip ir "Lituanika", turėjo keičiamo žingsnio propelerį.