Diskusijos

Lietuvos Aviacijos Istorija 1919 - 1940 m. :: Diskusijos :: Lietuvos Karo Aviacija 1919 - 40m. :: Asmenybės
 
<< Prieš tai buvusi tema | Sekanti tema >>
Romualdas Marcinkus
Eiti į puslapį   <<        >>  
Moderatoriai: Arius, Nerijus Korbutas, Pijus, Mindaugas, Kiras
Autorius Pranešimas
Mindaugas
2010 Bir 03 d., 11:30
Mindaugas

Užsiregistravęs dalyvis #5
Prisijungta: 2008 Lap 05 d., 17:06
Pranešimų: 447
čia tik faktas,

Įdomu, kuo galėtumėte tą faktą pagrįsti?

Tokio lygio asmeninio gyvenimo peripetijos turi mažai ką bendro su aviacija. Tikriausiai kiekvienos garsios asmenybės gyvenime galima rasti "nuodėmių".

Tiesa, poreikis abortui atsiranda, ne dėl vieno žmogaus veiklos, tad atsakomybė taip pat nėra vieno.
Į viršų
Nemunas
2010 Bir 03 d., 12:32
Užsiregistravęs dalyvis #148
Prisijungta: 2010 Geg 31 d., 16:25
Pranešimų: 4
Teisingai, mind3e sako, kad tai neturi nieko bendro su aviacija.... Ir dar vienas dalykas: ne mums Jį teisti....
Į viršų
Prunce
2010 Bir 03 d., 13:08
Užsiregistravęs dalyvis #66
Prisijungta: 2009 Kov 23 d., 21:46
Pranešimų: 629
Kažkoks protingas žmogus(???) - dievas kažkada pasakė:"Kas - be nuodėmės, tegu meta į mane akmenį". Kaip manote, kiek tokių atsirado? Kitas posakis taip pat tinka šiai situacijai: "Neteisk ir nebūsi teisiamas". Įdomu, kuom abortas susijęs su aviacija? Aš maniau, kad lėktuvus gamina, o kažkam atrodo, kad gimdo (:. Ne ta linkme pasukote diskusiją, "AntanaZ". O ir, kaip labai teisingai išsireiškė "mind3e", aborto be kitos pusės sutikimo nepadarysi. Vadinasi, tas žmogutis, kuris turėjo ateiti į pasaulį, kliudė ne tik Marcinkui. Beje, "eppanzer", kiek priešo lėktuvų esate numušęs asmeniškai? Tikrų, ne kompiuterinių, kai rizikuoji savo, o ne kažkokio elektroninio "aš" beveik nesibaigiančiomis gyvybėmis. Kai atsakysite į šį klausimą, pabandysiu paaiškinti, kas yra didvyriškumas. Jei turėsiu laiko, žinoma.

[ Redaguota 2010 Bir 03 d., 13:11 ]
Į viršų
AntanaZ
2010 Bir 03 d., 15:15
AntanaZ
Užsiregistravęs dalyvis #143
Prisijungta: 2010 Bal 29 d., 08:28
Pranešimų: 269
Neturiu jokio noro nei teisti nei juodinti Marcinkų.
Didvyriui garbės nedaro neištikimybė ir abortas.
Nenoriu veltis į diskusijas apie abortus - tik faktas kad Marcinkus už jį sumokėjo.
Kaip aviatorius - tai jis tikrai šaunus vyras.
Kaip pavyzdys - paabejočiau dėl aukščiau minėtų faktu.
Nei aš jį teisiu nei teisinu. Žmogų teisia jo pačio poelgiai. Gali idealizuoti, gali žiūrėti realiai - kaip kam patogiau taip tas ir pasirenka.
Principas paprastas: geri poelgiai blogų nepanaikina.
Į viršų
Mindaugas
2010 Bir 03 d., 15:27
Mindaugas

Užsiregistravęs dalyvis #5
Prisijungta: 2008 Lap 05 d., 17:06
Pranešimų: 447
Nenoriu veltis į diskusijas apie abortus - tik faktas kad Marcinkus už jį sumokėjo.


Dar kartą kartoju klausimą, kuo galėtumėte tą faktą pagrįsti?

Esu prieš idealizavimą, bet savo žodžius reikėtų sugebėti argumentuotai pagrįsti, o ne operuoti vertybinėmis sąvokomis kaip didvyriškumas, nevyriškumas, garbė ir pan. kurios pas kiekvieną skirtingos...
Į viršų
AntanaZ
2010 Bir 04 d., 09:20
AntanaZ
Užsiregistravęs dalyvis #143
Prisijungta: 2010 Bal 29 d., 08:28
Pranešimų: 269
Sviderskytės knygoje, Marcinkaus laiškuose
Į viršų
eppanzer
2010 Bir 04 d., 11:30
Užsiregistravęs dalyvis #46
Prisijungta: 2009 Sau 05 d., 08:36
Pranešimų: 489
Mano nuomone, G.Sviderskytė rinkdama medžiagą ir parašydama knygą apie Romualdą Marcinkų padarė didelį darbą. Iš kitos pusės, pasirinkusi "LNK" stilių, pasielgė neatsakingai. Bet toks jau tas "elenkeniškas" stilius - ant tiesos kurpalio tempti pigias sintetines medžiagas. Siekiant pigaus populiarumo, išaukštintas žmogus, kuris Lietuvai nusipelnęs nepalyginamai mažiau už daugybę kitų. Be to, idealizuotas nuo galvos iki kojų, lengvai randa atsaką ir tarp patriotiškai nusiteikusio jaunimo. O patriotiškumu reikšmingiausia Marcinkaus gyvenimo dalis net nekvepia. Nerandu ir jokių asui būdingų faktų. Skraidyti išmokino Lietuva. Už tai mokėjo ne tokio ir turtingo biudžeto pinigais. Atsidūręs toli nuo Tėvynės, jisai gyveno iš to, ką geriausiai mokėjo - skraidė "už Angliją". Būtų atsidūręs Vokietijoje, būtų kovojęs prieš Lietuvos okupantus - sovietus, bet tuo pačiu ir už kitus okupantus vokiečius. Eilinį kartą sakau, kad jo už tai nesmerkiu. Bet idealizuoti irgi nėra ko. Dėl žmogiškų reikalų, tai jau esu pakankamai senas, kad už tai neteisčiau kitų žmonių. Visi blogiausi darbai padaromi siekiant pačių geriausių tikslų.
Ne Marcinkaus kaltė, kad jis negalėjo žūti gindamas Lietuvos dangų.
Į viršų
Mindaugas
2010 Bir 04 d., 16:09
Mindaugas

Užsiregistravęs dalyvis #5
Prisijungta: 2008 Lap 05 d., 17:06
Pranešimų: 447
Taip, Lietuvos aviacijos istorija visa idealizuota, o bandymai kvestionuoti pasibaigia apšaukimu neišmanėliu ir ne patriotu.
Bet su kai kuriomis eppanzer mintimis nesutinku.

Iš kitos pusės, pasirinkusi "LNK" stilių, pasielgė neatsakingai. Bet toks jau tas "elenkeniškas" stilius - ant tiesos kurpalio tempti pigias sintetines medžiagas


Visiškai sutinku, jog knygos stilius savitas, publicistinis, skirtas plačiosioms masės, kurioms geros knygos rodiklis yra „lengvai skaitosi“.Knyga pristatoma kaip monografija, jeigu ji pretenduoja į tokį titulą, tad reiktų prisilaikyti monografijai būdingo mokslinio stiliaus, o knygoje jo minimaliai.

Siekiant pigaus populiarumo, išaukštintas žmogus, kuris Lietuvai nusipelnęs nepalyginamai mažiau už daugybę kitų.

Sakyčiau, kad neišaukštino, bet priminė apie jo egzistavimą, nes prieš šią knygą Romualdas Marcinkus Lietuvai neegzistavo, kaip kad ir neegzistuoja kiti, apie kuriuos niekas nepriminė, ar nuo to Marcinkaus darbai mažesni ar didesni?

Be to, idealizuotas nuo galvos iki kojų, lengvai randa atsaką ir tarp patriotiškai nusiteikusio jaunimo.

Idealizavimas ir juodinimas yra toks pat blogis, nes abu „klastoja istoriją“ kaip pasakytų Bugailiškis Prūdas. Idealizavimą, mano galva, lėmė tas nelemtas knygos stilius, rašymo maniera.

O patriotiškumu reikšmingiausia Marcinkaus gyvenimo dalis net nekvepia.

Kada buvo tas reikšmingiausias gyvenimo periodas ir kodėl jis net nekvepia patriotiškumu?

Skraidyti išmokino Lietuva. Už tai mokėjo ne tokio ir turtingo biudžeto pinigais.

Idealizuoti negerai, bet jau bent man iš tokio sakinio susidaro, kad tas gyvatė Marcinkus, išmokęs skraidyti vargingos Lietuvos valstybės pinigais, jai ničnieko nedavė, o tik galima sakyti apvogė. Septynis metus tarnavo kariuomenėje - karo aviacijoje, dalyvavo garsiajame skrydyje aplink Europą, prisidėjo prie Lietuvos vardo garsinimo kaip nuneginčijamai talentingas futbolininkas.

Būtų atsidūręs Vokietijoje, būtų kovojęs prieš Lietuvos okupantus - sovietus, bet tuo pačiu ir už kitus okupantus vokiečius.

Kuo galite šį samprotavimą pagrįsti? Kas būtų jeigu būtų... nors ir nebuvo, bet galima pripiešti būsimas nuodėmes. Visa maršrutas jo nuo Lietuvos iki Anglijos šią spekuliacija paneigia, bandė kovoti Prancūzų pusėje pieš Vokiečius, vėliau Anglų.

skraidė "už Angliją"..

O man atrodo jog kariavo prieš Vokiečius, prieš Lietuvos okupantus. Galimybė Lietuvoje kovoti aviacijos dalyje prieš Vokiečius nebuvo, pasirinko užsienį. Lietuvos Savisaugos Daliniai kovoje prieš sovietus vokiečių pusėje yra Lietuvoje laikomi kovotojais prieš bolševizmą, o štai Marcinkus kovojo už Angliją. Ar tai ne dvigubi standartai?
Į viršų
eppanzer
2010 Bir 04 d., 17:46
Užsiregistravęs dalyvis #46
Prisijungta: 2009 Sau 05 d., 08:36
Pranešimų: 489
Reikšmingiausias periodas - jo dalyvavimas karo veiksmuose.
Dabar neturiu knygos po ranka, bet gerai atsimenu pesimistines nuotaikas jo laiškuose, kad nežino ką jis čia veikia ir už ką kariauja.
Esu įsitikinęs, kad jo kova už britus tikrai nebuvo kova prieš Lietuvos okupantus. Vėlgi, labai bijau suklysti nes neturiu knygos, bet ar jis nepradėjo kovoti prieš vokiečius tada, kai Lietuvą buvo okupavę sovietai?
Mano giliu įsitikinimu, nebuvo pas jį jokių iliuzijų dėl kovos prieš "Lietuvos okupantus", o tiesiog kareivio noras išgyventi ne dirbant padienius darbus, o parsisamdant už pinigus verstis garbingu karo lakūno amatu.
Mano akimis samdytis dirbti nėra gėda, gėda yra vogti, inkšti ir pavydėti kitiems.
Bet mano nuomone tokia, visų pirma Sviderskytės, skatinama tendencija nesąžiningu būdu idealizuoti kovą už anglus yra žalinga visai mūsų istorijai, nes daug jaunimo atsispirti pigaus, vartotojiškos kultūros stiliaus kerams ir priima jau suformuotas neteisingas išvadas kaip teisybę.

Tokia mano nuomonė, jeigu kas nors manote kitaip ir mano argumentai jums netinkami, ką gi, normalus nuomonių skirtumas.

Pripažįstu Marcinkaus veiklą iki jo pasitraukimo iš Lietuvos karo aviacijos, nelaikau jo jokia gyvate, nesmerkiu jo už kariavimą toje ar kitoje pusėje. Nelaikau jo asu ar geriausiu Lietuvos karo lakūnu, nes kol kas nematau jokių prielaidų taip pavadinti. Negaliu nepripažinti jo drąsos ir sumanumo, pasireiškusio būnant nelaisvėje ir organizuojant pabėgimą. Visiškai nesmerkiu Marcinkaus ir neturiu jam jokių priekaištų.
Visos mano kritikos strėlės - G.Sviderskytei, jos formuojamam ir brukamam požiūriui.

Gerbiamas kolega mind3e, kalbėti apie savisaugos dalinius jau kita tema, labai atsiprašau, bet į šį klampų off-topic'ą nesileisiu.
Į viršų
sky76v
2010 Bir 04 d., 18:13
Užsiregistravęs dalyvis #49
Prisijungta: 2009 Sau 27 d., 14:48
Pranešimų: 1075
Kai R.Marcinkus kovojo prieš vokiečius, tie dar buvo sovietų sąjungininkai (beje, blokavę karinius tiekimus kovojančiai Suomijai, kuriai stoti į pagalbą Marcinkus agitavo kolegas).
Taip, Lietuvoje yra asmenybių, labiau vertų tokios biografinės apybraižos, kokia parašyta apie R.Marcinkų. Bet kai sakiau, kad jis net ir po 70 metų žavi moteris - turėjau omeny ne vien Dženetą

Be to, rašyti tokią biografiją daugiau galimybių ir įdomiau, kadangi ji domina ne tik lietuvius, bet ir daugiau dėmesio savo istorijai skiriančius britus.

O dėl Marcinkaus asmenybės - matyt, būtų galima apibūdinti žodžiais - drąsa, azartas ir avantiūrizmas. Galima pridėti ir profesionalumą, nes kažin, ar eilinis žvalgas būtų pasirinktas antrosios skrydžio aplink Europą įgulos šturmanu. Ir ne taip svarbu, ar jis atsidūrė užsienyje dėl heroiško noro kovoti prieš agresorių, ar negalėdamas išpainioti asmeninio gyvenimo peripetijų ar lošimo skolų - nes juk bėgo ne kur nors į ramią Ameriką, o ten, kur verda kova.

O asmeninio gyvenimo niuansai - tegu geriau lieka istorijos paraštėse. Nes kitaip teks madingų aukštuomenės žurnalų pavyzdžiu narstyt ne nuopelnus aviacijai, kariuomenei ar kultūrai, o - ar tikrai kuri nors iš neabejotinai nusipelniusių Lietuvos kariuomenei asmenybių mirė nuo kraujo užkrėtimo po sužeidimo fronte, ar nuo hm... kitokios infekcijos. Ar dalinio vado priekaištai dėl vedybų buvo dėl dalinio taisyklių pažeidimo, ar kad tam vadui būsimos herojaus žmonos prašymu teko spausti jį dėl vedybų „iš reikalo“. Ar genialus menininkas mirė nuo džiovos, ar psichinės ligos priepuolio metu paspaudė revolverio gaiduką...

Kaip sakė V.Stašaitis prie išdėliotų akmenų Panemunės aikštėje - „Čia gulėjo mano draugai. Jie buvo paprasčiausi vaikinai.“
Ir daugumos asmenybių gyvenimai turi aspektų, kuriais verta sekti, ir kurių kartoti nereikėtų. Kaip sakė mamos klasiokas kunigas: „Sutikau buvusį mokinį, kuriam tikybą dėsčiau. Klausiu kaip gyvena - atsako, ai, tingiu, darbo neieškau, draugų kompanija yra, su kuria išgeriam. Pasakiau jam - „Tai gerai, Šventasis Augustinas irgi nuo to pradėjo“. Jis į mane sužiuro.“

Taigi, atsirinkim, ir žiūrėkim, kuri gyvenimo pusė nusveria.
Į viršų
Eiti į puslapį   <<        >>   

Persikelti:     Į viršų

Sindikuoti šią temą: rss 0.92 Sindikuoti šią temą: rss 2.0 Sindikuoti šią temą: RDF
Powered by e107 Forum System

Svetainės nuorodos













Sveiki,

Prisijungimo vardas:

Slaptažodis:




Prisiminti mane

[ ]

Facebook