Diskusijos

Lietuvos Aviacijos Istorija 1919 - 1940 m. :: Diskusijos :: Transatlantiniai skrydžiai :: S.Darius ir S.Girėnas
 
<< Prieš tai buvusi tema | Sekanti tema >>
Lituanikos maršrutai
Eiti į puslapį   <<      
Moderatoriai: Arius, Nerijus Korbutas, Pijus, Mindaugas, Kiras
Autorius Pranešimas
Kiras
2010 Kov 24 d., 12:49
Kiras

Užsiregistravęs dalyvis #19
Prisijungta: 2008 Lap 24 d., 19:16
Pranešimų: 1289
Su maršrutu susijęs dar toks dalykas.

Literatūroje minima, kad pirmas kelionės etapas Niujorkas - Niufandlendas yra 2129,8 km, o per Atlantą - 3513,2 km.

Pirmasis, lakūnų nuomone, pats sunkiausias degalų perkrautos "Lituanikos" kelionės Niujorko - Niufaundlendo etapas (2129,8 km) buvo sėkmingai įvykdytas. Šią kelio atkarpą ir buvo planuota nuskristi maždaug per 10 valandų.
Nuo Niufaundlendo Darius ir Girėnas leidosi per Atlantą tiesiai Kauno link. Ši, pati ilgiausia (3513,2 km) kelio atkarpa...
Darius ir Girėnas : memuarai / Nijolė Dariūtė-Maštarienė : Vilnius : Mintis, 1990, psl.159

O tai yra nesąmonė! Atžyma 2130 km atstumu nuo Niujorko yra Atlanto vandenyne jau beveik per 300 kilometrų nuo Niufaundlendo kranto. O per Atlanto vandenyną nuo Niufaundlendo iki Airijos yra tik apie 3050 km, o ne 3500.
Taigi tokia klaida yra tiražuojama iš knygos į knygą, iš publikacijos į publikaciją.
O gavosi ši klaida gana paprastai: verčiant mylias į kilometrus, panaudotas ne tas koeficientas!
Nuo Niujorko iki Atlanto (rytinis Niufaundlendo krantas) yra 1150 mylių, anglų mylių! Anglų mylios atitikmuo kilometrais yra 1,609. O buvo padauginta iš jūrmylės koeficiento 1,852! Ir gauta:
1150 x 1,852 = 2129,8 km
1897 x 1,852 = 3513,2 km

Turi būti
1150 x 1,609 = 1850 km
1897 x 1,609 = 3052 km

Į viršų
sky76v
2013 Bir 10 d., 22:46
Užsiregistravęs dalyvis #49
Prisijungta: 2009 Sau 27 d., 14:48
Pranešimų: 1076
Bet tada perskaičiavus visą maršrutą išeitų:

Niujorkas-Niufaundlendas – 1850 km, Atlanto vandenynas – 3052 km, Airija-Kaunas – 1341 km (iš viso 6243 km).

Tuo tarpu atstumų skaičiuoklės rodo, kad atstumas nuo Niujorko iki Kauno tiesiąja yra 6865.46 ar 6883 km.

Tai būtų arčiau nurodytam „Niujorkas-Niufaundlendas – 2130 km, Atlanto vandenynas – 3513 km, Airija-Kaunas – 1543 km (iš viso 7186 km)“,

Ar tai reiškia, kad reikia pailginti paskutinę atkarpą virš Europos?
Į viršų
Kiras
2013 Bir 11 d., 13:53
Kiras

Užsiregistravęs dalyvis #19
Prisijungta: 2008 Lap 24 d., 19:16
Pranešimų: 1289
O kodėl Airija - Kaunas 1341 km??
Ir kodėl visas tik 6243?

Airija - Kaunas tiesia linija yra 2170 km (nuo vakarinio kanto šiek tiek piečiau Galway, kur taikė Darius). O pratęsiant Dariaus maršrutą per Londoną - Amsterdamą - Svinemiundę - Karaliaučių iki Kauno 2290 km.

O visas atstumas (per Londoną) gaunasi 7200 km. Jei tiksliai tai 7217.

Naudojuosi šituo atstumų kalkuliatoriumi. Gana patogus - bedi tašką į reikiamą vietą ir tiek. Bet galima įvesti miesto pavadinimą arba vietovės koordinates. Smagu pažaisti.

Į viršų
Kiras
2013 Bir 11 d., 15:54
Kiras

Užsiregistravęs dalyvis #19
Prisijungta: 2008 Lap 24 d., 19:16
Pranešimų: 1289
Turiu pasidaręs tokį žemėlapį.



Kiekvienas taškas atitinka šitos lentelės koordinates.

Į viršų
sky76v
2013 Bir 11 d., 23:12
Užsiregistravęs dalyvis #49
Prisijungta: 2009 Sau 27 d., 14:48
Pranešimų: 1076
Ačiū. Tuos skaičius paėmiau iš vieno straipsnio, kur jie, atrodo, pateko iš N.Dariūtės knygos. Bet, kiek žiūriu, ten nurodyti pirmi du etapai (suskaičiuoti ne iš tų mylių) ir bendras ilgis. Tai, matyt, trečiąjį gavo atėmę iš viso nuotolio pirmus du.
Į viršų
Kiras
2013 Spa 27 d., 16:52
Kiras

Užsiregistravęs dalyvis #19
Prisijungta: 2008 Lap 24 d., 19:16
Pranešimų: 1289
“Lituanikos” maršruto dilema - per Airiją (Londoną) skrido ar per Škotiją?

A.Gustačio komisijos akte įvardijama, kad per Škotiją. Argumentai: kad kelias per Škotiją trumpesnis; kad konsulas Žadeikis taip girdėjo; ir kad Europoje nebuvo pastebėti.
Su tokiu vertinimu aš asmeniškai nesutinku. Argumentai, kodėl per Škotiją nebuvo skrista, ar nereikėjo skristi - papunkčiui:

1. Natūrali nuonaša.
Galėjo būti, kad buvo nukrypta nuo užsibrėžto maršruto dėl vėjo nuonašos. Pagal vokiečių meteorologų pažymą, vėjas nuo 40° dienovidinio iki Airijos buvo vakarų-pietvakarių 25-30 km/val. Taigi kaip tik toks, kad nešė į šiaurę. Tačiau išsprendęs navigacinį greičių trikampį, gavau, kad nuonaša dėl vėjo (į šiaurę) viso labo 75-90 km. Taigi Škotijos niekaip nepasiekia.

2. Maršruto kurso kryptys laipsniais žemėlapyje.
Per Škotiją maršrutas nebuvo smulkiai skaičiuotas. Kaip galima skristi mintinai, nežinant tikslaus kurso, nežinant kiek laipsnių laikyti ant kompaso? Situacija primenanti pasaką: nueik ten, nežinau kur...
Pasuksim šiauriau kažkiek laipsnių - nežinia kiek ir pasieksim Aberdiną (Šiaurės Škotija). O nuo ten pasukim kažkiek - nežinia kiek pietvakarių kryptimi ir pataikysim į Kylį. Fantastika!

3. Jūra.
Per Škotiją arčiau, bet prisideda papildomai apie 500-600 km vandenynu ir Šiaurės jūra. Kai gali būti variklis kažkiek „papjautas“, kai gali prisieiti „tempti“ iki artimiausio kranto, tokia rizika kažin ar racionali.

4. Ciklonai šiaurėje.
Meteožemėlapyje, kurį S.Darius gavo iš FBF meteorologo Kimbalo, virš Škotijos ciklonas. Jam įkandin pro Islandiją slenka kitas ciklonas. Tuo tarpu „Lituanikos“ maršrutas driekiasi Azorų anticiklono periferijoje, dar gero oro zonoje. Koks rezonas sukti iš pakankamai gero oro zonos į blogo oro zoną? Koks sveiko proto lakūnas, turėdamas tokią informaciją, suktų į šiaurę?

5. Audros aplenkimas.
Yra kalbama, kad prieš Airiją buvo audra, ir jai aplenkti, „Lituanika“ pasuko Škotijos link.
Pirma - vėl analogiška situacija - išsisukti nuo blogo oro sukama į dar blogesnio oro zoną ??
Antra - 1933 07 16 dienos Europos meteorologiniame žemėlapyje prieš Airiją nėra jokių izobarų sūkurių, jokių frontų, jokių slėgio sumažėjimo zonų - taigi ir audrų ten negalėjo būti. Nebent kokios nedidelės lokalinės audrelės. Bet norint tokias apeiti - nereikia skristi į Škotiją. Pakanka 20-30 km lanksto į šoną, o po to vėl grįžtama į ankstesnį skridimo kursą.

Štai tokie mano kontrargumentai.

Į viršų
Kiras
2013 Spa 30 d., 12:18
Kiras

Užsiregistravęs dalyvis #19
Prisijungta: 2008 Lap 24 d., 19:16
Pranešimų: 1289
A.Gustaičio komisijos Akte: "Virš Europos niekur nebuvo pastebėti".

Bet ar tikrai taip? Gal koks atsitiktinis praeivis ir matė, bet jo niekas nepaklausė. Ir ar tam atsitiktiniui piliečiui svarbu buvo, koks tai lėktuvas ir kas ten skrenda. Tais laikais lėktuvo praskridimas jau nebuvo didelė sensacija, kad visi, metę savo darbus, stebėtų kažkur aukštai, tarp debesų praskrendantį lėktuvą, o paskui skelbtųsi tai matę.

Įsivaizduokim tokį dalyką:
A.Gustačio komisija per Lietuvos Užsienio reikalų ministeriją kreipiasi į Lietuvos ambasadas , kad Anglijoje, Airijoje, Olandijoje, taip pat ir Škotijoje, išspausdintų tokio turinio skelbimus:
"Lėktuvas "Lituanica", perskridęs Atlantą, liepos 17 d. sudužo Vokietijoje. Yra reikalas patikslinti maršrutą. Galbūt kas nors esate pastebėję liepos 16 d. lėktuvą skridusį iš vakarų į rytus tarp 11-17 val. Lėktuvas 'Lituanica" buvo raudonos spalvos vienmotoris, aukštasparnis monoplanas.
Mačiusius prašome pranešti į Lietuvos ambasadą. Kontaktai".

Jei po tokios akcijos nebūtų jokių atsiliepimų, tada galima būtų teigti, kad "Lituanika" nebuvo pastebėta.

Į viršų
Kiras
2013 Spa 31 d., 16:39
Kiras

Užsiregistravęs dalyvis #19
Prisijungta: 2008 Lap 24 d., 19:16
Pranešimų: 1289
Dar šiek tiek apie "šiaurinį" maršrutą - t.y. Škotija - Šiaurės jūra - Kylis.

Jei "Lituanika" taip skrido, tai kad nebuvo pastebėta virš Škotijos - labai realu: nedidelis atstumas, kalnuota vietovė.
Bet - Šiaurės jūra! Šiaurės jūroje laivyba intensyvi. Laivų vairininkai nuolat stebi horizontą ir kas šalia jo. Pastebėtas lėktuvo skridimas - jau įvykis. Be to vairininkas turi tam prietaisus - žiūronus ir gali gerai apžiūrėti praskrendantį lėktuvą. Žymiai geriau, nei koks nors eilinis Dublino ar Birmingemo pilietis. Pamatyti lėktuvo formą, spalvą, netgi įžiūrėti registracijos numerius. Taigi, "Lituanikos" pastebėjimo galimybė Šiaurės jūroje irgi pakankamai reali. Žinoma, ir čia galioja tas pats dalykas - ar kas nors tų stebėtojų klausė, ką jie matė?

Dar toks dalykas. Perskridusi Šiaurės jūrą"Lituanika" Vokietijos (ar Danijos) krantus pasiektų jau sutemus. O tai reiškia - prarandama vizualinės orientacijos galimybė - nustatyti tikslią buvimo vietą. Tas yra labai svarbu sekantiems veiksmams - krypties ir kurso nustatymui. Kad pasiektų pietinius Šiaurės jūros krantus dar dienos šviesumoje, "Lituanika" iš Niujorko turėjo išskristi valanda-pusantros anksčiau. Taigi, šiek tiek suvėlavus, rizikuoti sukti link Škotijos - neracionalu!

Štai dar vienas argumentas Škotijos maršruto nenaudai.

Į viršų
Kiras
2018 Lie 15 d., 13:24
Kiras

Užsiregistravęs dalyvis #19
Prisijungta: 2008 Lap 24 d., 19:16
Pranešimų: 1289
Lygiai prieš 85 metus liepos 15 d. 13:24 S.Darius ir S.Girėnas iš Niujorko aerodromo pakilo skrydžiui į Lietuvą.

„Paskriskime“ kartu su Lituanika.

Į viršų
sky76v
2018 Lie 15 d., 15:02
Užsiregistravęs dalyvis #49
Prisijungta: 2009 Sau 27 d., 14:48
Pranešimų: 1076
Ačiū, tikrai įdomu.
Į viršų
Eiti į puslapį   <<       

Persikelti:     Į viršų

Sindikuoti šią temą: rss 0.92 Sindikuoti šią temą: rss 2.0 Sindikuoti šią temą: RDF
Powered by e107 Forum System

Svetainės nuorodos













Sveiki,

Prisijungimo vardas:

Slaptažodis:




Prisiminti mane

[ ]

Facebook