Diskusijos

Lietuvos Aviacijos Istorija 1919 - 1940 m. :: Diskusijos :: Įvairios temos :: Lietuvos Aviacijos Muziejus
 
<< Prieš tai buvusi tema | Sekanti tema >>
Romano „Žemaičio garlėkys“ pristatymas LAMe
Moderatoriai: Arius, Nerijus Korbutas, Pijus, Mindaugas, Kiras
Autorius Pranešimas
Nerijus Korbutas
2011 Kov 02 d., 21:05
Administratorius

Užsiregistravęs dalyvis #2
Prisijungta: 1970 Sau 01 d., 03:00
Pranešimų: 4086
Rašytojas Vytautas Martinkus pristato

istorinį romaną „Žemaičio garlėkys“ kauniečiams:

Lietuvos aviacijos muziejus (Veiverių g. 132, Kaune) kviečia 2011 m. kovo 4 dieną (penktadienį) 15 val. į Vytauto Martinkaus kūrybos popietę su istoriniu romanu „Žemaičio garlėkys“.



Popietėje dalyvaus rašytojas Vytautas Martinkus, literatūros kritikas Ramūnas Čičelis, Lietuvos aviacijos muziejaus direktorius Remigijus Jankauskas ir aviacijos istorijos skyriaus vedėjas istorikas Gytis Ramoška, žurnalo „Aviacijos pasaulis“ vyr. redaktorė Vilma Jankienė.



Maloniai kviečiami literatūros gerbėjai, aviacinė bendruomenė į susitikimą su autoriumi, kuris parašė įspūdingą istorinį romaną apie Lietuvos aviacijos pradininką Aleksandrą Griškevičių. Autoriui pavyko sukurti emocingą, įtaigų vieno žmogaus gyvenimo pasakojimą, kuris atskleidžia ir mūsų krašto XIX a. gyvenimo detales, narplioja žmonių tarpusavio, šeimos santykius.



Skaitytojai apie romaną




Literatūros kritikas Ramūnas Čičelis:

„Nedaug yra knygų, kurios savo skaitytojus sodintų ant literatūrinio prisiekusiųjų suolo. Kviečiu prisėsti, nes verta. Prisiekusiųjų teismas – tai ne tik Aleksandro Griškevičiaus, bet ir pačių prisiekusiųjų sąžinės „buhalterijos knyga“. Neturėtume suklysti, manydami, kad Aleksandras Griškevičius pavaizduotas kaip sąžinės, tiesos, tikėjimo bei meilės monolitas. Tokia prielaida mus varytų lauk nuo prisiekusiųjų suolo, nes tada teistume tik kaltinamąjį, negalvodami patys apie save ir priimdami, kad tokių vientisų ir laisvų žmonių nebūna. Romano autoriui pavyksta išvengti šių pelėkautų, nes pagrindinio veikėjo gyvenimas yra labai tikras, autentiškas, verčiantis patikėti, jog kiekvienas skaitytojas gali būti Aleksandro prototipas“. (,,Kaltas ar nekaltas?“, ,,Metai“, 2010, Nr. 3).



Literatūros kritikas Alfredas Gusčius:

„Apie dramatiškas Aleksandro Griškevičiaus gyvenimo peripetijas V. Martinkus pasakoja komponuodamas autentišką archyvinę medžiagą, kurioje daug įdomios intrigos, originalių pastebėjimų, išvadų, tiesiog sodrios dramaturgijos – lobio kiekvienam romanistui.

<...> Taigi išvystame talentingą konstruktorių, be kurio atradimų Lietuvos aviacijos istorija tikriausiai būtų prasidėjusi daug vėliau arba nebūtų turėjusi tokių įspūdingų žmogaus tikėjimo galimybe atitrūkti nuo žemės paliudijimų.

<...> Aleksandras – mąstytojas, mintimis, svajonėmis, idealais skrajojęs padangėse, ir inžinierius-konstruktorius, sugebėjęs atitrūkti keliolika metrų nuo žemės. Daug ką supratęs apie sielos ir kūno, proto ir jausmų, mokslo ir religijos santykį, apie žmogaus paskirtį žemėje, apie homo sapiens tobulėjimo galimybes, jis pats patyrė mokslo pionierių, atradėjų likimą – buvo šmeižiamas, pajuokiamas, teisiamas.“ (,,Jie tebeklaidžioja labirinte“, ,,Literatūra ir menas“, 2010 06 11).



Rašytojas Vytautas Girdzijauskas:

„Kokia tikroji šio veikalo prasmė ir reikšmė? Žinoma, svarbu, kad kūrinyje perteikta įspūdinga devyniolikto amžiaus vidurio Rusijos imperijos Šiaurės Vakarų krašto gyvenimo panorama, kurioje apstu visokiausių skaudulių: valdininkų bukumo, kvailumo ir amoralumo, kaimiško tamsumo ir fanatiškumo, dvasininkų dviveidiškumo, ką ir kalbėti apie okupuotų kraštų skurdumą, pačios Rusijos istorišką atsilikimą ir imperiškąsias užmačias.

<...> Netrunki prieiti prie išvados, kad tas žemaičio garlėkys, ta keistoji balagola yra ne tik ano, bet ir dabartinio mūsų gyvenimo veidrodis. <...> Vyriausybės nariai ir visi kiti valdantieji ir valdžios žmonės, ar jums neatrodo, kad per tą prabėgusį šimtmetį, o gal net ir du, mes nelabai toli tenužengėme? Jei įsigilinsite į Kauno civilinio teismo rūmų vertėjo, titulinio patarėjo Aleksandro Griškevičiaus bylą, ar neatrasite stulbinančių paralelių tarp ano ir mūsų amžiaus?“ (,,Žemaičio garlėkio“ apologija“, „Šiaurės Atėnai“, 2010 05 14).



Literatūrologas Petras Bražėnas:

„Kadaise su slapto pavydo jausmu skaitęs esto J. Krosso “Imperatoriaus beprotį”, skaitydamas ,,Žemaičio garlėkį” ne kartą su pasitenkinimu pagalvodavau, kad ir mes ne tik turėjome savų ,,bepročių”, bet jau turime ir rašytojų, ne iš vadovėlių išmokusių keletą imperiją charakterizuojančių frazių, bet iš autentiškų dokumentų pabandžiusių sukurti dvasinę, gal tiksliau būtų pasakyti – bedvasę imperijos atmosferą. Na, dėl rašytojų šiek tiek perlenkiau. Net prisimindamas P. Dirgėlą, pasidžiaugdamas, kad tais pačiais metais išėjo istorinis K. Sabaliauskaitės romanas ,,Silva rerum” (ne besąlygiškai kritikos sutiktas, bet literatūriniu atžvilgiu tikrai dėmesio vertas kūrinys), turėdamas omeny dar vieną kitą istorinės tematikos romaną, kurių rikiuotė, paremta išsamesne analize, jau būtų atskiro straipsnio objektas, ,,Žemaičio garlėkį” vis dėlto rašau ,,atskira eilute”, o jos autorių palieku vienaskaitoje. (,,Pabūti prisiekusiojo vaidmenyje“, ,,Metai“, 2010, Nr. 10).



Susitinkame kovo 4 dieną 15 val. Lietuvos aviacijos muziejuje.



Nuobodu nebus. Renginys nemokamas. Atvykite su draugais. Čia galėsite įsigyti ir pristatomą knygą.

Informaciją parengė Vilma Jankienė
Žurnalo „Aviacijos pasaulis“ vyr. redaktorė
Rodūnios kelias 8-414, Vilnius LT-02187
Tel. 8-5 2122002, mob. tel. 8-616 19201

vilma©aviacijospasaulis.lt


Į viršų
 

Persikelti:     Į viršų

Sindikuoti šią temą: rss 0.92 Sindikuoti šią temą: rss 2.0 Sindikuoti šią temą: RDF
Powered by e107 Forum System

Svetainės nuorodos













Sveiki,

Prisijungimo vardas:

Slaptažodis:




Prisiminti mane

[ ]

Facebook