Diskusijos

Lietuvos Aviacijos Istorija 1919 - 1940 m. :: Diskusijos :: Transatlantiniai skrydžiai :: S.Darius ir S.Girėnas
 
<< Prieš tai buvusi tema | Sekanti tema >>
"Lituanikos" kritimas
Eiti į puslapį       >>  
Moderatoriai: Arius, Nerijus Korbutas, Pijus, Mindaugas, Kiras
Autorius Pranešimas
Kiras
2013 Bal 17 d., 17:03
Kiras

Užsiregistravęs dalyvis #19
Prisijungta: 2008 Lap 24 d., 19:16
Pranešimų: 1295
Pasinaudojus G.Siderskytės atrasta kapitono V.Morkaus "Lituanikos" sudužimo schema (žr. temą Sviderskytės tyrimas), galima aptarti patį "Lituanikos" sudužimą.
Pačią V.Morkaus schemą šiek tiek perdirbau.



Sunumeravau pušis pagal jų nulaužimo eilę. Pažymėjau benzino bakus: Ad ir Ak - dešinysis ir kairysis vidiniai sparnų bakai, Bd ir Bk - dešinysis ir kairysis išoriniai sparnų bakai (taip nustačiau pagal V.Morkaus nubraižymą - išoriniai didesni).
Sudariau mastelį (du mastelius). Antrasis mastelis - "Lituanikos" liemeniui, motorui ir benzino bakams. Šie elementai V.Morkaus schemoje per dideli.
Pirmojo mastelio pagrindas - V.Morkaus pažymėta atkarpa - 50 m.
Antrajam masteliui už pagrindą paėmiau lėktuvo liemens siluetą, kurio ilgį priėmiau 6,7 -6,8 metro ("Lituanikos" liemens ilgis 8,45 m, bet čia nulaužtas motoras bei posūkio vairas ir suknežinta kabina).
Užnešto lėktuvo siluetas atitinka pirmąjį mastelį.

Keletas matmenų:
Tarp 1 ir 2 pušies 8,5 m
Tarp 2 ir 3 pušies 7 m
Tarp 2 ir 4 pušies 23 m
Tarp 4 ir 5 pušies 11 m
Tarp 5 ir 6 pušies 7,5 m
Tarp 5 pušies ir trajektorijos ašies 7,5 m
Tarp 6 pušies ir duobės ašies 6,5 m
Duobės ilgis apie 11 m

Kapitono V.Morkaus schemą sulyginkime su vokiečių tyrimo (apie vokiečių tyrimą buvo kalbėta šioje temoje) duomenimis:

Lėktuvo skeveldros buvo išsklaidytos apie 80 m diametro rate. Iš rastų katastrofos vietoje pėdsakų galima nustatyti; kad lėktuvas darydamas dideliu greičiu plokščią posūkį kairėn kliuvo kairiuoju sparnu už maždaug 14 m aukščio pušies viršūnės, ir toliau besisukdamas kairėn dėl įvykusio staigaus sustabdymo lėktuvas nukrito pryšakiu žemyn. Prie pirmo pušies palietimo kairiuoju sparnu, galas sparno buvo nuplėštas, o per 25 metrus motoras sudavė 10 m aukštyje į 12 m aukščio pušį (žr. pried. 4); tolimesnis sukimasis kairėn pasibaigė ir prasidėjo paskutinė kritimo fazė. Per 50 m nuo šitos pušies lėktuvas susidavė į žemę išmušdamas apie 30 cm gilumo duobę. Visai sutriuškintas lėktuvo liemuo gulėjo apie 15 m pusiau kairėj ir priekyje nuo susidavimo vietos ir buvo atsirėmęs į storą medį. Motoras buvo išplėštas ir gulėjo apie 8-10 m nuo lėktuvo laužo (žr. pried. 4 pav.). Skridimo greitis buvęs labai didelis, nes per paskutinius kritimo 50 m 4 storos pušys smūgio vietoje visai lygiai nulaužtos (žr. pav. 4). Iš 5 benzino bakų 3 buvo išplėšti ir išmėtyti, o du buvo sutriuškintam liemenyje. Jokių žymių išbėgusio benzino negalima buvo pažinti.

Praktiškai viskas atitinka, tik vokiečių tyrime skelbiamas bakų skaičius kažkokia nesąmonė - 5 ir 3!

[ Redaguota 2013 Rgp 01 d., 14:16 ]
Į viršų
Mindaugas
2013 Bal 18 d., 07:46
Mindaugas

Užsiregistravęs dalyvis #5
Prisijungta: 2008 Lap 05 d., 17:06
Pranešimų: 448
Visada su dideliu įdomu skaitau Kiro pranešimu Lituanikos tema. Puikus loginis mąstymas ir tas įsigilinimas į detales tai oho
Į viršų
JG52
2013 Bal 18 d., 09:29
Užsiregistravęs dalyvis #156
Prisijungta: 2010 Rgp 19 d., 14:53
Pranešimų: 499
Labai geras Kiro darbas. Labai įdomu. Ir reikia suprasti, kad schemoje raidėmis "D" ir "C" pažymėti liemens bakai? Ir dar klausimėlis: kaip suprasti "vidiniai" ir "išoriniai" sparnų bakai? Vidiniai - tai arčiau liemens, o išoriniai - arčiau sparno galo ar kaip?
Ir vėl-gi, tas skridimo greitis... Kad taip lėktuvas būtų suknežintas - tikrai turėjo būti laaabai didelis. Aukščio juk beveik nebuvo. Jei žvalgytis aištelės kur leistis - negi būtų lėkę tokiu greičiu? Migla man čia.

[ Redaguota 2013 Bal 18 d., 09:32 ]
Į viršų
eppanzer
2013 Bal 18 d., 15:09
Užsiregistravęs dalyvis #46
Prisijungta: 2009 Sau 05 d., 08:36
Pranešimų: 489
JG52 rašė ...

Labai geras Kiro darbas.
Tikrai, pagarba kolegai. Sakyčiau, kad G.Sviderskytei būtų labai naudinga pasikonsultuoti ir su kolega Kiru.
Į viršų
Kiras
2013 Bal 18 d., 18:28
Kiras

Užsiregistravęs dalyvis #19
Prisijungta: 2008 Lap 24 d., 19:16
Pranešimų: 1295
Ačiū už įvertinimą. Na, man patinka tokie techniniai paskaičiavimai, ieškojimai ir "atradimai" - tai ir darau.

JG52 > Bakų ženklinimą įvedžiau "savąjį" temoje apie benziną. Jis toks:



"Vidiniai" - tai taip, arčiau liemens. Jie mažesni.

Dar keletas pastebėjimų, susijusių su V.Morkaus schema.

1. Rašiau, kad liemuo ir bakai aplink liemenį ne masteliniai. Gali būti, kad mastelio neatitinka tik liemuo, o bakų išsibarstymas yra vis tik pagal mastelį. Ypač gali būti labai realūs atstumai nuo Bk iki 5 ir 6 pušies.
Nors tada bakas Bd - labai jau toli nulėkęs - apie 30 m nuo duobės!

2. Jei antrą pušį pagal vokiečių tyrimą nulaužė 10 m aukštyje, tai kritimo kampas 14°. Pagal Morkų kritimo kampas visame 80 m atstume tolygus.

3. Kairysis sparnas kliudė 5 (arba 6 pušis): 1, 3, 4, 5, 6 (anot vokiečių - Prie pirmo pušies palietimo kairiuoju sparnu, galas sparno buvo nuplėštas - schemoje 1 pušis pataiko ne į sparno galą, o arti liemens. Be to, pasak vokiečių kita pušis, kurią nukirto motoras buvo už 25 m, o pagal Morkaus schemą tarp 1 ir 2 pušies tik 8,5 m). Darau išvadą, kad kairysis sparnas pačioje pradžioje kliudė dar vieną pušį, nepažymėtą Morkaus (gal būt tik šakas).

4. Motoras nukirto 2 pušį - pačią storiausią - 35 cm!

5. Dešiniam sparnui nekliuvo nė viena pušis (!?), o tik šakos. Turėjo išlikti apysveikis.

6. Mano nuomone, iš viso kažkaip mažai medžių. 50 m ilgio ir apie 15 m pločio (Lituanikos sparnų mojis) koridoriuje - tik 6 medžiai (?!) Pagal nuotraukas miškas atrodo pakankamai tankus.





[ Redaguota 2013 Rgp 01 d., 14:18 ]
Į viršų
Kiras
2013 Bal 18 d., 19:09
Kiras

Užsiregistravęs dalyvis #19
Prisijungta: 2008 Lap 24 d., 19:16
Pranešimų: 1295
Dar noriu su JG52 padiskutuoti apie kritimo greitį.

Praktiškai visi šį greitį įvertina emociškai. Dėl tų stiprių sulaužymų.
Netgi A.Gustaičio akte: visu smarkumu kirsdamas medžius nuėjo žemyn
V.Morkus: Greitis apie 200 kilometrų
Filme "Berlincheno trikampis": Lėktuvas pikiruodamas maždaug 200-220 km/h greičiu įsirėžė į mišką
Bet paskaičiavimų tai jokių nėra! Viskas remiasi emocijomis, kad labai sulūžo!

O aš galvoju, kad 130-140 km/val. greitis yra pakankamas, kad lėktuvas - ypač sparnai - subyrėtų į šipulius. Juk jie tuščiaviduriai ir mediniai - du lonžeronai ir krūva nerviūrų.

Palyginkime: šiuolaikiniai "kelių ereliai" turbūt, ne visada įspaudžia 180 km/val., realiai 140-150-160. O kokios būna kartais avarijos! Mašinos lūžta pusiau arba kartais būna "apsikabinusios" medį ar stulpą!

Žinoma, ši mano šnekta irgi emocinė. Pabandykim paskaičiuoti.

Kinetinės energijos formulė
E=1/2 m ∙ V^(2 )
Masė padauginta iš greičio kvadrato.
Jei Lituanikos masė prieš avariją buvo 1700 kg, o greitį imame 40m/s (apie 140km/val.) ir 50m/s (180km/val.), gauname reikšmes 1,36MJ ir 2,13MJ. Pusantro karto didesnė. Na, taip nuo greičio kvadratinė priklausomybė.
Bet gal mediniam sparnui perlaužti visiškai tiek nereikia, gal pakanka kokių 0,1MJ? Šito aš nežinau, nemoku paskaičiuoti. Čia reikia medžiagų atsparumo specialistų.

Kita vertus, nėra priežasčių, kad tuo metu Lituanikos būtų buvęs labai didelis greitis. Maksimum, galėjo būti kreiserinis apie 170-180 km/val. Netgi mažiau, nes benzino filtras buvo pasikimšęs ir variklis dideliais sūkiais dirbti negalėjo!
Pikiravo? O kam, kodėl? Ir liudininko Griebeno parodymai tam prieštarauja.

Atrodo, kad yra prieita išvada, jog ieškojo aikštelės tūpimui. O tokie manevrai dideliu greičiu neatliekami.

Į viršų
JG52
2013 Bal 19 d., 12:11
Užsiregistravęs dalyvis #156
Prisijungta: 2010 Rgp 19 d., 14:53
Pranešimų: 499
Ačiū, Kirai, už paaiškinimą.
O dėl kritimo greičio - tai mane stebina ne tiek sparnai. Su jais viskas aišku. Stebina, kad viskas taip sumaitota. Net prietaisų lenta ir ta visa suknežinta, prietaisai išbyrėję. Ko gero, nėra nė vienos sveikos lėktuvo detalės! Gal tik padangos. Ir kabinos "stiklai" (kiek pamenu ir kiek buvo įmanoma įžiūrėti muziejuje) ne visi suskaldyti. Vat tai mane stebina.
Į viršų
Robitt
2013 Bal 19 d., 18:30
Užsiregistravęs dalyvis #213
Prisijungta: 2011 Vas 12 d., 16:42
Pranešimų: 99
man kažkodėl ima pirštis tokia mintis, dėl šitokio sumaitojimo katastrofos metu. Pažvelkime visų pirma į Lituanicos konstrukciją. Iš ko ji buvo padaryta? Suvirinta iš plieno vamzdelių (Liemuo žiūrint į nuotrauką), ir aptraukta drobe. Taigi, gal ir konstrukcija lėktuvo tokia lėmė, kad jis taip subyrėjo katastrofos metu? Nežinau, čia tik mano asmeninė tokia nuomonė, kad gal nuo tokios konstrukcijos ir susimaitojo. Bet čia tik mano mintys...

Į viršų
Kiras
2013 Bal 19 d., 18:35
Kiras

Užsiregistravęs dalyvis #19
Prisijungta: 2008 Lap 24 d., 19:16
Pranešimų: 1295
Dar pora momentų, kurių negaliu (kol kas) suprasti ir logiškai paaiškinti kodėl taip atsitiko.

1. Sparno ilgis nuo lėktuvo ašies iki pačio galo yra 7,6 metro (15,24 : 2 = 7,62). Pagal vokiečius: "Prie pirmo pušies palietimo kairiuoju sparnu, galas sparno buvo nuplėštas". Vadinasi sparnas kažkiek patrumpėjo. Trečia pušis buvo per 7 metrus nuo trajektorijos ašies - taigi sparną dar turėjo šiek tiek "patrumpinti".
Todėl klausimas - kas nulaužė 5 ir 6 pušis (jos nuo trajektorijos ašies per 7,5 (!) ir 6,5 metro)?

2. Kodėl sutrupintas dešinys sparnas? Sveikesnė likusi tik vidurinė dalis (su lėktuvo numeriu). Šis sparnas pagal V.Morkaus schemą kliūčių kaip ir neturėjo.

Į viršų
Kiras
2013 Bal 19 d., 20:17
Kiras

Užsiregistravęs dalyvis #19
Prisijungta: 2008 Lap 24 d., 19:16
Pranešimų: 1295
Liemuo, mano nuomone, dar padoriai atsilaikė. Nors šiame sąraše parašyta, kad liemens "3 gabalai".

Liemens priekis labiausiai sugurintas - ten kliuvo didžiausi smūgiai - pirmiausia nukirsta 35 cm pušis, o po to smūgis į žemę. Dėl to ir motoras atitrūko, alyvos bakai "vienas aplankstytas, kitas suplotas", taip pat matyt, gerokai kliuvo ir bortinei lentai. O štai važiuoklė galima sakyti atsilaikė - ratų "stoikės" turi savo formą.
Taip pat ir liemens bakai neypatingai nukentėjo.

O štai sparnų bakai A - taip vadinami "pažastiniai" - tiesiog suplėšyti.



Nuotrauka iš knygos
Darius ir Girėnas : dokumentai, laiškai, atsiminimai / Nijolė Dariūtė-Maštarienė, Algirdas Gamziukas, Gytis Ramoška / Kaunas : Lietuvos technikos muziejus "Plieno sparnai", 1991
Į viršų
Eiti į puslapį       >>   

Persikelti:     Į viršų

Sindikuoti šią temą: rss 0.92 Sindikuoti šią temą: rss 2.0 Sindikuoti šią temą: RDF
Powered by e107 Forum System

Svetainės nuorodos













Sveiki,

Prisijungimo vardas:

Slaptažodis:




Prisiminti mane

[ ]

Facebook