Diskusijos

Lietuvos Aviacijos Istorija 1919 - 1940 m. :: Diskusijos :: Transatlantiniai skrydžiai :: S.Darius ir S.Girėnas
 
<< Prieš tai buvusi tema | Sekanti tema >>
Klaidžiojimai Pomeranijoje
Eiti į puslapį   <<        >>  
Moderatoriai: Arius, Nerijus Korbutas, Pijus, Mindaugas, Kiras
Autorius Pranešimas
Kiras
2016 Geg 11 d., 11:50
Kiras

Užsiregistravęs dalyvis #19
Prisijungta: 2008 Lap 24 d., 19:16
Pranešimų: 1289
JG52 rašė ...

... spaudimas išskristi buvo milžiniškas. O dar kai W.Postas pakilo - tai trauktis, laukti nebebuvo kaip.

Dabar, kai žinome kaip viskas baigėsi, galima teigti, jog vertėjo atsispirti tam spaudimui.
Manyčiau, racionalu buvo išskristi ne šeštadienį (liepos 15), o diena ar dviem vėliau. Geriausiai pirmadienį (liepos 17).
Per tas dvi dienas oras Europoje pasitaisė. Taipogi sekmadienį galėjo gauti žinių kaip pasisekė Postui (Postas Berlyne nutūpė sekmadienį 11 val. Grinvičo laiku).

Ir dar vienas momentas. Šeštadienį Postui išskridus, o S.Dariui su S.Girėnu - ne, Amerikos lietuvių laikraščių korespondentai vėl būtų puolę kritikuoti. Pirmadienio laikraščiai (atspausdinti sekmadienio naktį) būtų išėję su straipsneliais, kad "laukia kol vandenynas užšals" ar pan.
Ir štai jei anksti iš ryto pirmadienį "Lituanika" būtų išskridusi, tai laikraštininkų tarpe būtų stiprus sumišimas - ar atsiprašyti už neteisingą informaciją, ar galbūt sulaikyti jau paruoštus tiražus, ar išleisti skubų biuletenį.
Vienu žodžiu, būtų buvęs tam tikras atsikeršijimas tiems laikraščiams, kurie nepalankiai vertino Darių ir Girėną.

Kita vertus, tokiam pirmadieniniam išskridimui galėjo trukdyti "Lituanikos" vežamas paštas. Laiškus pašte reikėjo suštampuoti iš vakaro, o ar sekmadieniais paštas dirbo - abejoju.

Į viršų
JG52
2016 Geg 11 d., 14:24
Užsiregistravęs dalyvis #156
Prisijungta: 2010 Rgp 19 d., 14:53
Pranešimų: 497
Kiras rašė ...

[Per tas dvi dienas oras Europoje pasitaisė.

Matyt, nebuvo tikri, kad taip ir bus. Jei būtų garantuoti, kad po dienos, dviejų ar trijų oras Europoje bus "švarus" - tikrai būtų luktelėję (tiek pralaukus - pora dienų papildomai nieko nereiškia). Matyt, nebuvo garantuoti. Filme "Skrydis per Atlantą" yra epizodas, iš esmės atkartojantis S.Dariaus dienoraštį: "... oras virš Atlanto pasitaisys - suges Europoje. Pasitaisys Europoje - suges virš Atlanto....".

Taip, laikraščiai vis arčiau rašė. Ko gero dėl to, kad pasirengimas skrydžiui buvo finansuojamas ir iš aukotų, surinktų per šventes pinigų. O ir lakūnams dėl to papildomas spaudimas turėjo būti: pinigai surinkti, o niekas nevyksta. Nevyksta net ir tada, kai W.Postas išskrido! Sunku būtų buvę rasti pasiteisinimą. Tuo labiau, jei garantijų dėl oro pagerėjimo nebuvo.
Į viršų
Kiras
2016 Geg 15 d., 18:17
Kiras

Užsiregistravęs dalyvis #19
Prisijungta: 2008 Lap 24 d., 19:16
Pranešimų: 1289
JG52 rašė ...

... patį lėktuvą tobulinti: radijas, šviesos, gal dar kintamo žingsnio prop., Bet ir taip ta "skraidanti cisterna" buvo perkrauta...

Dabar iš laiko perspektyvos galima pasvarstyti, ko pasiruošime trūko, ko galbūt reikėjo ir kas nebuvo būtina.

Radijas.
Žiūrint, ką šioje sąvokoje suprantame. Jei radijo imtuvas-siųstuvas, tai tikrai nebūtinas dalykas. Kam ir ką pranešti? Kad esam ten ir ten, skrendam ten ir ten. Tai čia naudingas dalykas visiems kitiems, o ne patiems lakūnams. Be to, tam būtų reikėję vienam iš lakūnų išmokti Morzės abėcėlę ir "kalti" raktu.
Jei tik radijo imtuvas, tai būtų naudingas susižinoti oro prognozę priekyje maršruto. Žinoma, jeigu būtų ją supratę vokiečių kalba. Na, gal iš Londono būtų girdėję angliškai. Bet... Orų prognozės nėra 100% tikslios. Taigi ar galima teigti, jog Lituanikos lakūnai, netgi išgirdę nepalankę prognozę, nebūtų skridę priekin patikrinti, pabandyti, gal galima pro tas audrų zonas kur nors pralįsti?
Jei radijo imtuvas būtų buvęs su radijo kompasu, tai toks įrenginys, be abejo, būtų buvęs labai naudingas. Bet tai buvo tų laikų naujovė ir kiek tai galėjo kainuoti - baisu net pagalvoti.
Taigi radijas minėtomis aplinkybėmis būtų buvęs, kaip kad Saulius išsireiškė, daugiau balastas nei naudingas dalykas.

Apie šviesas ir prožektorių jau nemažai diskutavome. Toks dalykas, sakyčiau, buvo būtinas.

Kintamo žingsnio propeleris reikalingas pakilimui. Nors Darius numatė, kad pakilimas bus sunkus, bet matyt taip viską apskaičiavo, jog išnaudojant visą FBF tako ilgį, pakilti pavyks. O numanant, kiek tas propeleris būtų kainavęs, galima teigti, kad tai irgi būtų buvęs perteklinis dalykas.

Į viršų
JG52
2016 Geg 16 d., 10:37
Užsiregistravęs dalyvis #156
Prisijungta: 2010 Rgp 19 d., 14:53
Pranešimų: 497
Manau, kad radijas buvo būtinas. Tuo labiau, kad oras virš Europos buvo nepastovus, plius skrendant vakare, naktį. Pvz., žinant, kad pakeliui virš Vokietijos, Lenkijos stipriai lyja - galima ieškoti kitų sprendimų. Dabar-gi viskas buvo atliekama bandymo, patikrinimo-įsitikinimo būdu. Ne pats geriausias būdas naktį, esant prastoms oro sąlygoms, nuovargiui ir galimai su defektuotu varikliu. Juk pats lietus nėra problema, jei viskas tinkamai veikia.
O dėl propelerio - tai nežinau ar tiek jau brangiai jis kainuotų? Tai laikais nebebuvo jis jau joks stebuklas. O jo nauda - tai ne tik pakilimo metu, bet ir., pvz., siekiant pakilti virš audros debesų, taupyti kurą ir kt.
Į viršų
Kiras
2016 Geg 16 d., 11:07
Kiras

Užsiregistravęs dalyvis #19
Prisijungta: 2008 Lap 24 d., 19:16
Pranešimų: 1289
Naujas propeleris kainavo 224$.
Kiek galėjo kainuoti kintamo žingsnio? Nežinau. Spėčiau, kad su visa valdymo įranga, įmontavimu ir suderinimu, ko gero dvigubai - kokius 400-500$.
Radijas vėlgi, manyčiau, kokius 200-300$.
Taigi...
Į viršų
JG52
2016 Geg 16 d., 14:45
Užsiregistravęs dalyvis #156
Prisijungta: 2010 Rgp 19 d., 14:53
Pranešimų: 497
Kiras rašė ...

Kiek galėjo kainuoti kintamo žingsnio? Nežinau. Spėčiau, kad su visa valdymo įranga, įmontavimu ir suderinimu, ko gero dvigubai - kokius 400-500$.
Radijas vėlgi, manyčiau, kokius 200-300$.
Taigi...

Na taip, kintamo žingsnio propeleris vis-gi ne serijinės gamybos, t.y. ne Bellacos Pacemaker gamyklinė opcija. Galėjo kainuoti ne pigiai.
Radijas - tai gal pigiau? Visokių jų buvo, pasirinkimo galimybė didesnė. Kad ir naudoto. O ir USD kitokios vertės, nei nūnai.
Na taip, pasąmokslauti po viskam - daaaaug lengviau. Bet padiskutuoti galima.
Į viršų
sky76v
2016 Geg 16 d., 19:11
Užsiregistravęs dalyvis #49
Prisijungta: 2009 Sau 27 d., 14:48
Pranešimų: 1076
Serijiniai kintamo žingsnio propeleriai pasirodė tik 1932 metais, ir jiems buvo pritaikytos tik tam tikros variklių modifikacijos.

Čia šiek tiek istorijos:

britų konstrukcijos

amerikiečių „Hamilton“

Vertinant kainas reikia atsižvelgti, kad naujas automobilis tuomet kainavo 500-700 dolerių.
Į viršų
JG52
2016 Geg 17 d., 09:28
Užsiregistravęs dalyvis #156
Prisijungta: 2010 Rgp 19 d., 14:53
Pranešimų: 497
sky76v rašė ...


Vertinant kainas reikia atsižvelgti, kad naujas automobilis tuomet kainavo 500-700 dolerių.


Įdomi informacija.
Oho: du propeleriai - ir naujas Fordukas ! Kainos, vienok....
Į viršų
AntanaZ
2016 Geg 17 d., 15:24
AntanaZ
Užsiregistravęs dalyvis #143
Prisijungta: 2010 Bal 29 d., 08:28
Pranešimų: 269
gal turi ir realaus Lithuanicos propelerio brėžinius?
Į viršų
Kiras
2016 Geg 19 d., 22:01
Kiras

Užsiregistravęs dalyvis #19
Prisijungta: 2008 Lap 24 d., 19:16
Pranešimų: 1289
Anot ekonomistų, kaina priklauso nuo paklausos-pasiūlos santykio.
Fordas, paleidęs konvejerį, fordukų gamino tūkstančiais, taigi pasiūla buvo didelė, kaina žema.

Tęsiant apie kainas, tai gyroskopinis prietaisas - aviahorizontas - tada kainavo 400$. Darius gavo 15% nuolaidą tai nusipirko už 340$. Sekstantas kainavo 320$. Naujas indukcinis kompasas kainavo 700$ !! Darius tokio neįpirko, tai "padievalkėj" susirado, berods už 140$. Ale šito deviacijos buvo iki 36°!!.

Į viršų
Eiti į puslapį   <<        >>   

Persikelti:     Į viršų

Sindikuoti šią temą: rss 0.92 Sindikuoti šią temą: rss 2.0 Sindikuoti šią temą: RDF
Powered by e107 Forum System

Svetainės nuorodos













Sveiki,

Prisijungimo vardas:

Slaptažodis:




Prisiminti mane

[ ]

Facebook